1 ZYRA E BANKĖS BOTĖRORE NĖ TIRANĖ Statusi i Reformės sė Tokės dhe i Tregut tė Pronave tė Paluajtshme nė Shqipėri TIRANĖ 2006 2 Falenderime Autori primar i kėtij raporti ėshtė William Valletta, gjithashtu kontribuuan Ejup Hamza, Mirvjena Laha dhe Kathrine Kelm. Raporti u pėrgatit nėn mbikėqyrjen e Nadir Mohammed dhe Julian Lampiettit. Ndihmuan me komentet e tyre edhe Ibrahim Hackaj, Carine Clert, Toru Konishi, Gavin Adlington, Katelijn Van Den Berg, dhe Xiaofeng Shen. Lucy Hancock dhe Leigh Hammill ndihmuan nė finalizimin e dokumentit. Ekipi pati mbėshtetjen kyē dhe mikpritjen e zyrtarėve tė Qeverisė Shqiptare dhe tė partnerėve pėr zhvillim tė kėsaj qeverie. 3 PASQYRA E LNDS Shkurtime dhe Akronime ............................................................................................................................ 6 Pėrmbledhje e Pėrgjithshme........................................................................................................................ 7 Hyrje.............................................................................................................................................................. 9 Pjesa 1. Statusi i tokės dhe tė drejtave tė pronave tė patundshme nė Shqipėri ...................................... 9 1.1 Statusi aktual i pajisjes me tokė ....................................................................................................... 9 1.2 Statusi i regjistrimit tė pronės sė patundshme................................................................................ 11 1.3 Rezultati i fragmentuar hapėsinor i shpėrndarjes dhe privatizimit tė tokės dhe pronave ............... 13 1.4 Statusi i kodit civil dhe transaksioneve tė tregut............................................................................ 14 1.5 Statusi i inventarit dhe transferimit tė pronave shtetėrore.............................................................. 15 1.6 Statusi i te drejtave tė pyjeve dhe kullotave................................................................................... 16 1.7 Konfliktet pėr pronat dhe tokat ...................................................................................................... 17 Pjesa 2. Ēėshtje tė pa zgjidhura ............................................................................................................... 18 2.1 Rikthimi i tė drejtave tė pronėsisė pėr ish- pronarėt....................................................................... 19 2.2 Zhvillimet ilegale dhe vendbanimet informale............................................................................... 20 2.3 Statusi ligjor dhe institucional i IPRS ............................................................................................ 21 2.4 Tatimet mbi tokėn dhe pronėn ....................................................................................................... 23 2.5 Vlerėsim......................................................................................................................................... 24 2.6 Hipotekimi dhe financat................................................................................................................. 24 2.7 Turizmi nė zonat bregdetare........................................................................................................... 25 Pjesa 3. Pėrdorimi i tokės, menaxhimi i tokės dhe rregullat pėr ambientin......................................... 26 3.1 Administrimi i tokave rurale .......................................................................................................... 27 3.2 Administrimi i tokės urbane........................................................................................................... 28 3.3 Rregullorja e Ambientit.................................................................................................................. 29 Pjesa 4. Rekomandime pėr Hapat e Mėtejshėm nė Reformėn e Tokės dhe Pronės............................. 30 Shtojca 1. Statusi i Zotėrimeve tė Tokės dhe Pronės sipas Kategorisė, 2005 ........................................ 33 Shtojca 2. Struktura e Agjencive Qeveritare me Pėrgjegjėsi pėr Tokėn dhe Pronėn........................... 35 Shtojca 3. Partneritetet Ndėrkombėtare tė Qeverisė Shqiptare nė Lidhje me Tokėn........................ 38 Shtojca 4. Origjinat e Reformės sė Tokės nė Shqipėri ............................................................................ 43 Shtojca 5. Sistemi i Regjistrimit tė Pronės sė Patundshme..................................................................... 50 Shtojca 6. Analizė e rezultateve tė regjistrimeve tė para nė zonat rurale dhe urbane ......................... 54 4 Shtojca 7. Pėrdorimi i Regjistrave tė Pronave tė Patundshme dhe Hipotekave nė Shqipėri............... 61 Shtojca 8. Zotėrimet Bujqėsore, Pyjore dhe Kullotat ............................................................................. 70 Shtojca 9. Inventarizimi dhe transferimi i pronave shtetėrore .............................................................. 84 Shtojca 10. Mosmarrėveshjet mbi Tokėn dhe Pronėn ............................................................................ 87 Shtojca 11. Kthimi dhe Kompensimi i Ish-Pronarėve............................................................................. 90 Shtojca 12. Nėn-ndarjet Informale dhe Ndėrtimet Ilegale...................................................................... 95 Shtojca 13. Tatimet mbi Tokėn dhe Pronėn............................................................................................. 98 5 Shkurtime dhe Akronime ADR Zgjidhja e Debateve Alternative AFADA Federata e Organizatave pėr Tregtinė Agrare AFCR Fondacioni Shqiptar pėr Zgjidhjen e Konflikteve ASP Projekti pėr Shėrbimet Bujqėsore (Banka Botėrore) CAS Strategjia e Asistencės Vendore COHRE Qendra pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Dėbimeve DfID (Mbretėria e Bashkuar) Departamenti pėr Zhvillimin Ndėrkombėtar ECHR Gjykata Evropiane pėr tė Drejtat e Njeriut EDEM Zhvillimi i Shoqėrive dhe Shėrbimet e Tregut tė Eksportit EU CARDS Bashkimi Evropian Asistenca e Komunitetit pėr Rindėrtim, Zhvillim dhe Stabilizim FAO Organizata pėr Ushqim dhe Bujqėsi GIS Sistemet Informative Gjeografik GIS/LIS Shėrbimet Informative Gjeografike/Tokėsore GTZ Deutsche Gesellschaft für Technische Zusammenarbeit (Agjencia Gjermane pėr Bashkėpunim Teknik) ICZMCP Projekti pėr Pastrimin dhe Menaxhimin e Zonave Bregdetare (Banka Botėrore) IDA Shoqata pėr Zhvillim Ndėrkombėtar IFAD Fondi Ndėrkombėtar pėr Zhvillimin Bujqėsor IPM-CRSP Menaxhimi i Njėsuar i Insekteve ­Programi i Kėrkimeve Mbėshtetėse pėr Bashkėpunim IPRS Sistemi i Regjistrimit pėr Pronėn e Patundshme KRT Kėshilli i Rregullimit tė Territorit MEDART Qendra Shqiptare pėr Meditim dhe Arbitrarizėm METAP Programi Mesdhetar pėr Asistencė Teknike pėr Mjedisin NEAP Plani Veprues pėr Mjedisin NOVIB Organizata Holandeze pėr Zhvillim dhe Bashkėpunim Ndėrkombėtar NSSED Strategjia Kombėtare pėr Zhvillim Ekonomik dhe Social OJQ Organizatė jo-qeveritare OSBE Organizata pėr Sigurinė dhe Bashkėpunimin nė Evropė PADCO Planifikim dhe Zhvillim Ndėrkombėtar Bashkėpunues PMU Njėsia e Menaxhimit tė Projekteve PSHM Partnerėt Shqiptar nė Mikro-Kredi ROI Regjistrim Organizativ Zhvillues (Projekt) SEED Zhvillimi i Shoqėrive Evropiane-Juglindore SIDA Agjencia Suedeze pėr Zhvillim dhe Bashkėpunim Ndėrkombėtar TEG Grupi i Ekspertėve Teknik TVSH Tatim mbi Vlerėn e Shtuar USAID Agjencia e Shteteve tė Bashkuara pėr Zhvillim Ndėrkombėtar 6 Pėrmbledhje e Pėrgjithshme Qė prej 1991, Shqipėria ka kaluar nė njė proces pėr reformėn e tokės dhe pronės qė ka pėrfshirė ringjalljen e ligjeve civile dhe aktiviteteve tregtare si dhe modernizimin e rregullave dhe menaxhimit tė tokės nga administrata shtetėrore. Elementėt kryesor tė reformės tė kodit civil dhe tregu kanė pėrfshirė: · ringjalljen e principeve dhe instituteve tė kodit civil dhe aplikimin e tyre mbi pronat e patundshme; · autorizimin e marrėdhėnieve tregtare mbi tokėn dhe objektet e patundshme ; · transferimin e tokės agrare, rezidenciale, dhe tė pronave tė tjera komerciale dhe industriale tek qytetarėt dhe personat juridik me tė drejtė pronėsie; · rikthimin e tė drejtės sė pronės familjeve te cilave kjo e drejtė u ishte privuar pas 1945, dhe kompensimi nė rastet kur rikthimi ishte i pamundur; si dhe · krijimin e Sistemit tė Regjistrimit pėr Pronėn e Patundshme (IPRS) dhe mekanizmave tė tjerė administrativ qė mbėshtetin ligjin civil dhe marrėdhėniet e tregut. Elementėt kryesor tė reformės administrative shtetėrore pėrfshijnė: · organizimin e njėsive tė reja administrative pėr tė rregulluar dhe menaxhuar tokat agrare, pyjet dhe kullotat, tokat dhe pronat e zhvillimit urban, dhe projektet dhe tokat e zhvillimit turistik ; · ndarjen e tokave nė pronėsi tė shtetit dhe pronave me pronėsi ose tė drejtė pėrdorimi tė ndarė midis agjencive tė kontrollit direkt shtetėror dhe bashkiak; · pėrfshirjen e koncepteve dhe procedurave tė reja pėr rregullimin mjedisor dhe vlerėsimin e impaktit mjedisor; si dhe · ri-organizimin e sistemeve tė lidhura administrative, duke pėrfshirė tatimin lokal mbi pronėn, hipotekimin dhe mekanizmat e vlerėsimet financiare. Gjatė 14 viteve tė fundit ėshtė bėrė progres i dukshėm nė vazhdimin e reformės tė kodit civil dhe nė programet e transferimit tė pronėsisė. Pothuajse gjithė familjet si dhe disa persona juridik kanė marrė dokumentacionin qė u jep tė drejtėn e pronėsisė mbi tokėn apo njėsitė rezidenciale, dhe shumica e familjeve dhe shoqėrive tani janė nė pronėsi dhe pėrdorim tė tokės sė tyre. Ka akoma probleme madhore. Sė pari, ka akoma pretendime tė pazgjidhura konfliktuale mbi tokėn dhe pronėn nga ana e ish-pronarėve (para-1945) dhe zaptues aktual nė disa fshatra dhe lagje urbane. Pretendimet e ish-pronarėve nuk do mund tė zgjidhen derisa tė jetė hartuar njė mėnyrė e drejtė kompensimi. Sė dyti, ka pasur shumė nėnndarje ilegale tė tokės dhe projekte ndėrtimi, tė cilat kanė ndodhur mė shumė nė zonat periferike tė qyteteve dhe nė zonat bregdetare. Kėto zona pėrbejnė njė rezervė asetesh pa mbrojtje ligjore dhe operojnė nė tregun "informal". Shpeshherė nė kėto zona mungon infrastruktura dhe ato pėrbejnė rrezik pėr shėndetin. Sė treti, toka dhe prona ligjore fragmentohet shpeshherė, si nė zonat rurale dhe nė ato urbane. Nė mėnyrė qė toka tė menaxhohet me efikasitet, duhet qė tė ndodh njė proces konsolidimi dhe njė sistem i detajuar marrėveshjesh midis pronarėve duhet tė hartohet. Pėr sa i pėrket shtetit, progresi nė vendosjen e strukturės rregulluese dhe menaxhuese tė tokės pėr administratėn e re ka qenė i ngadaltė si pasojė e nevojės pėr tė sjellė koncepte dhe metodologji tė reja nė ligj dhe praktikat administrative. Kjo ka kėrkuar ri-trajnim, ri-organizim dhe shpėrndarje publike. Gjithashtu kėrkohet transferimi i pushtetit dhe resurseve. Ashtu siē 7 pritet, inercia burokratike, mosmarrėveshjet mbi metodat dhe rezistenca nga ana e disa njėsive organizative kanė qenė pengesė dhe sistemi rezultues ­ i bazuar nė pėrcaktimin nė bazė tė kategorisė tė tokės- ka fragmentuar juridiksionin administrativ dhe kontrollet. Vonesat nė krijimin e administrimit efektiv dhe kompleksiteti i tyre, i diskurajon qytetarėt dhe personat juridik nga pėrdorimi i sistemeve tė reja dhe nga bindja ndaj rregullave dhe standardeve tė reja. Shumė transaksione dhe projekte ndėrtimi ndodhin pa leje, dhe korrupsioni ėshtė shumė i pėrhapur. Hapat e mėtejshėm tė reformės do duhen tė pėrballen me kėto probleme tė ngatėrresės midis strukturave tė ribėra dhe ligjeve, me shkrim, dhe do duhen tė funksionojnė dhe tė praktikohen nė terren. Elementėt kyē tė njė sistemi modern Evropian pėr tokėn dhe pronat janė vendosur tashmė. Kėshtu qė fokusi i reformės sė mbetur duhet tė zhvendoset drejt objektivit tė zgjidhjes sė ēėshtjeve tė sipėrpėrmendura, mbarimit tė sistemit institucional, dhe krijimit tė procedurave rutinė dhe standardeve nė njė nivel tė detajuar. Iniciativat kyē tė qeverisė qė mund tė pėrfitojnė nga mbėshtetja e aksionerėve tė jashtėm pėrfshijnė: · implementimin e ligjit tė vitit 2004, Pėr Rikthimin e tė Drejtave tė Pronėsisė pėr Ish- Pronarėt, nė veēanti hartimin e njė metode tė drejtė pėr kompensimin e familjeve qė nuk marrin mbrapsht tokat e trashėguara; · vazhdimin e procesit sistematik pėr regjistrimet e para tė pronave private dhe pronave shtetėrore, pėr tė plotėsuar sistemin regjistrues; · ri-organizimin nga Ministria e Drejtėsisė tė ISPR-sė, pėr ta afruar atė nė mėnyrė mė efektive me gjykatat, noteritė dhe organe tė tjera tė lidhura, pėr tė siguruar garantimin e tė drejtave tė saj mbi " zinxhirin e titujve"; · implementimin e ligjit tė vitit 2004 , Pėr Legalizimin dhe Urbanizimin e Zonave Informale i cili parashtron metodėn e zgjidhjes tė tė drejtave pėr pronėn ilegale nė zonat informale urbane; · vazhdimin e punės sė qeverive lokale dhe Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Pyjeve dhe Kullotave pėr transferimin e kullotave dhe pyjeve nėn kontrollin e komunave, me vėmendje tė veēantė mbi tė drejtat e pėrdoruesve qytetar ; · forcimin e kapaciteteve tė agjencive dhe institucioneve jo-qeveritare dhe marrėdhėniet e tyre tė punės pėrmes pjesėmarrjes nė projektet multi-funksionale, si plani i menaxhimit tė zonave bregdetare. 8 Hyrje Nė vitin 1991, qeveria shqiptare filloi reformėn e tokės dhe marrėdhėnieve tė pronave tė patundshme duke ringjallur kodin civil, duke autorizuar transaksionet e tregut dhe duke filluar transferimet e pronave agrare, rezidenciale dhe komerciale nėn pronėsinė e qytetarėve dhe personave juridik. Nė vazhdim, qeveria adoptoj reforma tė tjera tė menduara pėr tė krijuar sisteme moderne tė mbrojtjes sė mjedisit, pėrdorimit tė tokės dhe menaxhimit tė tokės shtetėrore. Pavarėsisht nga ky progres, korniza e principeve ligjore dhe sistemet e mbėshtetjes juridike, administrative dhe institucionale nuk janė akoma tė plota dhe kėto sisteme nuk operojnė aq nė mėnyre efikase dhe transparente sa duhet. Dobėsia e sistemit duket se vjen si pasojė e tre faktorėve. Sė pari, megjithėse ka pasur njė marrėveshje tė gjerė mbi objektivat e reformės sė tokės dhe pronės, shqiptarėt akoma nuk kanė rėnė dakord pėr mėnyrėn mė tė mirė pėr t'i arritur kėto objektiva, kėshtu qė shumė vendime pėr kėto ēėshtje mbeten tė pazgjidhura. Sė dyti, reformat janė aplikuar nė mėnyrė kategorike ­ qė domethėnė me pėrcaktime tė ndryshme ligjore pėr tokat dhe pronat agrare, pyjore, kullote, rezidenciale, komerciale, industriale etj. Kjo ka krijuar njė sistem shumė kompleks me shumė boshllėqe dhe ndėrhyrje. Sė treti, parcelat e tokės dhe pronave janė fragmentuar, duke e kthyer ēdo pronar nė njė vartės tė shumėfishtė marrėveshjesh pėr tė arritur pėrdorimin rutinė tė pronės. Tė marrė sė bashku kėta faktorė e bėjnė mė tė vėshtirė adaptimin e modeleve Evropiane tė kodit civil dhe marrėdhėnieve tė tregut nė Shqipėri. Kėto faktorė kanė ngadalėsuar progresin e reformės dhe kanė lėnė njė sistem vulnerabėl ndaj rritjes informale dhe praktikave korruptive. Ky raport "inventar" hedh njė vėshtrim mbi elementėt kryesor tė reformės sė tokės dhe pronės, duke pėrshkruar statusin aktual tė reformės dhe faktorėt qė po pengojnė pėrfundimin e saj. Raporti pasqyron ēėshtjet qė kanė mbetur akoma tė hapura dhe qė duhen zgjidhur dhe konsideron aspekte tė mbrojtjes mjedisore, pėrdorimit tė tokės dhe menaxhimit. Raporti mbyllet me rekomandime pėr aksione me rėndėsi primare nė hapat e mėtejshėm tė reformės. Pjesa 1. Statusi i tokės dhe tė drejtave tė pronave tė patundshme nė Shqipėri Programet e reformės sė pajisjes me tokė tė filluara me ligjet e viteve 1991-1994 parashikuan njė transformim tre-hapėsh nga sistemi i mėparshėm i kontrollit qendror nga shteti. (1) Parcelat e tokės dhe pronės duhen pėrcaktuar fizikisht dhe ligjėrisht, dhe tė drejtat e tyre tė pronės ose sipėrmarrjes u duhen transferuar palėve private ose duhen tė ndahen midis shtetit dhe agjencive bashkiake. (2) Ēdo e drejtė pronėsie apo sipėrmarrje duhet regjistruar. (3) Atėherė kodi civil dhe transaksionet e tregut do tė pėrfundonin. (Shih Shtojcėn 1.) Progresi nė reformėn e pajisjes me tokė do mund tė matej nė mėnyrė konveniente pėrmes secilės prej kėtyre tre hapave. 1.1 Statusi aktual i pajisjes me tokė Pronėsia private dhe tė drejtat e sipėrmarrjes me pėrdorim dhe qira-marrje duheshin krijuar nė fazėn e parė tė transformimit, dhe u ndanė nė katėr kategori kryesore (dhe nė disa shkallė tė tjera mė tė vogla): Tokat bujqėsore (toka tė lėrueshme), qė mė parė ishin kontrolluar nga kooperativat dhe fermat shtetėrore, duhej tė ndaheshin nė parcela tė madhėsisė/vlerė tė njėjtė dhe t'i shpėrndaheshin anėtarėve kolektiv dhe punonjėsve tė fermave nė pronėsi 9 familjare.1 Njė dokument ligjor i quajtur "tapi" provon pronėsinė nė emėr tė "kryetarit tė familjes". Pronat rezidenciale, duke pėrfshirė apartamentet dhe shtėpitė me oborr, do viheshin nėn pronėsinė e rezidentėve tė tyre nė dy kategori. (1) Njėsitė rezidenciale qė mė parė ishin pronė e shtetit duhej tė transferoheshin pėrmes blerjes/dokumenteve tė shitjes, ku si pronar shėnohej emri i anėtarit mė tė rritur tė familjes.2 (2) Shtėpitė e vogla qė njiheshin si "pronė personale" gjatė komunizmit, mbetėn nė pronėsinė e familjeve qė i zotėronin tė mbėshtetur nga njė provė e dhėnė nga ēdo lloj dokumenti historik qė tregonte blerjen apo transferimin administrativ. Godinat dhe tokat tregtare, industriale dhe tė shėrbesave mund tė transferoheshin nė pronėsinė (ose tė jepeshin me qira sipėrmarrje nėn pronėsinė shtetėrore) e personave juridik apo shoqėrive private gjatė procesit tė "privatizimit" ."3 Familjet qė ishin pronar tokash dhe pronash pėrpara 1945 mund tė kėrkonin rikthimin e pronave tė tyre jo bujqėsore, ose nė rast tė kundėrt tė merrnin kompensim me pronė ose financiar. 4 Gjithashtu edhe tokat shtetėrore dhe bashkiake ishin tė ndara midis disa kategorive tė ndryshme pėrdorimi. Nė zonat rurale, kėto pėrfshinin pyjet, kullotat dhe tokat ujore. 5 Nė zonat urbane, ato pėrfshinin rrugėt dhe vendet publike. 6 Nė vazhdim, shteti ka rimarrė disa nga tokat e mėparshme tė ish-fermave shtetėrore , tokat bujqėsore tė "refuzuara" (toka qė u refuzuan nga familjet qė u takonin), dhe toka shoqėrish industriale tė pa-vazhduara.7 Nė qytete, shteti ka rimarrė tokat e hapura qė rrethojnė godinat e apartamenteve dhe godina tė tjera shėrbese dhe komerciale. Shteti ėshtė pronar emėror i parcelave pėr tė cilat kėrkesat pėr rikthim akoma nuk janė bėrė tė ditura, ose pėr tė cilat palė tė tjera private nuk kanė mundur tė fitojnė dokumentet e pronėsisė. Nė shumė zona tė zhvillimit turistik, shteti ka rimarrė shumicėn e tokave pyjore dhe kullotave. Tė gjitha pronat e shtetit janė objekt inventarėsh dhe pėsojnė njė proces ndarje nga i cili bashkitė mund tė fitojnė pronėsinė ose tė drejtėn e pėrdorimit.8 Nė veēanti, administrimi i komunave merr kontrollin mbi pyjet dhe kullotat, qė ndodhen pranė fshatrave, pėr pėrdorim me sipėrmarrje nga rezidentėt. Godinat lokale publike (shkollat, klinikat mjekėsore, rrugėt etj.) po transferohen nėn pronėsinė bashkiake. Sipas ligjit, nė pronėsitė private, shtetėrore dhe bashkiake pėrfshihen gjithė tokat dhe pasuritė e patundshme. Gjithsesi , gjatė 1990 ndodhėn ndryshime shkatėrruese ekonomike, politike dhe demografike gjatė sė cilave kontrolli i tokės u bė konfuz, dhe shumė qytetar e dhanė tokėn nė sipėrmarrje dhe ndėrtuan pa autorizim ligjor. Kėto aksione rezultuan nė krijimin e 1Ligji Nr. 7501 datė 19 Korrik 1991, Pėr Tokėn, dhe Ligji Nr. 8053 datė 21 Dhjetor 1995, Pėr Transferimin e Tokave Bujqėsore pa Kompensim. . 2Ligji Nr. 7652 datė 23 Dhjetor 1992, Pėr Privatizimin e Shtėpive Shtetėrore. 3Ligji Nr. 7512 datė 10 Gusht 1991, Pėr Sanksionimin dhe Mbrojtjen e Pronės Private. 4Ligji Nr. 7698 datė 15 Prill 1993, Pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronės Ish-Pronarėve, i ndryshuar nga Ligji Nr. 9235 datė 29 Korrik 2004, Pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronės. 5Ligji Nr. 7622 datė 13 Tetor 1992, Pėr Pyjet dhe Policinė Pyjore; Ligji Nr. 7917 datė 13 Prill 1995, Pėr Kullotat dhe Livadhet;; Ligji Nr. 8093 datė 21 Mars 1996, Pėr Rezervat Ujore. 6Ligji Nr. 8743 datė 22 Shkurt 2001, Pėr Pronat e Patundshme Shtetėrore. 7Ligji Nr. 8047 datė 14 Dhjetor 1995, Pėr Administrimin e Tokave Bujqėsore pėr tė Cilat Qytetarėt kanė refuzuar Pronėsinė. 8Ligji Nr. 8743, neni 9 dhe Ligji Nr. 8744 datė 22 Shkurt 2001, Pėr Transferimin e Pronave tė Patundshme Shtetėrore Qeverive Vendore. 10 lagjeve "informale" urbane nė periferitė e qyteteve, akumulimin e hoteleve dhe shėrbimeve turistike nė zonat bregdetare, shpėrndarjen e godinave tregtare dhe shėrbimeve pėrgjatė autostradave, dhe ndėrtimin e shtėpive nė fushat bujqėsore jashtė qendrave tė fshatrave. Tė tilla parcela toke dhe ndėrtesa ilegale tani pėrbėjnė njė pjesė tė madhe tė pronave tė patundshme. Tė marra sė bashku, programet e reformės qė krijuan tė drejtat e pronės private, inventarėt e pronės shtetėrore dhe aksionet ilegale e kanė ndarė Shqipėrinė nė 4.5 milion parcela toke dhe njėsi prone tė veēanta tė patundshme. Kategoritė kryesore dhe numri i pėrafėrt i tokave tregohen nė tabelėn e mė poshtme. Tabela 1. Statusi i Tokės dhe Pronave i ndarė sipas Kategorisė, 2005 Kategoria e Pronės Nr. i Komente Pėrafėrt i Njėsive Njėsitė totale tė tė gjitha llojeve 4,500,000 Pronat rurale 3,300,000 579,000 hektar -- Fusha Bujqėsore 1,900,000 568,000 hektar dhėnė 420,000 familjeve sipas ligjit 7501 -- Shtėpi dhe oborre fshati 400,000 Pronė para 1990 si "pronė private" -- Pyje, kullota dhe toka tė mbrojtura 1,000,000 Subjekt inventari dhe ndahet me pronė e Shtetit komunat Prona Urbane 900,000 -- Shtėpi banimi (ndėrtuar para 1990) 237,700 Kryesisht apartamente, qė ju shitėn qytetarėve nėn Ligjin 7652 -- Rezidenca Individuale (Ndėrtuar Nė pronėsi para 1990 si "Prona para 1990) Private" -- Rezidenca tė reja ligjore (1991- 45,000 Ndėrtuar me leje 2004) -- Godina jo-rezidenciale Privatizuar me ligjin 7512 -- Shtetėrore/bashkiake 180,000 Subjekt inventarėsh Prona ilegale 90,000 Ne zona urbane informale Pretendime Pronėsie nga Ish- 42,000 30,000 pretendime qėndrojnė; 12,000 Pronarėt pretendime nė pritje tė pėrgjigjes Shėnim: Pėrafėrsitė kategorike janė mbledhur nga burime tė ndryshme dhe nuk mblidhen nė totalen e pėrafėrt. Shih Shtojcėn 1 pėr referencėn e plotė tė burimeve. Burimi: Pėrpilim i autorėve 1.2 Statusi i regjistrimit tė pronės sė patundshme Nė fazėn e parė tė transferimit, qytetarėt dhe personat juridik pėrfituan tė drejta pronėsie dhe tė drejta sipėrmarrje. Siē ėshtė shėnuar edhe mė sipėr, nė fazėn e dytė tė reformės, ligji kėrkonte regjistrimin e pronave pėr tė rregulluar statusin nė ligjin civil dhe t'i bėnte pronat aktive pėr transaksione tė mėtejshme.9 Pėr tė arritur regjistrimin, Kėshilli i Ministrave nė 1993 krijoj Sistemin e Regjistrimit pėr Pronėn e Patundshme (IPRS) dhe filloi procesin e transferimit tė dokumenteve ligjore nė regjistrin e ri.10 Pėrpara "regjistrimit tė parė" tė pronave, kopjet e 9Kodi Civil Shqiptar i 1994, Nenet 192-197. 10Vendimi i Kėshillit tė Ministrave Nr. 505 datė 26 Tetor 1993, Pėr Pranimin e Planit tė Aksionit tė Sistemit tė Regjistrimit pėr Pronėn e Patundshme dhe tė Programeve qė Lidhen me tė Ardhmen e Tregut tė Pronave. 11 mbajtura nga shteti janė mbajtur nė arkiva tė tjerė shtetėror: "tapitė" rurale dhe dokumentet e pronave tė fshatrave mbaheshin nė arkivat e administrimit tė tokės (kadastrat), ndėrsa dokumentet urbane kanė qenė nė arkivat e hipotekimit. (Shih Shtojca 5.) IPRS-ja ėshtė njė njėsi qeveritare e financuar nga buxheti i shtetit, nė vartėsi tė Kėshillit tė Ministrave deri nė Maj 2005 dhe mė pas, sipas Ligjit Nr. 9407, Pėr Disa Ndryshime dhe Shtesa nė Ligjin Pėr Pronėn e Patundshme, nėn vartėsinė e Ministrisė sė Drejtėsisė.11 IPRS ka 36 zyra lokale dhe njė zyre qendrore nė Tiranė .12 Secila zyrė lokale mban titullin e dokumenteve nga njė grup "kadastrash zonale", nga tė cilat ka gjithsej 3,058 zona --139 urbane dhe 2,919 rurale dhe malore. (Shih Shtojca 5.) IPRS pėrdor njė sistem regjistrimi volumi dhe faqesh (tė quajtur "kartela") pėr tė regjistruar pėrshkrimet e secilės pronė (madhėsi, kufij dhe vendndodhje) dhe informacionin nė krye (pronėsinė, tė drejtat e sipėrmarrjes, kufizimet). Tė gjitha pronat nė njė zonė kadastre futen nė regjistėr nė hapin e parė tė procesit te regjistrimit, tė cilėt pėrbehen nga mbledhja e tė gjithė dokumenteve nga arkivat, sondazhet nė terren, qartėsimi i pėrcaktimeve fizike tė secilės parcele toke dhe objekteve tė patundshme me pronėsi tė veēantė, dhe referimin kryq tė dokumenteve regjistrues sė pronėsisė dhe tė drejtave tė sipėrmarrjes me dokumentet nė zotėrim tė qytetarėve dhe personave juridik. Informacioni i mbledhur shkruhet nė kartela, duke krijuar situatė legale kohore me datėn e regjistrimit tė parė. Nė vazhdim, kur ka transaksione, ndryshimet shėnohen nė kartela duke krijuar njė "zinxhir titujsh". Duke iu referuar kartelės nė ēdo kohė, mund tė bėhet njė certifikim i saktė dhe i sigurt i statusit tė pronės, pronėsisė dhe tė drejtės sė sipėrmarrjes. Gjithsesi, vetėm tė drejtat e regjistruara nė mėnyrė tė tillė kanė rėndėsi dhe mund tė mbrohen nga ligji.13 Struktura dhe statusi ligjor i IPRS jep modelin tipik Evropian tė sistemit tė regjistrimit. Nga 1994 deri nė 2001, Projekti i Menaxhimit tė Njėsive i Ministrisė sė Agrikulturės dhe Ushqimit arriti regjistrimin nė 2,263 kadastra tė zonave rurale dhe apartamenteve (pa hartė) nė zonat urbane . Pas njė boshllėku pėr ri-rregullimin e standardeve teknike dhe marrėveshjeve kontraktuale, procesi i regjistrimit tė parė rifilloj gjatė 2002-2004 me fokusin e 62 "prioriteteve ekonomike" nė zonat rurale (me potenciale turistike dhe industriale), 16 zonave urbane14 dhe 58 zonave rurale. Nė 2005, puna vazhdoi duke u fokusuar nė katėr zona tė Rrethit tė Korēės dhe zona tė zgjedhura me prioritet ekonomik. Progresi i regjistrimit tregohet nė tabelėn e mėposhtme. Tabela 2. Statusi i Regjistrimit tė Tokės dhe Pronės (Janar 1, 2005) Kategoria Numri i Pronave Numri i Partner Pjesėmarrės Zonave Prona tė futura nė IPRS nga Dhjetori 2004 Rurale (2001) 2,013,000 2,263 USAID/EU/PMU Apartamente (2001) 168,000 USAID/EU/PMU Prioritete ekonomike rurale 70,900 62 USAID (2004) 11Ligji Nr. 9407 datė 19 Maj 2005, Pėr Disa Ndryshime dhe Shtesa nė Ligjin Nr. 7843 datė 13 Korrik 1994 Pėr Regjistrimin e Tokės sė Patundshme. 12Parlamenti aprovoi njė ligj qė vendoste IPRS nėn juridiksionin e Ministrisė sė Drejtėsisė. Shih diskutimin nė tekst. 13Kėto principe esenciale gjenden nė Ligjin Nr. 7843 datė 13 Korrik 1994, Pėr Sistemin e Regjistrimit tė Pronės sė patundshme. Shih gjithashtu Kodin Civil tė Shqipėrisė, neni 193. 14Projekti origjinal i USAID/EU mbaroi nė 2001 pasi rezultatet treguan probleme domethėnėse strukturėn e saj organizuese dhe financiare dhe njė nivel tė lartė gabimesh nė tė dhėnat e regjistrit. 12 Kategoria Numri i Pronave Numri i Partner Pjesėmarrės Zonave Urbane (2004) 84,400 16 USAID Restaurime Apartamentesh 12,000 USAID (2004) Zona nė progres gjatė 2005 Zona rurale (2004) 52,200 58 PMU Korēė/Maliq 15,000 4 EU [pėr tu zgjidhur] 6 OSCE Mbeten tė pambaruara Zona Rurale 400,000 531 Pyje/kullota nė pronėsi tė shtetit 600,000 2,685 (tė pa regjistruara mė parė) Qendra fshati (tė pa regjistruara 10,000 40 mė parė) Urbane 750,000 113 Burim: IPRS, Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit PMU, ROI projekt (USAID) 1.3 Rezultati i fragmentuar hapėsinor i shpėrndarjes dhe privatizimit tė tokės dhe pronave Pasi regjistrimi i parė kishte krijuar harta dhe sondazhe tė saktė, u zbulua njė fragmentim shumė kompleks i tokave urbane dhe rurale. Element tė caktuar tė kėtij modeli janė unik pėr Shqipėrinė dhe vazhdojnė tė pengojnė sistemin e ligjit civil dhe tregut tė transaksioneve. (Shih Shtojcėn 6.) Problemi i tokės sė fragmentuar agrare ėshtė studiuar dhe projekte tė ndryshėm janė marrė nga qeveria pėr tė prezantuar metoda pėr konsolidimin e tokės dhe bashkėpunimin nė menaxhimin e fermave.15 Ministria e Agrikulturės dhe Ushqimit inkurajon konsolidimin e parcelave tė tokės me kontrata qiraje si njė mėnyrė pėr ta transformuar prodhimin nga fermat si mjet jetese nė biznese agrare tė orientuara nga tregu dhe nė ferma tė forta familjare. 16 Deri mė sot, pėrpjekjet pėr tė inkurajuar konsolidimin e tokės rurale nė baza "pilote" nuk kanė dhėnė shume rezultat pėr tė hyrė nė shkėmbime toke apo shitje ndėrkohė qė vlera e tokės mbetet e papėrcaktuar. Nė fshatra dhe qytete, problemi i fragmentizimit nuk ėshtė studiuar akoma. Fragmentimi Urban ngrihet pas standardeve tė privatizimit tė shtėpive dhe rikthimit. Parcelat e Tokės qė shoqėrojnė rezidencat individuale janė tė limituara nė 300 metra katror. Pėr godina apartamentesh, parcelat e tokės janė krijuar direkt poshtė ndėrtesave dhe shtrihen njė metėr nga muret e jashtme. Nė tė dyja rastet, toka qė rrethon godinat ose shtėpitė mbahet nė gjendje pronėsie, paēka se rezidentėt i pėrdorin kėto territore. Nė mėnyrė tė ngjashme, nė shumė raste rikthimi, njė shtėpi ose godinė dhe toka qė zėnė ndahen nga toka qė i rrethon, e cila i transferohet ish-pronarit. Fragmentimi vėshtirėson aplikimin e ligjit civil, funksionimin e tregut dhe pėrdorimin praktik tė tokės dhe pronės. Secili pronar duhet tė bjer dakord me pronarėt komshinj ose tė marrė grante administrative nė mėnyrė qė tė kryej aktivitete, qė nė ēdo vend tipik evropian do tė quheshin 15Shih Banka Botėrore (2002) Projekti i Shėrbimeve Agrare (SEED) Dokument Vlerėsimi, Nr. 22161-AL fq. 50-55. Shih gjithashtu Menaxhimi i Integruar i Insekteve Programi i Mbėshtetjes pėr Menaxhimin nė Bashkėpunim , Raport i Hollėsishėm i Aktiviteteve tė IPM-CRSP, 1993-2001, Dokumenti Punės 00-1, Mars 2002. 16Ministria Shqiptare e Agrikulturės dhe Ushqimit me GTZ, Raporti Vjetor pėr 2002 dhe 2003. 13 vendime tė brendshme menaxhuese. Nė vendbanimet rurale, vendimet e ndikuara mund tė pėrfshinė mbledhjen e tė korrave, kontrollin ndaj insekteve, aplikimin e fertilzatorve dhe lėvizjen e bagėtisė. Nė zonat urbane, pėrfshijnė parkimin, daljen e godinės nė rrugė apo kėndet e lodrave pėr fėmijė. Pothuajse ēdo investim nė zhvillim apo nė ri-zhvillim kėrkon konsolidimin e tokės, dhe shteti apo qeveritė lokale pothuajse gjithmonė bėhen partner pėr shkak tė pronave tė tyre tė tokės. Sistemi Shqiptar duhet tė merret me njė numėr tė madh volumesh tė vogla, marrėveshjesh tė detajuara, pak prej tė cilave janė pjesė e kodit civil apo transaksione tregu tė "pastra". 1.4 Statusi i kodit civil dhe transaksioneve tė tregut Bazuar nė Planin e aksionit pėr Tregun e Tokės tė vitit 1994, ishte parashikuar se numri i kodit civil dhe transaksioneve tė tregut do tė rritej kur parcelat e tokės dhe objektet e patundshme do tė transferoheshin dhe regjistroheshin. Pėr tė gjykuar se si kjo po ndodh nė Shqipėri, mund tu bėhet referencė disa burimeve tė dhėnash. Kėto tregojnė shumicėn e transaksioneve qė nuk pėrdorin kodin civil dhe mekanizmat e tregut; predominojnė marrėdhėniet klientore, informale, dhe jo-transparente. IPRS-ja ėshtė burimi primar i datave pėr transaksionet ligjore. (Shih Shtojcėn 7.) Njė pronar i cili kėrkon tė hyj nė njė transaksion duhet qė mė parė tė shkoj nė IPRS pėr tė marrė Certifikatė Pronėsie. Certifikata i paraqitet noterit ose ndėrmjetėsit dhe palės tjetėr si vėrtetim i statusit tė pronarit. (Njė palė jo-pronare ka gjithashtu tė drejtėn qė tė kėrkoj verifikim nga IPRS.) Mė pas, marrėveshja e re duhet tė sillet nė IPRS pėr regjistrim. Pra, aplikimet e bėra ndaj zyrave tė IPRS pėr certifikata, verifikime dhe regjistrimin e transaksioneve te reja tregojnė numrin e pronave qė janė blerė/shitur ligjėrisht, trashėguar apo hipotekuar gjatė viteve. Statistikat vetore tė IPRS tregojnė se: Kėrkesat pėr certifikata janė rritur, nga 83,000 nė vitin 2000 nė mbi 130,000 nė 2005, dhe verifikimet kanė mbetur tė njėjta, rreth 35,000 pėr vit. Rritja ėshtė shenjė pozitive, qė tregon ose qė njerėzit njohin vlerėn e certifikatės pėr tė mbrojtur tė drejtat e tyre ose qė gjykatėsit dhe noterėt po u kėrkojnė qytetarėve tė marrin kėto dokumente. Sėrish numri mbetet i vogėl duke pasur parasysh qė numri i certifikatave paraqet vetėm 3 pėr qind nga 3 milion njėsi tė regjistruara nė regjistrat e IPRS.17 Kėrkesat pėr regjistrim janė akoma shumė pak, ēka tregon se pak njerėz po sjellin nė regjistėr dokumente tė reja qė tė regjistrojnė shitjet/blerjet, trashėgiminė, qiratė apo hipotekimet; njė problem thelbėsor pėr shkak tė garantimit tė tė drejtave ligjore nė mbetjen e regjistrit pėr "zinxhirin" e pashkėputur tė transferimeve. 18 Ka shume shpjegime pėr pėrdorimin e vogėl tė regjistrit, duke pėrfshirė kualitetin e dobėt tė shėrbimeve nė zyrat e regjistrimit, nivelin e lartė tė taksave nė noteri dhe kostot e pėrgatitjes sė sondazheve dhe dokumenteve, dhe fakti se zyrat e regjistrit mbledhin taksėn e transferimit tė pronės. Ēėshtja diskutohet mė poshtė. Cilado qoftė ēėshtja, ėshtė e qartė nga burime tė tjera se ndodhin transaksione tė shumta, duke pėrdorur forma tė ndryshme nga marrėveshjet e kodit civil dhe pa regjistrim. Disa shembuj te kėtyre indikatorėve tregohen mė poshtė: 17Meqenėse Certifikatat pėrdoren edhe pėr procedura zyrtare dhe administrative, numri i Certifikatave nuk tregon vetėm numrin e transaksioneve te ndėrmarra. Njė krahasim i numrave tė Shqipėrisė me ato tė Shteteve Baltike gjendet nė Shtojcėn 2. 18Ky problem, i pėrkeqėsimit tė regjistrimeve tė pronės "zinxhir" ėshtė konfirmuar nė regjistrimet e para urbane nė vitin 2004. Ishte e nevojshme tė ripunoheshin qindra kartela nga apartamentet e regjistruara mė parė, sepse ndryshimet nuk ishin regjistruar nė vitet kur kishin ndodhur. 14 Regjistrimet statistike tė mbushura gjatė regjistrimit nė 16 zona urbane nė 2004, treguan 14.0 pėr qind tė gjithė pronave tė shėnuara si tė "ndaluara" dhe 20.4 pėr qind si "ndėrtesa ilegale". Shenja "e ndaluar" tregon se dokumentacioni i pronėsisė ėshtė i pasaktė ose mungon. Duket se njė numėr i madh pronash tė ndaluara dhe gjithashtu gjithė ndėrtesat ilegale kanė qenė tė pėrfshira nė njė ose mė shumė transaksione jashtė sistemit. Tė dhėna jashtė distrikteve rurale gjithashtu tregojnė njė proporcion tė lartė "ndėrtesash ilegale" dhe pronash tė ndaluara ndaj totalit. (Shih Shtojca 7.) Kartelat e mbushura nė distriktet urbane dhe rurale nė regjistrimet e para nė 2004 nuk tregojnė asnjė tė drejtė ose detyrim nėnndarje, si qira, tė drejtė pėrdorimi, marrėveshje shėrbimi etj. Ka evidencė se pėrdorimi i qirave po rritet nė zonat rurale por kėto qira janė me afat tė shkurtėr dhe nuk regjistrohen.19 Tė dhėnat e regjistrit tregojnė se shumė pak persona juridik janė pronarė. Nė tė njėjtėn kohė, shumė godina komerciale, zyrash apo industriale shfaqen si pronė e shtetit ose si parcela tė pa konsoliduara, pronė e disa individėve. Kėto observime tregojnė se transaksionet qė ndodhėn pėr tė konsoliduar vendndodhjet e godinave apo pėr tė lidhur sipėrmarrėsit e ndėrtesės me pronarėt e tokės kanė ndodhur jashtė ligjit civil tė pronave.20 Studime tė zonave informale nė periferi tė qyteteve kanė treguar se ligjet zakonore zėvendėsojnė kodin civil apo transaksionet e tregut. Normalisht, njė parcelė toke e parashikuar pėr bujqėsi ndahet pa dokumentacion. Aksioni ndiqet nga njė seri dokumentesh qė regjistron dhurata, shkėmbime apo shitje/blerje pėr tė krijuar njė "zinxhir" qė mbron rezidentėt aktual nga ilegaliteti origjinal.21 Madhėsia e tregut informal mund te matet vetėm nė mėnyrė indirekte pėrball asaj tė tregut legal. Pėr shembull, ka njė mos barazim tė madh midis numrit tė njėsive rezidenciale qė janė ndėrtuar dhe atyre qė kanė leje ndėrtimi nė regjistrat zyrtar. Statistikat zyrtare tė vitit 2003 tregojnė 14,256 godina rezidenciale tė reja me njė mesatare prej 268 m2 pėr ndėrtesė, njė total tė pėrgjithshėm prej 40,000 njėsive banimi.22 Ndėrkohė qė Regjistrimi i Shtėpive dhe Popullatės i vitit 2001 gjeti 120,000 njėsi rezidenciale tė ndėrtuara pas 1992.23 1.5 Statusi i inventarit dhe transferimit tė pronave shtetėrore Procesi i pėrcaktimit tė tokave dhe pronave tė shtetit dhe ndarja e tyre midis agjencive shtetėrore dhe bashkive ka filluar vetėm nė vitin 2001, dhe po pėrfundohet jo aq shpejt sa mendohej. Ky proces ėshtė menaxhuar nga Agjencia Shtetėrore pėr Transferimin e Pronės Publike, e cila vendos standardet dhe kontrollon nga jashtė punėn e administratave tė bashkive dhe komunave.24 Procesi pėrfshin njė fazė fillestare gjatė sė cilės komuna ose administrata e qytetit duhet tė bėj inventarin e tokave shtetėrore dhe objekteve tė patundshme brenda territorit qė mbulon dhe tė caktoj ato qė kėrkon tė transferohen. Lista pastaj qarkullon midis agjencive shtetėrore. Kur arrihet nė njė marrėveshje, ajo adoptohet nga Kėshilli i Ministrave nė njė formė paraprake dhe shfaqet publikisht pėr 90 ditė. Pas shfaqjes dhe korrigjimeve, Kėshilli i Ministrave 19Ministria e Agrikulturės dhe Ushqimit me GTZ, Raporti Vjetor pėr 2002, fq. 58, jep njė numėr prej mbi 10,000 pėr kėto qira-dhėnie. 20Kontratat praktike tė pėrdorura nga ndėrtuesit pėrshkruhen nė "Tė blesh shtėpi nė Tiranė" nė gazetėn e biznesit Monitor, Nr. 84, 13 Gusht 2003, fq. 8-11. 21Shih Haxhi Aliko dhe Romeo Sherko (1999), Pėr Rregullimin e Vendbanimeve Informale nė Shqipėri, raport pėr Projektin e Menaxhimit tė Njėsive tė Ministrisė sė Bujqėsisė dhe Universiteti i Wisconsin. 22Instituti Shqiptar i Statistikės, Objekte Ndėrtimi nga Lloji i Aktivitetit, www.instat.gov.al. 23Disa shifra citohen nė UN ECE (2002) Profili Vendor i Sektorit tė Shtėpive: Shqipėri, http://www.unece.org. 24Agjencia shtetėrore ėshtė njė ndarje e Ministrisė sė Pushtetit Lokal. 15 jep aprovimin final pėr transferimet ndaj bashkive dhe caktimin e pronave agjencive shtetėrore. Faza finale ėshtė regjistrimi i IPRS. (Shih Shtojca 8.) Nė Prill 2005 (kur ky studim ishte duke u projektuar) puna ishte nė vazhdim nė 353 komuna dhe qytete dhe 64 kishin arritur miratimin preliminar pėr listat e tyre tė pronave. Nė tetė nga kėto, puna ishte mbaruar gjatė fazės sė ndarjes sė pronave, dhe ishin gati pėr tu bėrė publike. Njė bashki, nė qytetin e vogėl tė Kuēovės, kishte mbaruar tė gjitha fazat nė Nėntor dhe kish marrė dekretin e Kėshillit tė Ministrave pėr tė transferuar 536 toka dhe prona. Qyteti kish aplikuar nė IPRS dhe kish marrė verifikim pėr regjistrim pėr dy prona (ku pėrfshihej dhe godina e bashkisė).25 Njė e metė e konsiderueshme ka dalė gjatė procesit tė inventarit: njė marrėveshje bashkėpunimi pėr tė ndarė tė dhėnat nuk ėshtė mundur tė vendoset midis IPRS dhe qeverive lokale. Si pasojė, komunat dhe administratat bashkiake nuk po marrin tė dhėna mbi pronat shtetėrore nga regjistrat e hartave dhe kartelat. Nė vend tė kėsaj, ata po mbledhin tė dhėna nga ministritė e tjera, dhe po krijojnė harta tė reja dhe sisteme GIS. Ēka do tė thotė, se komunat, bashkitė dhe Agjencia Shtetėrore pėr Transferimin po ri-krijojnė tė dhėna qė ekzistojnė dhe janė tė rregulluara me ligj. 26 Kjo do tė krijojė mospėrputhje midis kėtyre dy databazave, dhe nuk do tė jetė e mundur tė transferohen shumė prona pasi transferimit tė tyre pa njė proces tjetėr qė tė bashkėrendoj pėrshkrimet e tyre. Nė qoftė se, nė rast mospėrputhje, bashkitė dhe shteti do tė shpallin njė epėrsi tė kufijve tė tyre dhe tė tė drejtave tė pronėsisė shtetėrore nė tė dhėnat e regjistrit tė IPRS ku ato pėrkojnė me prona private, kjo do tė ulte statusin e IPRS dhe ligjit civil. 1.6 Statusi i te drejtave tė pyjeve dhe kullotave Transferimi i tokave shtetėrore te qeveritė lokale shqetėson pyjet dhe kullotat. Kėto kategori janė tė pėrcaktuara veēmas dhe secila ėshtė e ndarė nė katėr kategori zotėrimi. (i) Sipėrfaqe tė vogla kullote apo pyjesh mund t'u transferohen pronėsive private pėrmes kthimit tė tokės. 27 Pyjet dhe kullotat qė gjenden pranė fshatrave mbeten nė pronėsi shtetėrore por u transferohen me tė drejtė sipėrmarrje komunave; komunat nė vazhdim, ju japin pyjet dhe kullotat me kontratė sipėrmarrje rezidentėve lokal. (iii) Pyjet dhe kullotat qė gjenden nė vende tė largėta mbeten pronė e shtetit me tė drejtė pėrdorimi marrė direkt nga agjencitė shtetėrore pėr firmat e prerjes sė druve dhe komplekset turistike apo ēlodhėse. (iv) Nė fund, Pyjet dhe kullotat nė zonat me mbrojtje tė veēantė duke pėrfshirė parqet kombėtare, rezervatet dhe zona tė tjera me gjendje tė veēantė menaxhimi. 28 (Shih Shtojca 8.) Drejtoria e Pėrgjithshme e Pyjeve dhe Kullotave nėn mbikėqyrjen e Ministrisė sė Agrikulturės dhe Ushqimit ka juridiksion tė plotė nė kėto zona. I organizuar si Drejtoria e Pyjeve dhe Kullotave me 36 ndarje nėpėr rrethe dhe 130 zyra lokale, Drejtoria Komunale e Pyjeve dhe Kullotave dhe Shėrbimet Shtesė asiston komunat nė formimin e kontratave tė qirasė dhe pėrdorimit pėr qytetarėt lokal (tė organizuar nė bashkėpunim me menaxhimin e burimeve 25Fati i pronave tė mbetura ėshtė i paqartė, dhe kryesekretari i ri i rrethit tha nė Prill 2005 se ai nuk ishte nė dijeni tė aplikimeve tė qyteteve. 26Tė dhėnat nė hartat dhe regjistrat e IPRS pėrmbajnė kufijtė (bazuar nė sondazhe) dhe identifikimet e pronave. Nė zonat e mbaruara nė 2004 (62 rurale, 16 urbane) te gjitha pronat shtetėrore janė shėnuar nė hartė dhe tė survejuara; nė zonat e para, pronat shtetėrore dhe pronat e fshatit (duke mos pėrfshirė kullotat dhe pyjet) janė plotėsuar. 27Rreth 10 pėr qind e tė gjithė pyjeve dhe kullotave. Shih Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit, Raporti Vjetor pėr 2002, fq. 86. 28 Vendimi i Kėshillit tė Ministrave Nr. 532 datė 5 Tetor 2000, Pėr Aprovimin e Strategjisė pėr Biodiversitetin. 16 natyrore) dhe nė planet e zhvillimit nė vazhdim pėr ri-pyllėzimin, farėzimin e kullotave etj., dhe Policia e Shėrbimeve Pyjore e cila kryen inspektimet dhe forcon ligjet dhe kontratat me kushtet e pėrdorimit. Njė Drejtori e veēantė pėr Zonat e Mbrojtura ka juridiksion mbi parqet, rezervatet dhe zona tė tjera tė mbrojtura. Qeveria ka bėrė progres tė konsiderueshėm nė transferimin e pyjeve dhe kullotave komunale, komunave (me bashkė-financim nga Banka Botėrore dhe USAID). Raportohet se 140 komuna tani kontrollojnė 391,000 hektar, duke ju afruar objektivit final prej 400,000 hektarėsh pyje (40 pėr qind) dhe 244,000 hektar (60 pėr qind) kullotash nė kontrollin e komunave. Procesi i transferimit pėrfshin hapa tė ndryshėm. Madhėsia dhe kufijtė e zonave tė caktuara pėr ēdo komunė dhe fshat nė vartėsi, janė pėrfunduar dhe njė kontratė pėrdorimi 10 vjeēare ėshtė firmosur. Stafi i Drejtorisė Pyjore pėrgatit njė plan menaxhimi me pėrfshirjen e komunave. Nė nivel fshati, qytetarėt janė nė shoqata pėrdoruesish qė marrin tė drejta sipėrmarrje pėr tė pėrdorur zonat pėr kullota, korrjen e druve pėr zjarr apo bimėve mjekėsore, dhe aktivitete tė tjera. (Projekti i Pyjeve i Qeverisė Shqiptare harxhoi 3.72 milion $ Amerikan pėr investime tė vogla nė 126 komuna pėr tė rregulluar zona te zgjedhura pyjesh dhe kullotash). Nė njė vlerėsim tė kohėve tė fundit tė rezultateve tė procesit tė transferimit, kėrkuesi ka shėnuar disa ēėshtje. Sė pari, tė drejtat e pėrdorimit pėr 10 vjet mund tė jenė shumė shkurtra pėr tu dhėnė komunave kontroll efektiv. Fuqitė e tyre nė relacion me Drejtorinė Pyjore janė tė vėshtira pėr tu pėrcaktuar. Sė dyti, tė drejtat e sipėrmarrjes pėr shoqatat e pėrdoruesve janė tė kufizuara dhe tė pa-dokumentuara. Sė treti, tė drejtat e familjeve brenda shoqatave tė pėrdoruesve nuk janė tė qarta dhe, nė shumicėn e rasteve, tė drejtat familjare nuk janė tė lidhura me zona sipėrmarrje pėr pyje dhe kullota. Sė katėrti, shumė aspekte tė zakonshėm tė aktivitetit pyjor dhe tė kullotave, qė mė parė kontrolloheshin nga krye- pleqtė e fshatit, nuk respektohen nė planet menaxhuese dhe marrėveshjet e pėrdorimit. Sė fundmi, kufizimet pėr tė drejtat e qytetarėve dhe shoqatave tė tyre tė pėrdorimit pėr tu organizuar si njė biznes fitim-prurės duken se limitojnė qėndrueshmėrinė e sipėrmarrjeve.29 (Projekti i Zhvillimit tė Burimeve Natyrore i Bankės Botėrore synon tė zgjerojė transferimin e pyjeve dhe kullotave pėr 80 komuna dhe tė forcojė instrumentet ligjor dhe planifikues pėr pėrdorimin qytetar.30) 1.7 Konfliktet pėr pronat dhe tokat Edhe pse nuk ka njė burim tė saktė dhe aktual tė dhėnash, ka njė marrėveshje tė pėrgjithshme qė thotė se gjysma e tė gjithė ēėshtjeve nė gjykatat civile kanė tė bėjnė me konflikte tokash dhe pronash.31 Profesionist tė sistemit ankohen pėr vonesat, kompleksitetin procedural, gjykatėsit dhe stafin e gjykatės, dhe burimet e kufizuara nga ku tė merret ekspertizė teknike. Urdhrat juridik dhe gjykimet shpeshherė nuk regjistrohen siē kėrkon ligji, dhe ka probleme me zbatimin e urdhrave tė gjykatės. (Shih Shtojca 10.) Ka pasur dy qasje ndaj kėtyre ēėshtjeve. Qeveria ka ndėrmarrė disa projekte duke punuar me gjykatėsit, avokatėt dhe administratorėt pėr tė pėrmirėsuar funksionimin e gjykatave civile dhe pėr tė rritur kualitetin e vendimeve tė tyre tė pavarura. Kėto Projekte mundėsuan trajnim pėr gjykatėsit dhe stafin, pėrmirėsuan menaxhimin e ēėshtjeve dhe i bėnė procedurat pėr administratorėt e pronave dhe shėrbimet e lidhura me kėtė, mė efektive. Kėto projekte nuk kanė njė fokus specifik mbi ēėshtjet e tokės dhe pronės. Shkolla e Magjistraturės ka ndėrmarrė trajnim 29 Shih Harold Lemel (2005), Kompilimi i Raporteve, Gjetje dhe Propozime pėr Mbajtjen e Tokės dhe Ēėshtjet e Organizimit, Projekti i Zhvillimit tė Burimeve Natyrore i Bankės Botėrore. 30Banka Botėrore (2005), Pėrgatitja e Projektit pėr Zhvillimin e Burimeve Natyrore, nėn TF 053121. 31Shih Norman Singer, (2001), Raport i Konsultuesit: Sondazh i Ēėshtjeve tė Gjykatės Civile pėr USAID, Korrik 4-29, 2001. 17 juridik pėr ēėshtjet e tokės dhe pronės (me mbėshtetjen e EU dhe USAID ) por Fakulteti i Ligjeve i Universitetit tė Tiranės nuk ofron kurse gjithėpėrfshirės pėr ligjet e tokės dhe pronės. Disa projekte tė mirė-financuara kanė punuar me organizatat jo-qeveritare pėr tė organizuar shėrbime ndėrhyrje si njė alternativė ndaj gjykatave. Ky aktivitet ka sjellė adoptimin e njė ligji qė lejon palėt tė paraqesin konfliktet e tyre te ndėrhyrėsit.32 Gjithsesi, njė sistem formal ndėrhyrje nuk ėshtė vendosur dhe konsultime tė kohėve tė fundit kanė raportuar probleme nė ligj. Veēanėrisht, ligji nuk autorizon gjykatėsit pėr tė transferuar ēėshtjet nga gjykatat te ndėrhyrėsit. Nė njė nivel informal, ka evidenca se kryepleqtė e fshatrave, zyrat bashkiake dhe lider tė tjerė zonal thirren shpeshherė pėr tė ndėrhyrė nė konfliktet midis pjesėtarėve tė familjeve dhe komshinjve. Donatorėt kanė mbėshtetur Fondacionin Shqiptar pėr Zgjidhjen e Konflikteve dhe kanė asistuar aktivitete tė tjera lokale duke mundėsuar trajnim dhe shėrbimet e punonjėsve social, liderėve fetar dhe specialistėve tė tjerė.33 Pjesa 2. Ēėshtje tė pa zgjidhura Siē shėnohet mė lartė, disa programe reforme kanė bėrė progres substancial, por asnjė program nuk ka pėrfunduar dhe ekzistojnė akoma ēėshtje tė pazgjidhura. Kėto tė fundit ngrenė disa pyetje themelore: rikthim/kompensimi, zonat informale dhe statusi dhe funksioni i IPRS. Gjithashtu ngrihen pyetje teknike pėr tatimin, hipotekimin dhe financat, vlerėsimin dhe problemet e zonave turistike bregdetare. Zgjidhja e kėtyre ēėshtjeve po ndodh nė kornizėn e gjerė tė veprimeve qė Qeveria Shqiptare ka zhvilluar nė vitet e fundit. Strategjia Kombėtare pėr Zhvillim Ekonomik dhe Social (NSSED) ėshtė dokumenti kryesor i kėtyre veprimeve, qė jep udhėzim pėr planet e sektorit dhe strategjitė dhe formulimin e buxheteve.34 Reforma e tokės dhe pronės nuk ka qenė subjekt i njė dokumenti tė veēantė gjithėpėrfshirės. Gjithsesi, elementėt kryesor tė reformės sė tokės ­kalimi te ligji civil dhe marrėdhėniet e tregut, menaxhimi i tokave dhe pronave shtetėrore, pėrdorimi nė favor tė ambientit i resurseve tė tokės gjenden nė pjesė tė ndryshme dokumentacionit tė ēėshtjeve tė lidhura me njėra-tjetrėn. Pėr shembull, "Strategjia e Gjelbėr" pėr zhvillimin agrar dhe strategjitė pėr zvogėlimin e varfėrisė pėr zonat rurale dhe malore e nėnvizojnė mbarimin e reformės sė tokės si njė mėnyrė pėr tė mbėshtetur mirėqenien qytetare dhe mundėsitė ekonomike.35 Pėr tė marrė njė shembull tjetėr, zotimet ndėrkombėtare tė bėra nga qeveria pėr tė luftuar korrupsionin, qė pėrmirėsojnė menaxhimin dhe thjeshtėsojnė procedurat administrative, patjetėr qė influencojnė agjencitė qė punojnė me tokėn dhe pronat. 36 32Projekti i Qendrės Shqiptare Komerciale ADR (2004). Raporti final, Projekti pėr Ndėrhyrje/Arbitrim PHARE. 33 Shih Zhydi Dervishi (2004), Zgjidha e konflikteve te Paktimi (Gazetė e Fondacionit Shqiptar pėr Zgjidhjen e Konflikteve, Vol. 1, Nr. 21 fq. 5-26. 34Ministria e Financės, Prioritete nėn NSSED, 2004-2006, www.minfin.gov.al. 35Shih Banka Botėrore, Shqipėria: Rritje e Dukshme pėrtej Tranzicionit, Raporti Nr. 29257-AL, 27 Dhjetor 2004, www.wds.worldbank.org. 36Shih Komuniteti Evropian, Programi CARDS (2001), Dokumenti i Strategjisė Vendore 2002-2006, te http://Europa.eu. Gjithashtu shih Fondi Ndėrkombėtar Monetar (2005), Shqipėria: Ish-Vlerėsim i Punės i Programit Afat-gjatėt, www.imf.org. 18 2.1 Rikthimi i tė drejtave tė pronėsisė pėr ish- pronarėt Ēėshtja e pazgjidhur e rikthimit/kompensimit ka qenė pengesa mė e madhe pėr mbarimin e reformės sė tokės dhe regjistrimeve tė para. 37 Debati mbi rikthimin e tokės agrare filloi nė 1993 kur Ligji Origjinal Nr. 7698, Pėr Kthimin e Pronės Ish-Pronarėve, lirojė kėtė kategori. Ligji parashikonte pėr pronarėt tė cilėve granti 7501 nuk u mjaftonte pėr tokat e trashėguara, tė kompensoheshin me njė grant alternativ toke ose kompensim financiar. Gjithsesi, pas pėrshtatjes sė Ligjit Nr. 7698, nuk u ra dakord pėr formėn dhe vlerėn e kėtij kompensimi dhe programi i kompensimit nuk u implementua. Ish-Pronarėt e pakėnaqur e kundėrshtuan ligjin duke u mbėshtetur te kushtetuta dhe ligjet. Gjatė 1997-98, zėri i tyre ishte i ndjeshėm gjatė hartimit tė kushtetutės kombėtare dhe ata ja dolėn mbanė nė ngritjen e njė dispozite qė detyronte qeverinė tė hartonte dhe aprovonte njė legjislacion qė do tė zgjidhte ēėshtjen e rikthimit deri nė Nėntor 2001. Afati skadoi, dhe vetėm nė Korrik 2004 parlamenti vepruan. 38 (Shih Shtojca 11.) Ligji i ndryshuar, Pėr Rikthimin dhe Kompensimin e Pronave, ngrinte disa probleme tė ligjit tė vitit 1993.39 Ai ka tė njėjtin qėllim fillestar, rikthimin dhe kompensimin e pronave tė patundshme tė shpronėsuara, shtetėzuara apo konfiskuara gjatė Nėntorit tė 1944. Ky ligj pranon njė numėr mė tė gjerė ankesash dhe ankuesish se ligji i mėparshėm por vazhdon tė pėrjashtoi tokat agrare qė janė subjekt i Ligjit Nr. 7501. Shoqatat e ish-pronarėve dhe grupet e tjera mbeten tė pakėnaqura dhe kanė vazhduar betejėn e tyre ligjore dhe kushtetuese. 40 Nė kėtė atmosferė kundėrshtuese, qeveria ėshtė treguar e ngadaltė nė implementimin e ligjit. Dymbėdhjetė Kėshillat Zonal tė Kthimit she Kompensimit tė Pronave qė duhet tė gjykojnė ankesat filluan punė vetėm nė Prill 2005 dhe nuk kanė akoma (nė Maj 2005) marrė trajnim, gjithashtu stafi i Kėshillit Shtetėror qė duhet tė vendosė pėr procedurat dhe standardet dhe qė duhet tė dėgjojė apelimet akoma nuk ėshtė punėsuar. Njė amendament i ligjit ėshtė paraqitur nė Parlament pėr tė shtyrė afatet pėr njė vit, por datat e diskutimit pėr kėtė amendament akoma nuk janė vendosur. Midis ēėshtjeve tė ndryshme tė implementimit, metoda e vlerėsimit pėr kompensimin ėshtė diēka qė do tė pėrfitonte shumė nga pėrvoja ndėrkombėtare. Njė kėshill ekspertėsh ka pėrgatitur njė projekt-metodė qė duhet tė aprovohet nga parlamenti. Kjo metodė rezulton nė vlera toke qė janė shumė tė larta ­ deri nė 700 Euro pėr m2 nė zonat urbane dhe 30,000 euro pėr hektar nė tokat agrare. Ka njė dyshim nėse njė nivel kaq i lartė i ēmimit tė kompensimit mund tė financohet nga shteti gjatė periudhės 10-vjeēare tė vendosur nga ligji. Duke adresuar kėtė shqetėsim, Qeveria vendosi nė Maj 2005 tė dorėzonte projekt-metodėn e saj pėr njė shqyrtim nga ekspert tė pavarur. Vonesat e vazhdueshme nė zgjidhjen e ēėshtjes sė kthimit dhe kompensimit po shkaktojnė njė dilemė rrethore, qė pengon tė drejtat e tokės dhe pronės nė shumė zona. Nė njėrin krah, vendndodhja dhe kufijtė e pronave shtetėrore nuk mund tė pėrcaktohen qartė deri sa tė parcelat qė do tė rikthehen dhe parcelat private do tė jenė pėrcaktuar. Nė krahun tjetėr, deri sa tė pėrcaktohet prona shtetėrore, ėshtė e pamundur tė parashikohen cilat toka do tė jene alternative 37Nė verėn e 2004-ės, projekti i regjistrimeve tė para i sponsorizuara nga USAID, ndėrpreu punėn nė tetė zona bregdetare ku zėnkat pėr rikthimin, bėnė tė mundur pėrcaktimin e statusit tė tokės. 38 Presioni nga grupet shoqėrore vendore dhe niveli i lartė i interesit nga organizatat ndėrkombėtare influencuan aksionet e parlamentit. 39Ligji Nr. 9235 datė 29 Korrik 2004, Pėr Rikthimin dhe Kompensimin e Pronės. 40 Nė Shkurt 2005, Gjykata Kushtetuese dėgjoi njė ēėshtje qė kundėrshtonte ligjin si njė shtypje e principeve tė pronės sė barabartė. Nė Prill 2005, Gjykata Kushtetuese dėgjoi njė oponencė ndaj kėtij kundėrshtimi nga ana e banuesve tė kėtyre ndėrtesave tė cilėt do duhej tė shpėrnguleshin kur shtėpitė e tyre do tė merreshin nga ish-pronarėt. 19 pėr grantet e ish-pronarėve. Mungesa e informacionit pėr alternativat dhe vlerat i detyron ish- pronarėt tė zgjedhin midis vazhdimit tė ankesave tė tyre dhe pranimit tė kompensimit tė. 2.2 Zhvillimet ilegale dhe vendbanimet informale Problemet e zhvillimeve ilegale dhe vendbanimeve informale pėrfshijnė aspekte tė mbajtjes sė tokės, pėrdorimit tė tokės dhe rregullave pėr ambientin. Nė zonat periferike urbane, vendbanime rezidenciale tė mėdha u shfaqen nė fillimet e 1990, si pasojė e migrimit tė brendshėm qė ndodhi gjatė kėsaj periudhe. Normalisht, godinat ishin nė vende publike e nuk kishin tituj ligjor pronėsie. Gjithsesi, banorėt kanė dokumente nga transaksionet e fillimit tė 1990 qė ndodhėn pasi qeveria qendrore ishte e shqetėsuar nga shpejtėsia me tė cilėn migrimi i brendshėm po ndodhte gjatė viteve 1991-1994. Ndėrtimet janė ngritur pa pasur furnizim me ujė, kanalizimet e nevojshme, rrugore dhe infrastrukturė tjetėr ēka shkakton njė rrezik tė konsiderueshėm pėr ambientin dhe shėndetin. 41 Ēėshtjet e vendbanimeve informale kanė qenė njė nga prioritetet kryesore tė Qeverisė. Projekte janė kryer nė zonat periferike urbane duke u pėrpjekur qė tė pėrcaktojnė mėnyra mė ēmim efektiv pėr tė instaluar infrastrukturė dhe pėr tė "rregulluar" funksionet urbane nė kėto zona. (Shih Shtojca 12.) Ka njė numėr godinash (pėrgjithėsisht komerciale) pėr tė cilat pronarėt kanė marrė leje ndėrtimi nga bashkitė, por lejet nuk pėrputhen me ligjet e aplikueshme. Shembuj tė tille janė: kioskat nė parqet publike, dyqanet mbi kanalet kryesore tė vaditjes, dhe shtėpi ose restorante nė zonat e mbrojtura. Nė mungesė tė planeve urbanistike dhe si pasojė e mbikėqyrjes sė dobėt nga ana e Qeverisė, autoritetet e qeverive lokale i kanė dhėnė kėto leje sipas dėshirės sė tyre. Iniciativa kryesore e qeverisė pėr tu adresuar kėtyre problemeve ka qenė adaptimi nė Tetor 2004 i ligjit, Pėr Legalizimin dhe Urbanizimin e Zonave Informale, 42 i cili ka kėto objektiva: ri-planifikimin e secilės zonė informale pėr tė siguruar funksionimin e tyre si lagje urbane, duke ruajtur zonat e nevojshme pėr infrastrukturė, daljet rrugore dhe hapėsirat publike; kthimi i ndėrtesave ekzistuese nė pėrputhje me standardet e ndėrtimit dhe pėrdorimit tė tokės, dhe legalizimi i tyre nėn ligjin administrativ; dhe vendosja e tė drejtave tė pronėsisė dhe qerasė pėr personat qė kanė zėnė kėto toka dhe ndėrtesa. Ligji nėnvizon njė procedurė nė fillim sipas sė cilės qytetarėt/banorėt duhet tė plotėsojnė njė deklaratė tė dėshirės sė tyre pėr legalizim. Brenda afatit, 24 Mars 2005, 54,000 deklarata vetjake qenė plotėsuar qė tregonin vendndodhjen, madhėsinė dhe kufijtė e parcelave tė tokės dhe ndėrtesave. Ka disa llogaritje tė numrit tė parcelave qė pėrfaqėsohen nga kėto aplikime. Sipas disa llogaritjeve, kėto aplikime pėrbėjnė 60 deri nė 70 pėr qind tė 90,000 pronave tė pranueshme; tė tjera llogaritje tregojnė se njė numėr fare i vogėl i banorėve i plotėsuan vetė-deklarimet, duke ndjekur njė bojkot sistematik tė procesit tė vetė-regjistrimit tė ndėrmarrė pėr shkak se ligji nuk adreson as ēėshtjen e banorėve tė paligjshėm as nuk konsultohet me banorėt pėr ēėshtjen e pėrballimit tė ēmimit tė tregut pėr ata qė banojnė nė vendbanimet informale. Pėr mė shumė, disa nga tė prekurit argumentojnė se pronat e tyre nuk duhen tė klasifikohen si tė "paligjshme" pėrderisa kėrkesat e tyre qėndrojnė pėr rikthim apo ligje tė tjera. Nė mėnyrė interesante nė njė 41 Shih Banka Botėrore (2005) Plani i Rivendosjes pėr Porto Romanon, Zhvillimi dhe Pastrimi i Zonave Bregdetare tė Shqipėrisė, mund ta gjeni tek www-wds.worldbank.org. 42Ligji Nr. 9304 datė 29 Tetor 2004, Pėr Legalizimin dhe Urbanizimin e Zonave Informale. 20 zonė tė Korēės, aplikimet e kaluan 100 pėr qind sepse njerėzit jashtė zonave informale kėrkonin qė tė bėheshin pjesė e programit. Skuadra profesionistėsh kanė filluar detyrėn teknike tė rishikimit tė formularėve tė vetė- deklarimit dhe pėrgatitjen e dokumenteve tė zonės dhe studimeve urbane. Njė rezultat i miksuar pritet pėr shkak se tė dhėnat e deritanishme ndryshojnė. Nė zonat ku ka pasur projekte tė mėparshme, duhen bėrė sondazhe tė kujdesshme dhe harta tė tjera dalje e detyra teknike brenda periudhės sė shkurtėr tė pėrcaktuar nga ligji.43 Nė zona tė tjera, pa harta regjistrimi dhe tė dhėna, detyra do tė jetė mė e vėshtirė dhe rezultati mė pakė i saktė. Suksesi i programit tė legalizimit dhe rregullimit ėshtė i mundur tė qėndrojė nė nivelin e kostos pėr banorėt. Siē shkruhet, ligji pėrcakton qė qytetarėt duhet tė paguajnė me "ēmimin e tregut" pėr tė marrė pronėsinė e tokės nga shteti, ose me njė ēmim pėr tė cilin ėshtė rėnė dakord nėse toka ėshtė nė pronėsi private. Qytetarėve do tu duhet gjithashtu tė paguajnė pėr aksionet pėr tė marrė miratim administrativė me prapa-veprim. Disa qytetarė do tu duhet tė rindėrtojnė shtėpitė apo godinat e tyre nė mėnyrė qė tė akomodojnė tė drejtat e kalimit apo hapėsirat publike. Disave do tu duhet tė lėvizin plotėsisht, rast nė tė cilin qeverisė do ti duhet ti gjej atyre njė tjetėr parcelė toke por jo njė kompensim pėr humbjen e ndėrtesės ilegale. Qytetarėve do tu duhet gjithashtu tė paguajnė pėr sondazhet dhe dokumentacionin, kostot administrative dhe "kushtet teknike" tė pėrcaktuara nga Kėshillat e Rregullimit tė Territorit, administratat bashkiake, administratat e regjistrimit dhe tokės. Shpresohet qė nė zonat ku donatorėt kanė bėrė sondazhe mė parė dhe ku kanė mbledhur tė dhėna, agjencitė nuk do tė kėrkojnė ribėrjen e tyre. Numri pėrfundimtar i ndėrtesave komerciale qė kėrkojnė legalizim mund tė dalė mė i madh nga ē' pritej dhe tė krijojė njė problem shumė substancial. m. Ėshtė e paqartė se si kėto raste do tė rregullohen ku ekzistojnė konflikte tė pastra me ligje te tjera tė aplikueshme (Rregullorja e mjedisit, tė drejtat e kalimit, etj.) Nė pėrgatitje tė implementimit tė ligjit, dy aksione pėr "hapat e mėtejshėm" duhen bėrė: (a) rishikimi i 54,000 rasteve tė paraqitura, zhvillimi i njė databazė, analizimi tipologjik i ndėrtesave ilegale, dhe identifikimi i ēėshtjeve potenciale nė implementimin e ligjit; (b) njė fushatė publike pėr tė promovuar vlerėn e ligjit, veēanėrisht pėr vendbanimet informale. Njė opsion pėr tė rishikuar ligjin, edhe duke shtyrė afatet nėse ėshtė e domosdoshme, duhet eksploruar. Duhet theksuar se Ligji Pėr Legalizimin dhe Informimin e Zonave Informale nuk pėrcakton njė mekanizėm qė financon infrastrukturėn e cila do tė jetė e domosdoshme pėr ti kthyer kėto zona nė zona urbane tė mirėfillta. Ai vetėm thotė se planifikimi urban do tė bėhet dhe se administratat bashkiake do tė marrin veprimet e nevojshme pėr tė lėvizur ndėrtesat apo strukturat qė pengojnė ndėrtimet publike. 2.3 Statusi ligjor dhe institucional i IPRS Ligji i vitit 1994, i cili krijoi IPRS-n, ėshtė kuptuar se nuk mund tė pėrcaktonte statusin dhe funksionet e saj. 44 Ne veēanti sistemin e shėrbimit civil qė ti pėrshtatej kėrkesave dhe 43Pėr shembull, nė zonėn e Kėnetės Durrės, qytetarėt kanė dorėzuar mbi 1,000 aplikime, por kėto aplikime por kontrollohen me hartat e regjistrimit dhe listėn e pronarėve tė mbushura gjatė regjistrimit tė parė. 44Ligji nr. 7843 datė 13 Qershor 1994, Pėr Pronat Regjistrimin e Pronave tė Patundshme. 21 menaxhimit tė profilit tė aftėsive tė IPRS. 45 Si rezultat i kėsaj, nė 2003, qeveria dhe parlamenti filluan tė konsideronin mendime ndaj ligjit, tė cilat do te ndryshonin ndarjen e tij administrative. Njė draft i pėrgatitur nga IPRS kėrkonte tė ri-vendoste agjencinė si njė organ pothuajse-qeveritar, i vetė-menaxhuar dhe i vetė financuar. Njė alternativė e prezantuar nga Ministria e Drejtėsisė propozoi transferimin e IPRS-sė nėn juridiksionin e saj dhe mbajtjen e statusit tė IPRS brenda sistemit menaxhues tė shėrbimit civil dhe buxhetit kombėtar. Nė Maj 2005, Parlamenti adoptojė propozimin e Ministrisė tė Drejtėsisė. Masat e ligjit tė ri kufizohen vetėm ne strukturėn e saj dhe nėn-ndarjen, dhe nuk u adresohen grupit mė tė gjere tė pyjeve tė pazgjidhura mbi lidhjet funksionale dhe mbi statusin ligjor me juridiksionet paralele dhe konfrontuese.46 Bazuar mbi tė dyja Kodin Civil dhe ligjin e 1994, IPRS duhet tė kthehet nė burimin ekskluziv tė tė dhėnave mbi tė drejtat e pronės sė patundshme, me njė saktėsi tė garantuar, e bazuar mbi "zinxhirin" e transaksioneve tė regjistruara. Kjo garanci do tė thotė se gjykatat duhet tė pėrjashtojnė nga provat mbi tė drejtat e pronėsisė, dokumentet qė dalin nga burime jashtė regjistrit. Nė mėnyrė tė njėjtė, do tė thotė qė noterėt, ndėrmjetėsit apo agjenci tė tjera duhet tė mbėshteten dhe tu japin pronėsi tė dhėnave tė IPRS, kur marrin vendime mbi ekzistencėn, statusin apo pronėsinė e tė drejtave apo tė drejtave tė sipėrmarrjes pėr pronėn. Nėse sistemi do tė punojė, atėherė ky princip i pėrparėsisė duhet rregulluar jo vetėm nė legjislacionin e IPRS, pro edhe nė ligjet e tjera qė kanė tė bėjnė me kėtė ēėshtje, si pėr shembull Ligji Pėr Praktikat Noteriale dhe Pėr Kodin e Procedurave Civile. Nėse agjencitė krijojnė databaza tė tjera nė tė cilat pronat pėrcaktohen me karakteristika tė tjera, dhe ato i quajnė kėto tė dhėna si superiore ndaj atyre tė IPRS nė ēdo rast, atėherė ligji civil i garantuar nė regjistėr do tė rishikohet. Ka njė nevojė tė qartė pėr legjislacion dhe marrėveshje praktike midis agjencive pėr tė siguruar rrjedhjen e dyanshme tė tė dhėnave dhe rregullave pėr mbledhjen, transmetimin dhe pėrdorimin e tyre. 47 Nė tjetėr aspekt i ri-organizimit tė IPRS pėrfshinė strukturat menaxhere dhe operimin e saj. Kontrolle dhe vlerėsime kanė treguar se qytetarėt pėrballen me vonesa, kosto tė larta dhe ēoroditje ēdoherė qė ata mundohen tė kryejnė transaksione nė regjistrat e zyrės.48 Njė sondazh pėr klientėt e IPRS i mbaruar nė Shtator 2005 zbuloi se shumė klient harxhojnė muaj duke u munduar tė mbarojnė njė procedurė tė vetme, dhe u duhet tė vizitojnė zyrėn e IPRS pesė, dhjetė, njėzet apo mė shumė herė. Presioni pėr tė paguar ryshfete ėshtė parė si shkaku kryesor pėr kėtė, dhe sasia e ryshfeteve dukej se arrinte vlerėn e mijėra dollarėve. U vu re se kishte njė ndryshim tė madh midis zonave tė studiuara, me disa qė funksiononin relativisht mirė, duke sugjeruar se kėto probleme nuk janė njė konsekuencė e padiskutueshme e sistemit tė IPRS nė Shqipėri. Nė bashkėpunim me aksioner tė jashtėm, Qeveria ka ndėrmarrė iniciativa tė rinovuara pėr tė ofruar trajnim, mjete teknike, dhe pėrmirėsim tė procedurave llogaritare dhe menaxheriale. 45 Shih Ernst and Young Shqipėri, Kontrolli Menaxherial dhe Financiar i Njėsive te Projekteve tė Para tė Regjistrimit me Fondet e USAID, 14 Janar 2002; KPMG Shqiperi, Rishikim i Raportit tė Kontrolluesve pėr Kontrollin Menaxherial dhe Financiar tė PMU, 29 Mars 2002; Deloitte and Touche, Raportet Kontrolluese Menaxheriale dhe Financiare tė Bashkimit Evropian tė Njėsisė tė Menaxhimit tė Projektit pėr Sistemin e Regjistrimit tė Pronės sė Patundshme, 3 Qershor 2002. 46 Shih ARD Inc. pėr USAID, Pėrmirėsimi Organizativ i Regjistrimit nė Shqipėri, Raporti Final, Dhjetor 2004; shih gjithashtu William Valletta dhe Rudina Jasini, Regjistrimi i pasurive te paluajtshme dhe impakti tij mbi te drejtat e pronėsisė, nė Jeta Juridike (Gazete e Shkollės Shqiptare tė Magjistraturės, nr 3, 2004). 47 Ligjet e ndryshme sipas kategorive autorizojnė krijimin e kadastrave tė ndryshme dhe regjistrave qė supozohen tė pėrmblidhen nė njė sistem tė bashkuar. IPRS nuk ka qenė kooperative nė lejimin e eksesit pėr kėto data dhe harta. Nė Nėntor 2004, projekti i sponsorizuar nga USAID pėr regjistrimet e para tė 16 zonave urbane pas IPRS refuzuan ti ofronin kėto tė dhėna pėr qytetet. 48 Gavin Adlinton (2005). 22 Ėshtė e rėndėsishme tė pranohet, se gjithsesi ka aspekte ligjore tė IPRS qė e bėjnė tė ndryshėm nga njė regjistėr tipik i EU dhe qė ndikojnė aftėsinė e saj pėr tė ofruar shėrbim tė efektshėm. Nė praktikat tipike Evropiane, ligji civil ka njė koncept tė bashkuar( dhe jo me kategori) pėr pronat dhe tė drejtat e tjera. Si rezultat i kėsaj, dokumente ligjor janė standarde nė formė dhe mund tė trajtohen nė mėnyra rutinė. Pėr shumicėn e transaksioneve, vetėm njė nėpunės i regjistrit duhet tė kontrollojė saktėsinė e njė dokumenti tė ri sipas "zinxhirit" tė mėparshėm tė dokumenteve, pėrpara se ta shėnojė nė faqen e regjistrit. Nė Shqipėri, dokumentet e prezantuara pranė IPRS varjojnė sipas kategorive dhe sipas origjinės sė tė drejtave nė programet e ndryshme tė privatizimit apo rikthimit.49 Procesi kėrkon gjykime pėr statusin e palėve dhe mundėsitė e tyre pėr tu marrė me pronat e llojeve tė ndryshme. Personeli i regjistrit vlerėson formėn, dhe shohin pas nė kėrkimet e bėra nė dokumentet e transaksionit, qė shpesh kėrkojnė dokumente shtesė. IPRS i nėnshtron shumicėn e aplikimeve midis disa niveleve tė rishikimit teknik dhe supervizor. Ligji i ri Nr. 9407 ofron njė mundėsi pėr tu adresuar kėtyre ēėshtjeve tė marrėdhėnieve midis agjencive, statusit ligjor dhe funksionimit tė IPRS nga prospektiva e re e mbikėqyrjes nga Ministria e Drejtėsisė. Kjo ofron bashkėpunim dhe koordinim potencialisht mė tė afėrt me shėrbimet noteriale, gjykatat dhe shėrbime tė tjera juridike; nė krahun tjetėr, kjo mund tė krijojė disa tensione me agjenci tė tjera nė sferat e mbijetesės, gjeografisė dhe shėrbimeve tė hartave, dhe menaxhimit tė tokave rurale. 2.4 Tatimet mbi tokėn dhe pronėn Taksat mbi pronėn dhe tokėn janė parė si njė burim thelbėsor i vetė-qeverisjes vendore, por akoma nuk po luajnė njė rol tė rėndėsishėm. Ligji Nr. 7805 datė 1994 autorizon taksimin e tokės dhe ndėrtesave me njė ēmim fiks pėr metėr katror tė ndėrtesės, dhe pėr hektar tė tokės nė varėsi tė kategorisė sė pėrdorimit. Gjithsesi, taksimi i tokės mbi bazėn e kėtij ligji mė vonė u hoq. Nė mėnyrė tė ngjashme njė ligj pėr taksimin e tokės agrare u autorizua dhe mė vonė u pezullua. Ligji Nr. 8982 i vitit 2002, Pėr Sistemin e Taksave Lokale, ri-pėrcaktoj autoritetin e qeverive lokale pėr tė mbledhur taksat mbi tokėn dhe pronėn, duke pėrfshirė dhe tokėn agrare. Gjithashtu subjekt i tatimeve lokale ėshtė edhe transferimi i tė drejtave tė pronėsisė pėr pronat e patundshme dhe bashkimi i godinave tė reja nė infrastrukturė. 50 Ligji Pėr Tatimin mbi Vlerėn e Shtuar u amendua pėr tė parashikuar se, pas 31 Dhjetorit 2005, tokat komerciale dhe ndėrtesat industriale (jo rezidenciale) do tė ishin subjekt i TVSH kur ato tė shiteshin.51 TVSH nuk do mblidhej kundrejt pagimit tė qerasė nė ēdo ndėrtesė. (Shih Shtojca 13.) Drejtoria e Tatimeve (pjesė e Ministrisė sė Financave) raporton se pėr 2003 dhe 2004, asnjė e ardhur nuk ėshtė mbledhur nga taksat pėr tokėn ose nga taksat pėr ndėrtesat.52 Taksa e transaksionit mblidhet nga IPRS si njė kusht paraprak pėr regjistrimin e njė marrėveshje shit/blerje. Gjithsesi me sa duket, shumė njerėz i shmangen pagimit tė kėsaj takse duke mos e regjistruar transaksionin e tyre, dhe shumė nga ata qė paguajnė duket se zvogėlojnė ēmimin e paguar nė transaksion. Analistėt thonė se paaftėsia pėr tė mbledhur taksėn e tokės dhe pronės qėndron te paaftėsia pėr tė pėrcaktuar pronarėt e tokave dhe ndėrtesave subjekt i taksave. Tė tjera arsye qė pėrmenden janė metodat e vlerėsimit dhe vazhdimi i pėrjashtimeve nga ligji.53 Qeveria 49 Pėr shembull , Rregullorja e IPRS detajojnė mbi 20 burime origjine tė ndara pėr tė drejtat e tokės dhe pronės, secila prej tė cilave ka grupin e vet tė dokumentacioneve tė nevojshme, qė provojnė pronėsinė apo tė drejtat e sipėrmarrjes pėr pronėn. 50Ligji Nr. 8982 datė 12 Dhjetor 2002, Pėr Sistemin e Taksave Lokale. 51Ligji nr. 7982 datė 27 Prill 1995, Pėr Taksėn mbi Vlerėn e Shtuar, Neni 20. 52Faqja e Internetit e Ministrisė sė Tatimeve, www.tatime.gov.al. 53Shih Decentralizimi nė Tranzicion, Banka Botėrore (2004), njė studim i Qeverive lokale Shqiptare. 23 po i adresohet kėsaj pėrmes iniciativave (tė ndėrmarra nė partneritet me DfID) qė fokusohen nė administrimin e taksės kombėtare. 54 2.5 Vlerėsim Me fillimin e reformės sė tokės, ligjet e Shqipėrisė kanė parashikuar zhvillimin e dy metodave pėr vlerėsimin e tokės dhe pronės. Pėr transaksione midis palėve private, marrėveshjet e tyre tė negociuara nė liri mund tė vendosin ēmimin e shitjes apo dhėnies me qira. Pėr transaksionet qė pėrfshijnė tokėn shtetėrore ose blerjen nga shteti tė tokės private pėrmes shpronėsimit ose marrjes sė pėrkohshme, njė mėnyrė vlerėsimi e pėrcaktuar nga dekreti i Kėshillit tė Ministrave do tė aplikohej.55 Metoda e vlerėsimit shtetėror ėshtė pėrcaktuar nė dekretin e vitit 2000, Pėr Kriteret e Vlerėsimit dhe Njėjėsimit pėr Kthimin. Ky dekret parashikon se databaza e IPRS do tė regjistrojė ēmimet e shitjes/blerjes, qerasė apo vlerave tė tjera tė transaksionit, dhe i drejton ekspertėt qė pėrfaqėsojnė njė agjenci shtetėrore qė ndėrmarrin njė transaksion, tė mbledhin njė grup shit/blerjesh tė ngjashme qė kanė ndodhur kohėt e fundit nga kėto tė dhėna. Nė rastin kur prona tė ngjashme nuk janė regjistruar kohet e fundit, eksperti kėshillohet tė pėrdorė njė metodė objektive. Nė rastin e njė ndėrtese, indeksi i ēmimit tė ndėrtimit i aplikohet me rregullime vjetėrsisė sė ndėrtesės dhe funksioneve. Nė rastin e tokės agrare, matjet e fertilitetit dhe pėrmbajtjes sė lagėshtisė duhen konsideruar, me njė koeficient tė distancės sė pronės nga qendrat urbane.56 Kohėt e fundit, e njėjta qasje, e bazuar mbi tė dhėnat objektive tė mbledhura me qėllimin e modelimit tė prodhueshmėrisė sė tokės me koeficientet shtesė tė vendndodhjes dhe zhvillimit potencial, ėshtė pėrdorur nė projekt-metodėn e Komitetit Shtetėror pėr Rikthimin dhe Kompensimin. Rezultatet e kėsaj metodologjie kanė ngritur shqetėsimet, qė shėnohen mė lartė, tė vlerės sė lartė tė tokave urbane dhe agrare. Duke respektuar marrėveshjet private tė tokės, nė Shqipėri ėshtė vendosur profesioni i vlerėsuesve. Shėrbimet e vlerėsuesve pėrdoren nė transaksione nė pėrputhje me zgjedhjen e palėve. Pėr disa lloje pronash, veēanėrisht pėr apartamentet, ka njė numėr tė gjerė tė dhėnash pėr ēmimet e shitjes dhe qerasė. Problemi praktik qė mbetet ėshtė si tė qartėsohen afatet dhe kushtet " e vėrteta" qė shoqėrojnė transaksionin pėr tokėn dhe zhvillimet nė shkallė mė tė lartė. Meqenėse shumica e kėtyre rasteve pėrfshinė njė pėrzierje tė ligjit civil dhe aksioneve tė administratės vlerėsimi i elementėve tė "marrėveshjes" pėrcaktohet nga tė dyja metodat, ajo e vlerėsimit tė tregut dhe ajo e vlerėsimit tė shtetit. Ka njė tendencė tė fortė pėr tė mbajtur shumė element nė hije. Kėshtu qė duket se ka njė nevojė pėr tė konsideruar mė shumė mėnyra pėr lejuar qarkullimin e informacioneve pėr ēmimet dhe qiratė pėrmes institucioneve jo-shtetėrore (si shoqatat dhe shėrbimet e komisionarėve) pa krijuar riskun e ngritjes sė taksės apo detyrimeve tė tjera pėr palėt qė pėrfshihen nė transaksionet e raportuara. 2.6 Hipotekimi dhe financat Deri mė tani, hipotekimet nė Shqipėri kanė qenė nė njė nivel shumė tė ulėt. Tė dhėnat pėr pėrdoruesit tė IPRS-sė tregojnė se ka 4,900 hipotekime tė regjistruara nė 2003 dhe vetėm 518 nė 54Shih www.tatime.gov.al . 55Shih Ligji Nr. 7501 datė 19 Janar 1991, Pėr Tokėn, Nenet 4 dhe 19; Ligji Nr. 7980 datė 27 Qershor 1995, Pėr Blerjen dhe Shitjen e Vendndodhjeve tė Ndėrtimeve Urbane, Neni 8; Ligji Nr. 8561 datė 22 Dhjetor 1999, Pėr Shpronėsimin dhe Marrjen e Pėrkohshme pėr Interes Publik, Nenet 4 dhe 17. 56Kėshilli i Ministrave Dekreti nr. 138 datė 23 Mars 2000, Pėr Kriteret Teknike tė Vlerėsimit dhe Njehsimit tė Kompensimit. 24 tetė muajt e parė tė vitit 2004.57 Shumica e kėtyre hipotekimeve regjistrohen ne hipotekat urbane, duke pasur parasysh se tokat rurale radhė herė janė subjekt hipotekimi. (Shih Shtojca 14.) Shumica e analistėve e pėrcaktojnė numrin e vogėl tė hipotekimeve si njė dobėsi si pasojė e dobėsisė sė sistemit bankar dhe mundėsive tė kufizuara tė sektorit tė biznesit pėr tė thithur kapital.58 Ka edhe faktorė tė tjerė qė luajnė rol. Nuk ka njė ligj mbi hipotekimet; si pasojė, masat e Kodit Civil pėr "garancitė" shėrbejnė si baza ligjore pėr ēdo marrėveshje kolaterale. Procedurat pėr heqjen e tė drejtės sė pronės janė tė pavolitshme, me njė proces qė mund tė zvarget pėr disa vjet. Njė problem shtesė, i pėrmendur nga pėrfaqėsuesit e bankave, ėshtė vėshtirėsia e pėrballjes me zyrat e pėrmbarimit pėr tė ekzekutuar njė vendim tė gjykatės pėr heqjen dhe zbrazjen e pronės. 59 Nė kėtė kontekst, ndėrtuesit Shqiptar kanė krijuar disa strategji praktike. Normalisht ndėrtuesi i njė godine apartamentesh apo zyrash grumbullon transaksionin duke bėrė njė premtim kontraktual pėr tė transferuar (nė fund tė projektit) pronėsinė e njė numri tė caktuar apartamentesh apo zyrash. Ēdo pronar toke bėhet aksioner nė godinėn e ardhshme. Kur nxirren lejet e ndėrtimit, ndėrtuesi "para-shet" hapėsirat pėr apartamentet apo zyrat e ardhshme banorėve, tė cilėt paguajnė me kėste ndėrkohė qė arrihen hapat e ndryshėm tė ndėrtimit. Ēdo raund pagimesh financon hapin tjetėr tė ndėrtimit. Nė fund, transferimi i apartamenteve apo zyrave pronarėve tė tokės/aksionerėve tė cilėt i ēojnė ato tek banorėt qė kanė para-paguar. Pėrderisa asnjėra prej marrėveshjeve nuk janė transaksione tė ligjit civil pėr pronėn, ato nuk regjistrohen, dhe pronarėt e tokės dhe banorėt nuk kanė asnjė mbrojtje civile deri nė fund. Pėr ta ulur kėtė risk dhe pėr ta bėrė para-pagimin mė atraktiv pėr blerėsit, parlamenti kaloi nė Shkurt 2004 njė amendament pėr Ligjet e Ndėrtimit, i sponsorizuar nga Shoqata e Ndėrtuesve, 60 qė autorizonte IPRS tė krijonte njė sistem tė "regjistrimit tė pėrkohshėm" tė kontratė sė tokės dhe marrėveshjeve tė para-pagimit. Gjithsesi, IPRS nuk ka krijuar akoma rregullat dhe procedurat pėr "regjistrimet e pėrkohshme". Aktiviteti i partnerėve pėr zhvillim nė fushėn e hipotekimit ka pėrfshirė ofertėn e trajnimit tė bankave nė hartimin e formularėve dhe procedurave pėr huadhėnie, dhe tė trajnimit tė firmave nė krijimin e aplikimit pėr huat. Ka disa iniciativa tė qe kanė si qėllim tė asistojnė nė zhvillimin e bashkimeve tė kredive dhe institucioneve tė mikro-huadhėnies. Me rritjen e bazės sė klientėve dhe me marrjen e kredive tė njė shkalle mė tė lartė nga disa firma, ka pasur diskutime pėr tė asistuar disa aplikime pėr hipotekim; gjithsesi, kjo nuk po ndodh akoma. 2.7 Turizmi nė zonat bregdetare "Zona bregdetare" nuk pėrcaktohen nė ligj; por ėshtė njė koncept planifikimi, i pėrfshirė nė dokumentet e politikave dhe marrėveshjeve ndėrkombėtare.61 Njė "zonė turistike nė zhvillim", nė krahun tjetėr, ėshtė njė kategori e pėrcaktuar nga ligji.62 Nė zonat e ndikuara, kėto dy koncepte janė tė mbivendosura nė pyetjet e pėrgjithshme pėr tokėn dhe pronat dhe nė ligjet pėr 57Numra mė tė lartė hipotekimi u regjistruan gjatė 2001 (mbi 6,000) dhe 2002 (mbi 7,900). 58 Shih Zhvillimi i Firmave Shqiptare dhe Shėrbimet e Tregut tė Eksportit--EDEM (2004), Sondazh i Huave nė Shqipėri, njė raport i pėrgatitur pėr USAID, http://www.dec.org. 59Njė aspekt i kėsaj ėshtė se pėrmbaruesit zakonisht nuk kanė transport, kėshtu qė banka gjen makinėn pėr tė transportuar njė nėpunės nė terren. 60 Ligji Nr. 8402 datė 10 Shtator 1998 (i amenduar nga Ligji Nr. 9200 datė 26 Shkurt 2004, Pėr Kontrollimin dhe Disiplinimin e Punimeve tė Ndėrtimit, Neni 12/1. 61Shih Programi i Asistencės Teknike Mesdhetare pėr Ambientin (METAP) Plani i Menaxhimit tė Zonave Bregdetare, Raporti Final Faza e Parė1995 dhe Faza e Dytė, 1996. 62Ligji Nr. 7665 datė 21 Janar 1993, Pėr Zonat me Prioritet tė Zhvillimit Turistik . 25 ambientin dhe programet pėr mbrojtjen e ujėrave, tokės dhe burimeve. Si pasojė zonat bregdetare dhe pjesėt e tyre turistike pėrfaqėsojnė njė strukturė tė veēantė komplekse tė zotėrimit, rregullit dhe planifikimit tė tokės. (Shih Shtojca 15.) Ligji Pėr Zonat me Prioritet tė Zhvillimit Turistik pėrcakton njė status tė veēantė, me objektivin se sigurimi i investimeve nė kėto zona do tė jete frytdhėnės pėr shoqėrinė Shqiptare nė gjerėsi, dhe nuk do tė japė vetėm fitim pėr pronarėt privat dhe investitorėt. Ai gjithashtu pėrshpejton nevojėn pėr rregullimin e ndėrtimeve, duke parė kontekstin e ndjeshėm ambiental. Pėr tė dyja qėllimet, ligji autorizon Ministrinė e Rregullimit tė Territorit dhe Turizmit tė rregullojė zonat sipas njė procesi planifikimi, dhe tė pėrcaktoj zhvillimin e tyre tė ardhshėm brenda Strategjisė sė Zhvillimit Turistik. Pėr secilėn zonė, Ministria mund tė implementoj njė sistem me dy nivele pėr pėrdorimet e lejuara dhe tė ndaluara. Niveli i pare i pėrdorimeve tė lejuara mund tė pėrfshijė si kushte ekzistente agrikulturėn, pyjet dhe kullotat. Niveli i dytė, hotelet dhe pėrdorimet qė kanė tė bėjnė me to janė pėrcaktuar si "aktivitete tė promovuara" pėr turizėm. Kur njė aktivitet i promovuar propozohet, Ministria mund tė ndėrhyjė " si njė pėrfaqėsues i pronarit tė tokės" pėr tė vendosur njė marrėveshje me ndėrtuesin e projektit. 63 Nė kėtė mėnyrė, ministria edhe kontrollon planifikimin/rregullimin edhe monitoron marrėveshjen e biznesit. Problemi parėsor i rajoneve bregdetare ka qenė mungesa e aftėsive pėr tė pėrcaktuar dhe forcuar standardet ambientale, pėr tė kontrolluar zhvillimin e procesit tė vendim-marrjes, dhe pėr tė kufizuar fragmentimin ad hoc tė tė drejtave tė tokės. Situata ėshtė akoma mė e komplikuar me kėrkesat e pazgjidhura pėr rikthim dhe zėnkat pėr pronėsinė e tokave. Iniciativat e qeverisė tė ndėrmarra nė bashkėpunim me Bankėn Botėrore dhe partnerėt pėr zhvillim, kanė si qėllim tu adresohen kėtyre problemeve duke krijuar procedura planifikimi pėr pjesėmarrjen dhe tė forcojnė koordinimin dhe kapacitetet e njėsive ministrore dhe atyre tė qeverive lokale.64 Aktivitete sporadike pėr forcim janė ndėrmarrė, por deri mė tani metoda tė qėndrueshme pėr kooperim midis agjencive dhe qeverive lokale nuk janė krijuar. 65 Kėshtu qė zonat bregdetare mbeten njė fushė nė tė cilėn shumė punė duhet bėrė akoma pėr tė pėrcaktuar njė sistem funksional tė administrimit tė lidhur me ri-zgjidhjen e pyetjeve mbi zotėrimin e tokės. Pjesa 3. Pėrdorimi i tokės, menaxhimi i tokės dhe rregullat pėr ambientin Reforma e sistemit tė kontrollit mbi pėrdorimin e tokės, menaxhimin e tokės dhe mbrojtjes sė ambientit kanė avancuar mė ngadalė se aktiviteti i zotėrimit tė tokės. Kjo si pasojė pjesėrisht e kufizimeve nė financim dhe staf, por pėr mė tė shumtėn si pasojė e nevojės pėr tė gjetur metodologji tė reja nė njė situatė ndryshimesh demografike, hapėsinore, dinamike dhe ekonomike. Ka pasur njė numėr projektesh tė veēanta nė tė cilat janė testuar metoda tė reja kontrolli pėr planifikimin, rregullimin, zhvillimin dhe rregullore ambienti. Kėto kanė mundėsuar oportunitete zhvillimi pėr profesionistėt dhe zgjidhje praktike. Ato kanė influencuar qeveritė e atėhershme nė hartimin e politikave dhe integrimin institucional.66 Gjithsesi, ato nuk kanė pasur sisteme totalisht koherente dhe tė mirė koordinuara pėr menaxhimin urban apo rural tė tokės. 63Ligji Nr. 8402, Neni 7. 64Shih Programi i Ambientit i Kombeve tė Bashkuara (2004) Projekti i Ruajtjes sė Zonave Ujore dhe Sistemeve Ambientale Bregdetare (MedWest) Raport, www.medwestcoast.com . 65Pėr shembull, gjatė verės sė 2004, Kėshilli Kombėtar i Rregullimit tė Territorit urdhėroi nėpunėsit lokal te komunave nė Golem, rajon i Tiranės, tė ndalonin dhėnien e granteve pėr shesh ndėrtimet nė zonėn e plazhit. 66Qeveria ka adoptuar njė Strategji pėr Zhvillimin Agrar (e quajtur "Strategjia e Gjelbėr") e cila pėrfshinė shumė principe tė praktikės mė tė mirė pėr njė zhvillim tė balancuar, mbrojtje ambientale dhe ruajtjen nė 26 3.1 Administrimi i tokave rurale Nė zonat rurale, ka pasur njė pėrpjekje pėr tė konsoliduar nė dy sisteme rregullimi dhe menaxhimi gjendjet e ndryshme tė ligjeve qė mbulojnė fushat agrare, kullotat dhe livadhet, pyjet, zonat ujore tė lidhura me tokėn, dhe tokat me mbrojtje tė veēantė. Dy struktura hierarkike administrative janė krijuar, tė cilat janė nėn kontrollin e Ministrisė sė Bujqėsisė dhe Ushqimit. E para ėshtė Drejtoria e Pėrgjithshme e Pyjeve dhe Kullotave (Drejtoria e Pyjeve), e cila ka juridiksion mbi (1) pyjet dhe kullotat e largėta qė mbeten nėn kontrollin e shtetit, (2) pyjet dhe kullotat e komunave, dhe (3) zonat me mbrojtje tė veēantė. Drejtoria Pyjore ka personel nė terren nė 36 rrethe dhe nė 103 zyra lokale, dhe njė njėsi e veēantė e Policisė Pyjore ka fuqi forcimi dhe inspektimi. Sė dyti, pėr fushat agrare dhe tokat brenda fshatrave, njė strukturė prej dy nivelesh pėr Administrimin dhe Mbrojtjen e Tokave ėshtė krijuar.67 Brenda saj, Qarqet e Menaxhimit dhe Mbrojtjes operojnė nė 12 zyra nėn mbikėqyrjen e qarkut tė rrethi, dhe 36 Zyra Menaxhimi dhe Mbrojtje janė tė lidhura me administratat e komunave. Nė tė dy nivelet, kjo strukturė merret me tokat private, shtetėrore dhe komunale pa dallim nė metodologjinė qė pėrdor. (Shih Shtojca 16.) Detyrat dhe rregulloret e tė dyja organizatave janė pothuajse tė njėjta. Nė rastin e Drejtorive Pyjore rajonale, Qarqet krijojnė planet e menaxhimit pėr zonat qė janė nėn juridiksionin e tyre tė drejtpėrdrejt dhe ato negociojnė, finalizojnė dhe vendosin nė arshivė qiratė, tė drejtat e pėrdorimit dhe licencat qė u jepen firmave dhe individėve. Zyrat Komunale tė Pyjeve asistojnė komunat nė pėrgatitjen e planeve tė menaxhimit dhe nė krijimin e tė drejtave tė sipėrmarrjes pėr qytetarėt lokal. Pėr kėtė njė kadastėr pyjore ėshtė autorizuar. Ne rastin e Administrimit dhe Mbrojtjes sė Tokės, Qarqet e saj janė tė autorizuara tė krijojnė njė kadastėr toke dhe tė vendosin tė dhėnat gjeografike.68 Ato pėrgatisin studime teknike pėr tė mbėshtetur vendime qė kanė tė bėjnė me pėrhapjen urbane dhe programe pėr pėrmirėsimin e kualitetit tė tokės dhe ri-bashkimin e tokave tė fermave. Qarqet rajonale gjithashtu ndėrmarrin vlerėsime tė tokės pėr tatimet, shpronėsimet, kompensimet dhe gjobat pėr dėmtimet e kualitetit tė tokės. Zyrat e Menaxhimit dhe Mbrojtjes Komunale tė Tokės kanė autoritet pėr tė lėshuar qiratė, lejet e pėrdorimit apo licencat pėr Zotėrimet Agrare tė komunave. 69 Ato priten qė tė monitorojnė pėrdorimin e tokės nga ēdo pronar nė akordim me kėrkesat e mbrojtjes sė ambientit, pėrdorimit dhe ruajtjes sė kualitetit tė tokės, dhe kondita apo kufizime tė tjera tė pėrfshira nė qiratė apo kontratat e pėrdorimit. Ata duhet tė hetojnė ankesat pėr mos-pėrdorim apo keqpėrdorim tė tokės, dhe tė fillojnė procedurat e forcimit qė mund tė shpien nė dorėzimin e tė drejtave tė tokės nga shkelėsit. Drejtoria Pyjore ka marrė njė asistencė tė jashtme nė organizimin e sistemit tė planifikimit, rregullimit dhe menaxhimit. Njėsitė e reja tė Administrimit dhe Mbrojtjes sė Tokės nuk kanė marrė akoma asistencė tė ngjashme, megjithėse Ministria do tė ishte dakord pėr kėtė nismė. Elementėt kritik tė sistemit tė menaxhimit tė tokės janė metodologjitė pėr mbledhjen dhe analizimin e tė dhėnave dhe mbajtjen e kadastrave. Stafi i Administrimit dhe Mbrojtjes pritet qė zonat rurale. Shih Kėshilli Ekonomik pėr Evropėn UN (2000), Raporti Kombėtar pėr Komitetin e Bashkuar EFC tė Lėndėve Drusore, www.unece.org. 67Ligji Nr. 8752 datė 26 Mars 2001, Pėr Vendosjen e Strukturave pėr Administrimin dhe Mbrojtjen e Tokave; Vendim i Kėshillit tė Ministrave Nr. 532 datė 31 Tetor 2002, Pėr Funksionimin e Qarqeve Pėr Administrimin dhe Mbrojtjen e Tokės dhe Zyrat Lokale tė Administrimit dhe Mbrojtjes sė Tokės. 68Ligji Nr. 8752 datė 26 Mars 2001, Neni 12; 69Ligji Nr. 8752 datė 26 Mars 2001, Neni 13. 27 tė studioj dhe regjistroj informacionin pėr atributet fizike tė tokės; nė veēanti, fertilitetin e saj. 70 Kjo duhet ta dallojė punėn e tyre nga IPRS, e cila mbledh tė dhėna, nga Drejtoritė Pyjore, qė si prioritet ka burimet (florėn dhe faunėn) dhe jo tokėn. Nė praktikė, natyrisht, ka pėrplasje, dublikim tė mundimeve dhe garė pėr burime tė dhėnash dhe "klient". Metodologjitė pėr matjen e tokės mbeten ato tė epokės komuniste tė matjeve "bonitimi" --qė do tė thotė, shuma e indikatorėve tė fertilitetit tė dheut, lagėshtirės dhe kapacitetit produktiv si bazė e vlerėsimit tė resurseve pėr tokėn. Nė teori, kėto metodologji lejojnė qė tė jepen udhėzime tė sakta pėr praktikat e fermerėve dhe pyjeve--zgjedhjen e tė korrave, fertilizimin, mbledhjen e tė korrave, trallisjen e tė mbjellave etj.-- dhe pėr projektet dhe programet pėr tė ndaluar degradimin dhe pėr tė rritur kualitetin e tokės. Ato gjithashtu lejojnė rregullimin e kushteve bazė nė kadastėr, kundrejt tė cilave mund tė maten rezultatet e inspektimeve tė mė pėrparshme, pėr arsye forcimi. Njė vlerėsim i kohėve tė fundit i kapaciteteve tė Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Pyjeve dhe Kullotave dhe i Agjencive tė Administrimit dhe Mbrojtjes sė tokės, tregon skepticizėm pėr efektivitetin e metodologjive tė tyre dhe nevojėn pėr tė ndėrtuar kapacitetin e stafit administrativ.71 3.2 Administrimi i tokės urbane Procesi i pėrdorimit tė tokės urbane dhe ai i planifikimit pėr zhvillim kanė kaluar dy rishikime madhore gjatė kėtyre dhjetė viteve tė fundit, dhe kanė qenė objekt i shumė projekteve pilot dhe demonstrativ. Gjithsesi deri mė tani, nuk duket tė jetė vendosur njė sistem i kėnaqshėm, kryesisht sepse metodat teknike tė planifikimit dhe rregullimit nuk janė adaptuar me ndryshimet dinamike tė ndodhura nė qytetet kryesore.72 Metodat e planifikimit gjatė epokės socialiste vendosėn njė model rrugėsh, hapėsirash publike dhe elementesh tė godinave tė plota mbi ēdo sipėrfaqe sipas Planit tė Pėrgjithshėm ose njė "studimi urban" suplementar. Ligji Pėr Urbanizimin, nė tė dyja versionet atė tė vitit 1994 dhe 1998, ruante kėto plane dhe studime si elementėt bazė tė kontrollit mbi planifikimin dhe rregullimin. 73 Gjithsesi, ēdo propozim pėr zhvillim bashkėkohor duhet tė pėrballet me njėsitė e fragmentuara tė tokės dhe parcelave nė pronėsinė e pėrzier midis privatėve, shtetit dhe bashkive, dhe pėr njė kontekst tė tillė Planet e Pėrgjithshme dhe studimet urbane nuk kanė mjaftueshėm precesion teknik dhe status ligjor. (Shih Shtojca 17.) Nga pikėpamja e investitorėve, mangėsitė e koordinimit midis autoriteteve tė urbanistikės sė bashkive dhe autoriteteve tė pronave shtetėrore i detyron ata tė shkojnė sa andej kėndej nėpėr agjenci. Pa procedura dhe kritere pėr lejet e ndėrtimit tė qartėsuara mirė, bashkitė shpeshherė ushtrojnė fuqi jo-transparente dhe diskredituese, duke shkaktuar mungesa serioze nė infrastrukturėn urbane dhe sociale tė zonave urbane. Problemi i "dendjes" ėshtė shfaqur: nė Tiranė gjatė viteve tė fundit, janė ngritur mė shumė se 200 ndėrtesa tė lartėsisė mesatare (8-12 kate) dhe 15 ndėrtesa (12 kate e mė shumė) janė ndėrtuar. Zhvillime tė njėjta po ndodhin edhe nė Durrės dhe qytete tė tjera kryesore. Janė provuar disa qasje te reja, ndėr tė cilat mė tė dallueshmet ishin projektet demonstruese tė "ndarjes nė zona" dhe "planifikimit strategjik".74 Ndarja nė zona duket se nuk po ofron njė qasje te mirėfilltė sepse konteksti Shqiptar ėshtė i ndryshėm nga ndarja nė zona qė 70Vendimi i Kėshillit tė Ministrave Nr. 532 i vitit 2002, Pėr Ushtrimin e Metodės tė Funksionimit me Seksione dhe Zyra tė Administrimit dhe Mbrojtjes sė Tokės. 71ARD, Inc. (2003) Vlerėsim i Biodiversitetit Shqiptar, raport i pėrgatitur pėr USAID. 72Richard Gaynor dhe David Bledsoe (2000), Vlerėsim i Tregut Shqiptar tė Tokės, ARD, Inc. dhe Checci pėr USAID. 73Ligji Nr. 7693 datė 20 Prill 1993, amenduar nga Ligji Nr. 8405 datė 17 Shtator 1998, Pėr Urbanizimin. 74Shih Besnik Aliaj, Keida Lulo dhe Genc Myftui (2003), Tirana: Sprova e Zhvillimit Urban , Cetis, Tirana, fq. 62-82, ku pėrshkruhen planet e shumėfishta. 28 ndodh normalisht ne Evropėn Perėndimore dhe Amerikė, ku standarde tė para-caktuar hartimi u aplikohen parcelave tė tokės me madhėsi dhe formė relativisht uniforme dhe blloqeve tė ndėrtesave nė qytete me publik tė mirė pėrcaktuar dhe hapėsira private. Kjo metodologji, e cila krijon njė "tė drejtė legale zhvillimi" nė ēdo parcelė, nuk funksionon kur parcelat individuale janė shumė tė vogla dhe shumė tė ndryshme nė formė pėr tė mbajtur ndėrtesa tė njėjta. Nė kėtė rast, standardet rregullator duhen t'i pėrshtaten procesit tė unifikimit dhe jo tė para-pėrcaktojnė rezultatet hapėsinore. Nė pritje, rregullat efektivė tė pėrdorimit tė tokės, urbanizimit dhe zhvillimit kanė pėsuar njė ad hoc, shesh-mė ­shesh, ose zonė-mė-zonė ndryshim. Aktivitetet primare tė planifikimit dhe zhvillimit kanė qenė pėrgatitja e studimeve urbane nė shkallė tė vogėl (tė paguara nga ndėrtuesit) dhe programeve tė forcimi tė sponsorizuara nga qyteti (p.sh heqja e ndėrtesave ilegale) dhe pėrmirėsimet nė infrastrukturė. Kėto veprime nuk janė pėrfshirė nė procedurat rutinė apo standardet uniforme tė rregullimit. Ato pėrfshijnė "negociata", mė shumė sesa aplikime apo rregulla tė para-pėrcaktuara, dhe si pasojė janė objekt i njė sėrė abuzimesh. Disa iniciativa janė duke u aplikuar (sidomos nė Tiranė) pėr tė rikonsideruar bazat ligjore dhe planifikuese tė rregullores tė pėrdorimit tė tokės. 3.3 Rregullorja e Ambientit Ligji Pėr Mbrojtjen e Ambientit vendos mbi tė gjithė personat qė pėrdorin urimet natyrore, pėrgjegjėsinė e mėnjanimit tė veprimeve qė mund tė shkaktojnė dėme, ndotje apo pėrkeqėsim tė kualiteteve natyrore. Ligji parashikon tre mekanizma kryesore administrative qė do tė pėrdoren pėr tė arritur pėrpilimin: (1) njė sistem tė monitorimit tė kushteve ambientale, inspektim dhe forcim tė ligjeve dhe standardeve; (2) njė sistem tė lejeve ambientale qė lejon pėrdorimin e burimeve; dhe (3) pėrgatitjen e Vlerėsimeve tė Impaktit Ambienal si pjesė e planifikimit pėr zhvillimet e reja dhe programet pėr tė gjetur resurset. Pėr shkak se ligji kėrkon hartimin dhe adoptimin e njė legjislature tė re pėr tė pėrcaktuar detajet e secilit prej kėtyre mekanizmave, nuk ėshtė e qartė akoma si ato do tė pėrfshihen ne rregulloren e pėrdorimit tė tokės, menaxhimit tė tokės dhe mbrojtjes sė saj. (Shih Shtojca 18.) Instituticionalisht, Ministria e Mbrojtjes sė Mjedisit administron ligjin; Kėshilli Kombėtar i Ambientit (nėn vartėsinė e Kėshillit tė Ministrave) asiston ministrinė nė caktimin e politikave dhe pėrgatitjen e Strategjisė Kombėtare tė Ambientit; Agjencitė rajonale tė Ambientit nė 12 qarqe kanė fuqinė primarė tė forcimit tė ligjit dhe standardeve; agjencitė lokale tė ambientit janė tė pėrcaktuara si njėsi tė vetė-qeverisjes lokale; dhe Inspektorati i Mjedisit ka fuqi tė ndalojė aktivitetet qė shkaktojnė ndotje dhe dėmtim tė mjedisit. Vlerėsime tė kėsaj strukture kanė gjetur disa dobėsi, duke pėrfshirė dėshtimin e disa funksioneve tė lejeve dhe kontrolleve.75 Pėr mė shumė, ka njė pėrplasje tė funksioneve tė Agjencive Rajonale tė Ambientit me Seksionet e Administrimit dhe Mbrojtjes tė Tokės. Si njė ēėshtje praktike Ministria e Mbrojtjes sė Ambientit nuk ka shumė staf, kėshtu qė nuk ka mosmarrėveshje domethėnėse midis grupeve ministrore. Njė qasje ndaj kėtij problemi ka qenė krijimi i strukturave kooperative tė planifikimit dhe menaxhimit tė projekteve qė bashkojnė njėsi pertinente tė tė dyja Ministrive, bashkė me qeveritė lokale dhe rajonale, OJQ-t dhe grupet e pėrdorimit.76 75Kėshilli Ekonomik pėr Evropėn i Kombeve tė Bashkuara (2002), Memorandum i Komitetit pėr Politikat Ambientale, Raport CEP 2002/7, www.unece.org. 76Shih Programi i Zhvillimit i Kombeve tė Bashkuara (2005), Vlerėsimi i Vendit, Diskutim i Rezultateve tė Zhvillimit, 2002-2004, http://intra.undp.org.al. Shih gjithashtu Patrick MacAuslan (2003), Politika e Pėrdorimit tė Tokės nė Shqipėri, Raport i EuropeAid Nr. 112672 fq. 48, duke cituar raportin e UNECE (2002) , Pėr Mjedisin e Shqipėrisė. 29 Procedura e vlerėsimit tė Ambientit u bėhet e mundur me ligji njė sėrė projektesh ndėrtimi dhe kėrkimi burimesh, dhe vlerėsimet e impaktit strategjik tė ambientit janė tė parashikuara pėr iniciativa kryesore politikash. 77Kjo po zhvillohet akoma dhe metodologjitė dhe ekspertiza po formohen nė kontekstin e disa projekteve demonstruese.78 Pjesa 4. Rekomandime pėr Hapat e Mėtejshėm nė Reformėn e Tokės dhe Pronės Reforma e tokės nė Shqipėri ia ka dalė mbanė nė krijimin e super-strukturave tė ligjit modern civil dhe administrimit, por hapa tė mėtejshėm nevojiten pėr tė arritur funksionim praktik tė pėrditshėm. Qytetarėt dhe firmat punojnė nėn peshėn e rėndė tė ēmimeve, vonesave dhe shpėrqendrimit dhe ata shpesh herė heqin dorė nga mbrojtja e ligjit civil pėr tė zgjedhur praktika pune familjare dhe tradicionale. Duke bėrė kėshtu, ata i mohojnė vetes oportunitetin e pėrfitimit nga hipotekimet dhe financa tė tjera nga marrėveshje biznesi tė mundshme nė ekonomi tė tjera. Nė shumė dokumente politikash, Qeveria ka shpallur vendosmėrinė e saj pėr tė kryer reformėn qė mund tė forcoj tė drejtat e pronės dhe marrėdhėniet e tregut dhe tė arrijė menaxhim dhe rregullim efektiv tė tokės.79 Asistenca Strategjike Vendore pėr Shqipėrinė (CAS) e pėrgatitur nė bashkėpunim midis Qeverisė Shqiptare dhe Bankės Botėrore, propozon njė sėrė prioritetesh nė tė cilat reforma e tokės dhe pronės ka pjesėn e saj nė kontekstin e gjerė tė zhvillimit.80 CAS nėnvizon tre tema kryesore: Pėrmirėsimi i Qeverisjes--forcimi i institucioneve qeveritare nė mėnyrė qė tė ofrojė shėrbime publike pėrfshirėse dhe efikase, me vėmendje tė veēantė tek qasjet bazė e tė cilave ėshtė komuniteti; Promovimi i rritjes sė mbėshtetur tė sektorit privat--pėrmirėsimi i infrastrukturės, mbarimi i privatizimit, nxitja e rritjes bujqėsore dhe pėrdorim i mbėshtetur i burimeve natyrore; dhe Promovimi i Zhvillimit njerėzor- sigurimi i eksesit pėr shėrbimet shėndetėsore dhe arsimore dhe forcimi i sistemit tė asistencės sociale. Brenda dy zonave tė para tematike tė kėsaj strukture, disa nga detyrat e reformės sė tokės dhe pronės duket se kanė prioritet. 1. Ēėshtja e pazgjidhur e kthimit dhe kompensimit mbetet pengesa mė e madhe pėr mbarimin e programeve tė zotėrimit tė tokės dhe regjistrimeve tė para. Ligji i adoptuar nė Korrik tė 2004 bėri zgjedhjen e politikave kyē qė qeveria po mundohet tani tė implementoj. Pa zgjidhjen e suksesshme tė kėtyre ēėshtjeve, prona private dhe rritja e sektorit privat do tė mbeten tė bllokuara, veēanėrisht ne zonat turistike bregdetare, dhe transaksionet e korruptuara dhe informale do vazhdojnė tė dominojnė. Mbėshtetja e partnerėve do ishte e pėrshtatshme nė fushėn e asistencės teknike, pėr tė dhėnė komente nga ekspertėt pėr tė hartuar metodat e vlerėsimit. 77Ligji Nr. 8990 datė 23 Qershor 2003, Pėr Vlerėsimin e Impaktit Ambiental. 78Shih, pėr shembull, Projekti i Ruajtjes sė Liqenit tė Ohrit (2002), Liqeni i Ohrit dhe Ujėndarėset e ti, Raport i Gjendjes sė Ambientit, Banka Botėrore Global Environment Facility, Ministria Shqiptare e Mjedisit dhe Ministria Maqedonase e Mjedisit dhe Planifikimit Fizik. 79Shih Ministria e Financės e Shqipėrisė (2004), Prioritetet nėn Strategjinė Kombėtare pėr Zhvillimin Ekonomik dhe Social (NSSED), www.minfin.gov.al. 80Shih Banka Botėrore (2002), Projekt-Strategji pėr Asistencėn Vendore 2003-2005. 30 2. Regjistrimet e para sistematike po vazhdojnė nė njė nivel tė ulėt, me njė numėr substancial zonash me prioritet urban dhe ekonomik akoma pėr tu adresuar. Si njė rezultat i iniciativave tė ndėrmarra deri tani, ka njė metodė deri diku efikase, transparente dhe me kosto efektive pėr tė ofruar sondazhe dhe kontrata regjistrimi si dhe metodologji teknike pėr mbledhje tė hollėsishme tė dhėnash. Sistemi do mbetet i dobėt nėse nuk pėrfshin tė gjithė territorin e qyteteve dhe zonave bregdetare. Mbarimi i regjistrimeve tė para duhet tė jete njė prioritet i lartė. 3. Nė kontekstin e pėrfundimit tė regjistrimeve tė para sistematike dhe implementimit tė ligjeve qė transferojnė IPRS nėn juridiksionin e Ministrisė se Drejtėsisė, lidhjet administrative te IPRS duhen ri-caktuar, duke konsideruar dhe pėrcaktuar marrėdhėniet e punės tė agjencive juridike, noteriale, tė administrimit dhe mbrojtjes sė tokės, rregullimit territorial dhe agjencive tė tjera pėr tė pėrmbushur garantimin ligjor tė regjistrit "tė zinxhirit tė titujve". Pa njė ri-organizim tė tillė institucional, qytetarėt dhe firmat do tė vazhdojnė tė pėrballen me ēmimet e larta tė transaksioneve dhe mbrojtjen e dobėt tė tė drejtave tė tyre ligjore pėr pronė. 4. Formalizimi/legalizimi i vendbanimeve tė mėdha peri-urbane duhet kryer me prioritetin mė tė lartė. Iniciativa e qeverisė pati njė nisje tė kėnaqshme me marrjen e 54, 000 formularėve tė "vetė-deklarimit" nga qytetarėt. Ligji pėrshkruan njė proces logjik aksionesh planifikimi, ligjor dhe administrativ dhe marrėveshjesh ekonomike qėllimi i tė cilave ėshtė statusi i plot ligjor pėr mijėra qytetar dhe mund tė sjellė vlerėn e stėrmadhe tė investimeve tė tyre nė ekonominė formale. Koordinimi i procesit do ishte i nevojshėm pėr tė ndaluar dyfishimin e hartave, sondazheve dhe pėrgatitjes sė dokumenteve, dhe pėr tė siguruar qė kostot e paarsyeshme nuk bien mbi qytetarėt. Mė tej, duhet monitoruar procesi i aplikimit tė metodave tė vlerėsimit pėr tė siguruar qė ēmimet e ndryshuara pėr tokat dhe pronat nuk bien mbi qytetarėt; nė fund, suksesi i pėrpjekjeve pėr tė normalizuara dhe legalizuar vendbanimet masive peri-urbane do varen nga zhvillimi i metodave tė vlerėsimit tė pranuara nga shoqėria dhe nga metodat e vlerėsimit tė mundshme pėr pronat e prekura. Legalizimi do tė shtynte regjistrimin nė vijim tė vendbanimeve, e cila jo vetėm qė do tė siguronte zotėrimin e tokės pėr rezidentėt por do t'i mundėsonte bashkive tė mblidhnin taksat e pronės dhe pagesat pėr zhvillimin e infrastrukturės. 5. Nė lagjet rurale, duhet parashikuar njė mundim tre-palėsh. Sė pari, procesi i transferimit tė shtresave tė pyjeve dhe kullotave duhet tė vazhdoj. Kjo ėshtė e nevojshme pėr tė asistuar ekonominė dhe shoqėrinė rurale dhe pėr tė pėrmirėsuar mjedisin. Duhet tė ketė njė fokus tė veēantė nė nivelet e ulėta tė tė drejtave pėr qytetarėt, duke transformuar marrėveshjet praktike e ndėrmarra nga fshatarėt midis tyre, nė forma ligjore rutinė. Sė dyti, asistenca pėr agjencitė lokale dhe rajonale tė administrimit dhe mbrojtjes sė tokės duhet tė fokusohet nė mėnyrat sesi tė mundėsojnė shėrbime pėr fermerėt dhe familjet rurale. Duhet dhėnė ndihmė teknike pėr tė transformuar metodologjitė e matjes sė kualitetit tė tokės dhe tė monitorimit e forcimit, pėr t'i bėrė kėto tė fundit tė mundshme pėr kontekstin familjeve fermere dhe pėr ti dhėnė atyre orientim shėrbimi. Ato duhet tė pėrfshinė marrėveshje fleksibėl kooperimi midis familjeve fermere; duhet tė ofrojnė regjistrim tė shpejtė dhe tė lirė tė qirave dhe marrėveshjeve tė pėrdorimit; dhe tė mundėsojnė metoda tė thjeshta-- tė bazuar nė fshatra--pėr zgjidhjen e zėnkave pėr tokėn midis komshinjve dhe familjeve. Sė treti, agjencitė e administrimit dhe mbrojtjes duhet tė marrin asistence dhe trajnim nė menaxhimin e tokės publike, veēanėrisht nė pėrcaktimin e tokave nėn kontrollin e komunave-- fushat bujqėsore tė "refuzuara", toka tė tjera bujqėsore pronė e shtetit, dhe shtresat e pyjeve dhe kullave qė mund tė rikthehen ose tė shiten. Sėrish, theksi duhet tė vendoset te zhvillimi i rregullimeve praktike ligjore. 31 6. Gjatė kryerjes sė tė gjitha aspekteve tė asistencės ndaj reformės rurale dhe urbane tė tokės, partnerėt pėr zhvillim duhet tė punojnė me njėri-tjetrin dhe gjithashtu me Qeverinė, pėr tu siguruar se gjithė mundimet forcojnė aktivitetin kooperativė midis agjencive tė prekura. Ka njė tendencė drejt konkurrimit dhe dublikimit tė sistemeve, dhe gjithashtu anėsi burokratike drejt kontrollit administrativ dhe kundėr shėrbimit qytetar. Projektet e fragmentuara dhe konkurruese i pėrkeqėsojnė kėto tendenca dhe prodhojnė rezultate mė tė dobėta pėr qytetarėt, firmat dhe fermerėt. Nė veēanti, sistemi nė rritje i GIS dhe databazave pėr tokėn, duhet tė vėzhgohet pėr tė siguruar publikim minimal dhe shkėmbim maksimal tė dhėnash midis- agjencive. 7. Zhvillimi i planeve rregullatorė mund tė ofrojė mbėshtetje kyē ndaj mundimeve pėr tė parandaluar praktikat e mėtejshme me dorė tė lirė tė bashkive nė dhėnien e lejeve tė ndėrtimit, dhe pėr tė udhėzuar sektorin privat nė njė mėnyrė mė tė qėndrueshme. Kėto plane nuk do tė ishin planet e pėrkryera tė orientuara fizikisht te epokės socialiste, por plane qė marrin parasysh parashikimet demografike, situatėn aktuale tė infrastrukturės sociale dhe urbane, dhe impaktet nė aspektet socio-ekonomike. Planet duhet tė pėrgatiten nė njė mėnyrė tė hapur dhe transparente pėr tė siguruar pjesė marrjen e qytetarėve tė shqetėsuar. Njė plan i tillė ėshtė duke u pėrgatitur nė Tiranė (me mbėshtetjen e Qeverisė Holandeze). Plane tė ngjashėm duhen hartuar edhe pėr qytete tė tjerė kyē. 8. Elementi i rishikimit ambiental duhet tė forcohet pėr tė treguar se si metodat fleksibėl, tė lira dhe efikase tė vlerėsimit ambiental mund tė bėhen pjesė e administrimit tė tokės. Nė veēanti, puna nė zonat bregdetare do tė kėrkojė programe me shumė aspekte, duke kombinuar pyetjet e zotėrimit tė tokės, rregulloren dhe menaxhimin e pėrdorimit tė tokės, mbrojtje ambientale dhe pėrdorim racional tė resurseve. Gjatė hartimit tė strategjisė pėr tė ndėrmarrė kėto detyra dhe pėr tė plotėsuar procesin e reformės, Qeverisė mund t'i duhet tė ketė kėshillime tė gjera me grupet tradicionale dhe pėrfaqėsuesit nga shoqatat e zgjidhjes sė konflikteve dhe me pėrfaqėsuesit e qeverive lokale nga komunat ku ligjet tradicionale dominojnė akoma rregullat e lojės. 32 Shtojca 1. Statusi i Zotėrimeve tė Tokės dhe Pronės sipas Kategorisė, 2005 Tabela 1-1. Statusi i Zotėrimeve tė Tokės dhe Pronės sipas Kategorisė, 2005 Kategoria e Pronave Numri i Transferime Regjistrimet Komente pėrafėrt i t e kryera -- e kryera -- njėsive % e tė gjitha % e tė gjitha njėsive njėsive Njėsitė totale pėr tė gjitha 4,500,000 kategoritė Prona rurale 3,300,000 Fusha bujqėsore 1,900,0001 98% 80% Kėrkesat pėr rikthim bien ndesh me 7501 grante nė 15- 20 zona Ngastra fshati dhe shtėpi 400,0002 95% 90% 40 zona rurale mbeten me qendra fshati tė pa-regjistruara Pyjet, kullotat dhe tokat e mbrojtura 1,000,0003 pronė e shtetit -- pyjet dhe kullotat nė komuna 450,000 30% 05% Procesi i inventarit dhe transferimit ne vazhdim -- pyje dhe kullota shtetėrore 545,000 02% Zona tė mėdha tė pandara -- pyje dhe kullota private 5,000 50% 25% Kėrkesa tė limituara pėr rikthim Prona Urbane 900,0004 10% Mbaruar nė 16 zona Njėsi banimi (ndėrtuar para 1990) 237,7005 98% 90% Njėsi apartamentesh tė futura nė IPRS Shtėpi Individuale (ndėrtuar para 100% 10% Mbaruar nė 16 zona 1990) Njėsi tė reja ligjore banimi (1991- 45,0006 90% 10% Mbaruar nė 16 zona 2004) Godina jo pėr banim 10% Mbaruar nė 16 zona Prona Urbane tė Shtetit 180,0007 -- Prona urbane tė bashkive 150,0008 05% 0% 8 nga 65 bashki me inventar tė pėrfunduar, njė me transfert tė aprovuar, 3 prona tė regjistruara Prona Ilegale -- Prona ilegale nė zona peri-urbane 90,0009 0% 0% 54,000 formularė vetė- deklarimi tė plotėsuar Kėrkesa Pronėsie nga Ish- 42,00010 70% 30% 30,000 kėrkesa janė vendosur Pronarėt 1 Projekti i asistencės pėr Tregun(2001), Raporti final, prezantuar pėr USAID. 2 UN Kėshilli Ekonomik pėr Evropėn (2002) Profili Vendor pėr Shqipėrinė ,Sektori i Banesave, www.unece.org. 3 Ministra e Bujqėsisė dhe Ushqimit (2002) Raporti vjetor. 4 Llogaritje nga Projekti i Pėrmirėsimit tė Regjistrit Organizativ (USAID). 5 UN Kėshilli Ekonomik pėr Evropėn (2002) Profili Vendor pėr Shqipėrinė ,Sektori i Banesave, www.unece.org. 6 Tė dhėna nga 2001 Regjistrimi i Pėrgjithshėm i Popullsisė dhe Banesave, prezantuar nė Kėshillin Ekonomik pėr Evropėn (2002) Profili Vendor pėr Shqipėrinė ,Sektori i Banesave, www.unece.org. 7 Llogaritje e bazuar nė rezultatet e 16 zonave urbane -- 20% e tė gjitha pronave; Projekti i Pėrmirėsimit tė Regjistrit Organizativ (USAID). 8 Llogaritje e bazuar nė rezultatet e raportuar nga Komiteti i Inventarit tė Pronave Shtetėrore, Mars 2005. 9 Llogaritje e ndėrtesave ilegale nė "zonat informale", raportuar pėr shtypin nga Kėshilli Kombėtar i Rregullimit tė Territorit, Mars 2005. 10 Kathrine Kelm; shih gjithashtu Njėsia e Menaxhimit tė Projekteve e Ministrisė sė Bujqėsisė dhe Ushqimit, Plani Aksionit pėr Tregun e Tokės 2002-2005. 33 Burimi: Pėrpilim i Autorit 11 11Shifrat nuk janė tė mundshme pėr te gjitha kategoritė. Llogaritjet kategorike nuk mblidhen ne totalin e llogaritur pėr shkak tė boshllėqeve dhe pėrplasjeve. 34 Shtojca 2. Struktura e Agjencive Qeveritare me Pėrgjegjėsi pėr Tokėn dhe Pronėn Agjenci me Administrim tė Pėrgjithshėm Qeveritar Parlamenti (Kuvendi) Presidenca Kėshilli i Ministrave Kėshilli Kombėtar pėr Mjedisin Sistemi i Regjistrimit pėr Pronėn e Patundshme (IPRS-ja ka kaluar nėn Ministrinė e Drejtėsisė me ligjin e ri adoptuar nė Maj 2005). Zyrat nė rrethe tė IPRS -- 36 Kadastrat lokale -- 3,058 Gjykatat Rrethet (Pjesė tė Ligjit Civil) Administrata shtetėrore lokale Prefektura -- 12 Rrethet -- 36 Vetė-Qeverisjet lokale Bashkitė (mbi 15,000) -- 65 Komuna (nėn 15,000) -- 309 Agjenci me pėrgjegjėsi pėr krijimin fillestar tė tė drejtave tė pronės dhe tokės Kėshilli Shtetėrore pėr Tokėn Kėshille Rrethi pėr Tokėn -- 36 Kėshillat Komunal/Bashkiak pėr Tokėn (tė pa vazhduar) Komiteti Kombėtar i Privatizimit Kėshille tė Privatizimit te Shtėpive (bashkiak) Komiteti Shtetėror pėr Kthimin dhe Kompensimin Komitetet e Kthimit dhe Kompensimit Agjenci me pėrgjegjėsi pėr administrimin, rregullimin dhe menaxhimin e tokės Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit (17 drejtori tė varura plus institute tė varua) Drejtoria e Pėrgjithshme e Pyjeve dhe Kullotave (1,250 tė punėsuar nė 2002) Drejtoria e Pyjeve dhe Kullotave me 36 zyra nė rrethe dhe 130 sektorė pyjore Drejtoria e Shėrbimeve Pyjore Drejtoria Komunale e Pyjeve dhe Kullotave dhe Shtesa 305 komuna Shoqata e Pėrdorimit Komunal tė Pyjeve Drejtoria e Zonave tė mbrojtura dhe Gjuetisė Administratat e Pyjeve Kombėtare Drejtoria e Pėrgjithshme e Menaxhimit tė Ujėrave Drejtoria e Administrimit tė Tokės Qarqet e Administrimit dhe Mbrojtjes se tokės -- 12 rajone 35 Zyrat e Administrimit dhe Mbrojtjes sė Tokės -- 36 rrethe Njėsi tė tjera Njėsia e Menaxhimit tė Projekteve (pėr titujt e tokės) Njėsia e Menaxhimit tė Projekteve Ambientale Instituti pėr Kėrkimet Pyjore dhe Kullotat Instituti pėr Kėrkimet e Tokės Organizata tė tjera tė zhvillimit rural Forumi Kombėtar i Zhvillimit Rural Fondi pėr Zhvillimi nė Shqipėri (njėsia pėr menaxhimin e projekteve pėr infrastrukturėn rurale) Ministria e Mbrojtjes sė Mjedisit (Gjashtė Drejtori ) Drejtoria e Mbrojtjes sė Natyrės Agjencitė Rajonale tė Mjedisit -- 12 rajone Agjencitė Lokale tė Mjedisit -- tė lidhura me administratėn e bashkive Drejtoria e Ruajtjes nga Ndotja Drejtoria e Vlerėsimit tė Ndikimit mbi Mjedisin Inspektorati i Mjedisit Tė tjera Njėsi tė Menaxhimit tė Projekteve Instituti pėr Mbrojtjen e Mjedisit Kėshilli i Mbrojtjes sė Mjedisit (nė varėsi tė Kėshillit tė Ministrave) Komiteti Ndėr-qarkor i Kryeministrit pėr Zbatimin Planit tė Aksionit pėr Mjedisin Ministria e Rregullimit tė Territorit dhe Turizmit Kėshilli Kombėtar i Rregullimit tė Territorit Kėshillat e Rretheve tė Rregullimit tė Territorit -- 12 Kėshilli i Rregullimit tė Territorit pėr Tiranėn Kėshillat Bashkiak tė Qyteteve Kryesore tė Rregullimit tė Territorit -- 13 Drejtoria e Planifikimit Territorial Seksionet e Urbanistikės nė Rrethe -- 12 (Staf teknik i TAC) Qarku Urbanistik i Tiranės Qarqet e Urbanistikės nė Qytetet Kryesore -- 13 Zyrat e Planifikimit Urban ­ qytete tė vogla dhe komuna Drejtoria e Ndėrtimeve Policia Ndėrtimore Drejtoria e Infrastrukturės Publike Kėshilli Shtetėror pėr Zhvillimin e Turizmit Tjetėr Instituti i Studimeve dhe Projekteve Urbane Sistemi i Regjistrimit pėr Pronėn e Patundshme (Nėn vartėsinė e Kėshillit tė Ministrave, kohėt e fundit nėn vartėsinė e Ministrisė sė Drejtėsisė) Regjistrat e Rretheve -- 36 Ministria e Drejtėsisė Dhoma e Noterėve Ministria e Vetė-Qeverisjes Vendore Kėshilli Shtetėror pėr Inventarin dhe Transferimet e Pronave Publike 36 Komiteti Kombėtar Ndėr-Ministror pėr Decentralizimin, mbėshtetur nga Grupi Teknik pėr Decentralizimin 37 Shtojca 3. Partneritetet Ndėrkombėtare tė Qeverisė Shqiptare nė Lidhje me Tokėn Tabela 3-1. Partneritetet Ndėrkombėtar nė Lidhje me Tokėn Donatori Datat Buxheti Pėrshkrim Bashkimi Evropian PHARE 300 mil. FEOGA Mbėshtetje Bujqėsore euro EDHIR demokraci ECHO Humanitar Bashkimi Evropian CARDS 2001-2004 187 mil. Drejtėsia dhe Rendi publik euro Administrimi Publik Transport dhe tregti Institutet e Mjedisit Demokraci Banka Investimeve Evropiane Infrastrukturė bazike, energji, porte, furnizim me ujė Fondi Ndėrkombėtar Monetar $60 mil. Privatizimi i Firmave Faciliteti i uljes sė varfėrisė Banka Botėrore IDA $719 mil. Ulja e varfėrisė kredi mbėshtetje Peshkim Energji, transport NSSED Zhvillim i qėndrueshėm Banka Botėrore IFC $130 mil. Sektori Financiar SME dhėnia e kredive Rehabilitim Industrial UN Programi pėr Zhvillim 2006-2010 Objektivat e Zhvillimit pėr Mijėvjeēarin Kapaciteti i Qeverive Lokale Institucionet e Mbrojtjes sė Mjedisit USAID Kapaciteti Agro-Bujqėsor SME kredit Kapaciteti i Administratės sė Qeverisjes Lokale Parim i Ligjit Qeveria Gjermane 320 mil. Infrastruktura e ujit dhe kanalizimeve euro Energji, hidrofuqi Qeveria Greke 50 mil. Infrastruktura bujqėsore dhe rurale euro Qeveria Italiane 353 mil. Elektricitet, ujė, kanalizime, rrugė euro Japoni $52 mil. Rregullimi i sektorit bujqėsor Zvicėr Mjedisi dhe Infrastruktura Projekti Donatori Data e Buxheti Pėrshkrim pėrfundi mit Strategjia Kombėtare e PHARE 1997 400,000 Pėrgatitja Strategjisė Kombėtare tė Ujit AL9306 ecu Ujit Studim i PHARE 1997 492,000 Pakėsimi i ndotjes tė tokės dhe ujit Realizueshmėrisė pėr AL9306 ecu nga derdhjet e ujėrave tė zeza Trajtimin e Kanalizimeve nė Vlorė 38 Projekti Donatori Data e Buxheti Pėrshkrim pėrfundi mit Studim i PHARE 1997 299,400 Pakėsimi i ndotjes tė tokės dhe ujit Realizueshmėrisė pėr AL9306 ecu nga derdhjet e ujėrave tė zeza Trajtimin e Kanalizimeve nė Pogradec Pastrimi i Plazhit tė PHARE 1997 50,000 Projekt i Demonstrimit Bregdetar Golemit AL9306 ecu Master Plani pėr Parkun PHARE 1997 50,000 Plani i menaxhimit pėr tokat e Kombėtar tė Dajtit AL9306 ecu mbrojtura Menaxhimi i Tokave PHARE 1997 346 200 Karavasta menaxhimi i Ujėrave/ Ujore tė Lagunės sė AL9306 ecu Tokave tė mbrojtura Karavastasė Mbėshtetja PHARE 1995 695,800 Organizim, trajnim dhe zhvillim Institucionale pėr AL9306 ecu teknik i Komitetit Shtetėror pėr mbrojtjen e Ambientit Mbrojtjen e Mjedis; Plani i Aksionit kombėtar pėr Ambientin Forcimi i Agjencive PHARE 1997 92,200 Organizim, trajnim dhe zhvillim Lokale tė Ambientit AL9306 ecu teknik i stafit rajonal Pajisje shtesė pėr PHARE 1998 98,300 Pajisja e zyrave tė REAs Agjencitė Lokale tė AL9306 ecu Ambientit Sondazh i fushave tė PHARE 1997 Planifikim dhe kryerje e kontrollit naftės Patos-Marinzė AL9306 Vlerėsimi i Impaktit PHARE 1999 125, 000 Zhvillimi i metodave tė Vlerėsimit tė Krahasues tė ecu Ndikimit mbi Mjedisin Eksplorimit tė Uranit Pajisje pėr Laboratorėt Med-Pol $40,000 Laboratorė pėr monitorimin e ujėrave Shkencorė UNEP bregdetar te Mesdheut Menaxhimi i Mbetjeve EU 1999 591,000 Vende Groposje nė gjashtė Bashki Urbane LIFE 96 ecu Tokat Ujore mesdhetare EU LIFE 1998 Studimi mjedisor, zhvillimor dhe MedWet social i lagunės sė Kune-Vainit Mbrojtja e GEF 1999 $96,000 Pėrgatitja e Strategjisė sė Biodiversitetit W Bk Biodiveristetit dhe Planit tė Aksionit Ruajtja e Liqenit tė GEF 2003 $184,000 Monitorimi i Ujėrave Liqenorė dhe Ohrit W Bk menaxhimi i ujėndarėseve, pėrfshirja e kapaciteteve institucionale dhe publike Ndotja Kimike- Itali $7,600 Heqja e mbetjeve toksike nga porti Industriale e Durrėsit dhe krijimi i depove tė sigurta Struktura e PHARE 1999 200,000 Forcimi i Agjencive tė Mbrojtjes sė Rregullimeve COP96 ecu Ambientit Ambientale Forcimi Institucional i PHARE 2001 300,000 Implementimi i Planit tė Aksionit Ambientit COP97 ecu Kombėtar pėr Mjedisin, hartimi i politikave pėr zhvillim tė qėndrueshėm Ruajtja e Tokave GEF/PNU 2003 $1.7 Rajoni Mesdhetar ­ gjashtė vende ­ Bregdetare MedWet milion struktura ligjore dhe metodat; Monitorimi i Lagunės tė Nartės 39 Projekti Donatori Data e Buxheti Pėrshkrim pėrfundi mit Rifreskimi i Planit tė METAP 2001 $200,000 Zhvillimi i njė politike krahasuese Aksionit Kombėtar pėr W Bk kombėtare pėr mjedisin Mjedisin Forcimi i Ministrisė sė DFID 2002 400,000 lb Riorganizim, trajnim dhe menaxhim i Mjedisit Ministrisė sė re te Mjedisit Forcimi Institucional i W Bk 2005 $250,000 Pika e nxehtė tė Porto Romanos, Pėrmirėsimit tė Durrės, si model i pėrballimit me Ambientit mbetjet e rrezikshme Menaxhimi i Integruar i W Bk Fillon $4.87 mill Tokat ujore tė kėnetės sė zonės Kune- Ujėrave dhe Menaxhimi 2005 Vain i Ekosistemit Pastrimi i Arsenikut nė EU 2005 1 milion Heqja e arsenikut nga fabrikat e Fier euro fertilizimit tė nitratit Pastrimi i Zonave tė UNEP 2005 $300,000 Zhvillimi i planit tė pastrimit pėr nxehta pėr Ambientin nė MAP Fabrikėn e PCV nė Vlorė Vlorė Ekosistemet trans- UNDP 2005 $928,000 Rregullorja e tokave tė mbrojtura dhe kufitare tė Liqenit tė GEF menaxhimi i ujėrave Prespės Struktura Kombėtare e UNEP 2006 $185,000/ Pėrgatitja e Strukturės Kombėtare tė Bio-sigurisė GEF $123,000 Bio-sigurisė me vlerėsimin e rreziqeve, menaxhim dhe pjesėmarrjen e publikut Forcimi Institucional i DIFD 2005 £300,000 Forcimi i Inspektoratit Kombėtar tė Ministrisė tė Ambientit Mjedisit pėr monitorim dhe forcim Instituti Efektiv i Vendet e 2006 1 mill euro Rehabilitimi i Institutit tė Mjedisit pėr Ambientit Ulėta Monitorim Forcimi i Monitorimit tė EU Planifikuar 2.5 mill Sistemi i Monitorimit Ambientit CARDS 2005 euro Vende Groposje pėr EU 2007 600,000 Hartimi i depove tė mbetjeve tė Mbetjet e Rrezikshme CARDS euro rrezikshme Trajtimi i mbetjeve tė EU 2007 900,000 Rehabilitimi i ambienteve tė ujit nė Rafinerinė e CARDS euro Rafinerisė naftės nė Ballsh Ndėrtimi i Vendit tė EU 3.5 milion Ndėrtimi i vendit tė groposjes Groposjes CARDS euro Qendra Kombėtare dhe EU 2.5 milion Monitorimi i Rrjetit pėr Mjedisin i Monitorimi i Rrjetit pėr CARDS euro lidhur me Sistemin Evropian Mjedisin Harmonizimi i Ligjeve EU 2007 2.5 milion Pėrgatitja e legjislacionit pėr mjedisin Evropiane CARDS euro dhe nėn-akteve pėr ta bashkuar me sistemin Evropian Asistencė Teknike pėr Itali 2 milion euro tė propozuara nėn Ministrinė e Mjedisit Protokollin e Bashkėpunimit Itali/Shqipėri Parku Kombėtar i W Bk 2005 $25,000 Kryerja dhe hartimi i projektit Butrintit Strategjia e Zhvillimit tė GEF $324,000 Rishikim i progresit tė Strategjisė sė Kapaciteteve Biodiversitetit dhe pėrgatitja e raportit tė dytė Menaxhimi i Lagunės sė W Bk 2005 $25,000 Pėrgatitja e hartimit tė projektit Karavastasė 40 Projekti Donatori Data e Buxheti Pėrshkrim pėrfundi mit Menaxhimi i ekosistemit W Bk 2006 $175 000 Kontrolli i ndotjes ndėr-kufitare dhe tė Liqenit tė Shkodrės Biodiversiteti Menaxhimi i SIDA 2006 15 milion Menaxhimi i materialeve inerte dhe Materialeve Inerte S krone organizimi institucional Korēė Pyjet dhe Kullotat Zhvillimi i Pyjeve USAID 1996 Transferimi i pyjeve komunale dhe Private private Shoqata e Pėrdoruese tė Pyjeve te Komunave Projekt Pyjor W Bk 1997-2003 $8 mill Kapaciteti institucional i Drejtorisė Itali $8.5 Pyjore; transferimi i pyjeve tė komunave Zhvillimi i Burimeve W Bk Start 2005 $80 mill Vazhdimi i transferimit tė pyjeve tė Pyjore komunave Menaxhimi i integruar i ujėndarėseve Jeta pyjore ndėr-kufitare Koalicioni i Ndėrkombėtar i Tokės nė Korēė Bujqėsia Projekti Donatori Data e Buxheti Pėrshkrimi Pėrfundi mit Zhvillimi Rural nė DFID Projekte tė vogla infrastrukture Zonat Malore Oxfam Programi i Zhvillimit tė DFIC $23 mill Ulja e varfėrisė dhe punėsimi jo zonave malore IFAD fermer, rehabilitimi i kanaleve tė ujitjes Zhvillimi Rural i IFAD $18.2 mill Rretheve Veri-Lindore Forcimi i Kapacitetit tė USAID 2004 $2.7 mill Asistencė nė procedurat e ditarėve to Biznesit nė Bujqėsi 2005 $2.0 mill Projekti i Punėve nė EU 2002 Fondi Shqiptar pėr zhvillim menaxhoi komunitet projekte tė vogla infrastrukture Plani Helen pėr Greqi Uji i Pijshėm Rural Ballkanin Asistencė pėr Shoqatat e USAID 1992-98 Krijimi i shoqatave tė produkteve tė Tregtisė IFDC fermave Asistencė pėr Shoqatat e USAID 1998-2002 Tregtisė IFDC Asistencė pėr Shoqatat e USAID 2002-2003 Shoqatat e produkteve bujqėsore dhe Tregtisė IFDC Sistemi i Regjistrimit pėr Pronėn e Patundshme Projekti Donatori Data e Buxheti Pėrshkrimi Pėrfundi mit Tregjet e Tokės nė USAID 1994-2001 Organizimi i IPRS Shqipėri Regjistrimet e para nė zonat rurale 41 Projekti Donatori Data e Buxheti Pėrshkrimi Pėrfundi mit Mbėshtetje pėr Sistemin PHARE 1994-2001 Aftėsia pėr bėrjen e hartave e IPRS i Regjistrimit pėr Pronėn Regjistrimi i parė i zonave rurale e Patundshme Pėrmirėsimi organizativ USAID 2002-2004 $5 mill Regjistrimet e para nė zonat rurale dhe i Regjistrave urbane Regjistrimet e para nė EU 2004-2005 Regjistrimet e para Zonėn e Korēės Pėrdorimi i Tokės Urbane Projekti Donatori Data e Buxheti Pėrshkrimi Pėrfundi mit Politika e pėrdorimit tė PHARE Kapaciteti institucional dhe GIS tokės Zhvillimi i integruar EU planifikuar 1 mil. euro Zhvillim i integruar i qėndrueshėm Tiranė-Durrės CARDS 2005 master plan pėr korridorin Asistencė pėr Portin e EU Planifikuar 2 mil. euro Rifreskim i Master Planit tė Portit Durrėsit CARDS 2005 Qeveria Lokale Project Donor End date Buxheti Pėrshkrimi Asistenca pėr Qeveritė USAID 2005 Buxheti dhe financat lokale Lokale Inventari i pronave Sistemi i adresave dhe EU Planifikuar 2.5 mill Sistemi i Adresave regjistri civil CARDS 2005 euro Programi i Zhvillimit EU Planifikuar 7.5 mill Projekte infrastrukture pėr Komunitetin Lokal CARDS 2005 euro 42 Shtojca 4. Origjinat e Reformės sė Tokės nė Shqipėri Situata e pronėsisė nė 1989 Nė 1989 tė gjitha tokat nė Shqipėri ishin pronė e shtetit. Parimi i ekskluzivitetit tė pronėsisė shtetėrore gjendej nė Kushtetutėn e 1976, ky ishte veprimi i fundit ligjor qė ndalonte ēdo formė tjetėr tė tė drejtave tė pronės kolektive apo private pėr tokėn. Nga fundi i viteve 80, kishte njė mendim tė gjerė se ekonomia ishte nė krizė. Shkaqet gjenden nė njė sėrė politikash tė shtrembėruara ekonomike, por kontrolli strikt i tokės ishte njė element i rėndėsishėm, veēanėrisht pėr krizėn nė sektorin e bujqėsisė.1 Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit i ka shpjeguar origjinat politike dhe ekonomike tė reformės sė tokės nė kėtė mėnyrė: Nė 1990, bujqėsia ishte mangėt tė sistemin kombėtar ekonomik. Ndėrsa ajo pėrbente 52 pėr qind tė PBB-sė dhe punėsonte 54 pėr qind tė gjithė krahut kombėtar te punės, qeveria nxirrte fitim nga prodhimi i fermave por jepte mbrapsht njė pjesė shumė tė vogėl si pagesė dhe investime. Kur popullsia rurale po rritej me 3 pėr qind pėr vit; prodhimi bujqėsor po rritej me vetėm 0.03 pėr qind si pasojė e financimeve tė pakta dhe mungesės sė investimeve. Kjo shkaktoi situata tė vėshtira ekonomike dhe sociale nė fshatra. Rrogat pėr punėtorėt dhe anėtarėt e fermave shtetėrore dhe kooperativave bujqėsore ishin nė nivel minimal. Pėr mė shumė papunėsia nė zonat rurale ishte njė problem kritik; nuk kishte mundėsi pune, ndėrsa kopshtet kooperative ishin eliminuar plotėsisht pėr tė gjitha familjet e fermave. ... Njerėzit vuanin ekonomikisht, por nuk mund tė protestonin. Alternativa e vetme shpresė dhėnėse pėr ta ishte vendosja e demokracisė. ... Gjatė kėsaj periudhe popullsia rurale, e deziluzionuar nga sistemet e mėparshme kooperative dhe e mbėshtetur nga forcat e reja politike, kėrkuan vendosjen e pronės private mbi tokat dhe mjetet e tjera tė prodhimit. Pėr ta bėrė kėtė, ishte i nevojshėm eliminimi i strukturave tė mėparshme organizative tė prodhimit: nė veēanti i kooperativave bujqėsore dhe ekonomive bujqėsore shtetėrore. 2 Ndryshimi legjislativ erdhi nė 1991 kur, nė kondita krize, Qeveria komuniste ra dhe zgjedhjet sollėn nė fuqi Partinė Demokratike. Parlamenti adaptoi ligjin Pėr Parimet Kushtetuese tė vitit 1991, i cili e hodhi poshtė kushtetutėn e 1976 dhe shėrbeu si nė ligj bazė deri nė krijimin e Kushtetutės sė re tė 1998. Ky ligj i referohej pronave private tė tokės dhe e detyronte shtetin tė zhvillonte marrėdhėnie ekonomike tė bazuara nė principet e tregut.3 Ai i jepte fuqi parlamentit dhe qeverisė tė ri-shikonte strukturėn e zotėrimit tė tokės dhe pronave nė Shqipėri. 1Shih Azeta Cungu dhe Johan Swinnen (1999) Reforma radikale Bujqėsore nė Shqipėri, Vol. 47, Zhvillimi Ekonomik dhe Ndryshimet Kulturore, Vol. 47 (nr. 3) fq. 605-620. 2Ministria Bujqėsore dhe e Ushqimit (2002), Raporti Vjetor fq. 16-17. 3Ligji nr. 7491 datė 29 Prill 1991, Pėr Principet Kushtetuese. 43 Ligjet e para pėr shpėrndarjen e tokės dhe privatizimin e pronės Tre ligje tė reja, adaptuar nė 1991/1992, filluan programet e transferimit tė tė drejtave tė pronės sė tokės dhe pronave tė patundshme nga shteti te qytetarėt dhe personat juridik. Kėto ligje pėrmbanin njė miks elementesh, qė pėrcaktonin marrėdhėniet e personave me objektet e prekshėm dhe tė drejtat e paluajtshme tė tokės. Disa element u mbajtėn nga periudha komuniste; tė tjerė u morėn nga kodi civil Evropian (veēanėrisht nga Kodi Civil Italian). Gjithsesi element tė tjerė reflektonin tradita shqiptare tė marrėdhėnieve tė familjes dhe klaneve, dhe zakoneve rajonale.4 Ligji nr. 7501, Pėr Tokėn, autorizonte nėnndarjen dhe transferimin e tokave tė fermave kolektive anėtarėve tė familjeve nė pjesė tė barabarta.5 Ligji nr. 7652 Pėr Privatizimin e Shtėpive Pronė e Shtetit, i lejonte familjet urbane tė merrnin pronėsi tė apartamenteve dhe shtėpive individuale, nė tė cilat ata jetonin.6 Ligji nr. 7512, Pėr Sanksionimet e Pronės Private, Iniciativa e Pavarur dhe Privatizimi, mundėsonte transferimin e ndėrtesave dhe godinave tė bizneseve, si pjesė e ri-organizimit tė firmave dhe organizatave tė tjera, te personat juridik.7 Ligji nr. 7512 gjithashtu autorizonte kėto entitete tė reja pėr tė pasur nė pronėsi dhe pėr tė dhėnė me qira parcela urbane toke, tė klasifikuar si truall ndėrtese. Kėto ligje sollėn nė sistemin ligjor Shqiptar institutet bazė tė kodit civil, tė lidhura me pronėn e patundshme -- pronėsinė, kontratėn e qirasė dhe tė drejtat e pėrdorimit. Gjithsesi, pėrmbajtja e plotė e kėtyre instituteve nuk mund tė qartėsohej, sepse rishikimi i kodit civil nuk ishte i plotė deri nė vitin 1994. Afatet dhe kushtet pėr blerje, mbajtje, pėrdorim dhe vendosje mund tė pėrcaktoheshin vetėm sipas kategorisė sė tokės ose objekteve tė pronėsisė, siē pėrshkruhej nė secilin ligj dhe sipas dokumenteve, qė jepeshin nga agjencitė shtetėrore kur transferonin objektet. Nga epoka komuniste, ligjet mbanin strukturėn e klasifikimit tė tokės dhe pronės, e cila pėrfshinte: Dy kategori tė mėdha te tokės dhe pronės si rurale apo urbane; Kategoritė e mesme tė tokės, si tokė e kultivuar, kullotė dhe kopsht frutorė, truaj godinash urbane dhe toka tė zonave turistike; dhe Pėrdorime specifike tė pėrcaktuar (tė caktuara nga vendime administrative gjatė transferimit) ­ truall toke dhe rezidencė individuale, kopsht apo oborr, shtėpi urbane pėr disa familje, industriale, tregti, etj. Kjo strukturė kategorike do tė thoshte se elementet e tė drejtave, detyrimeve, kufizimeve dhe frenimeve nuk do tė ishin uniforme pėr tė gjitha tokat dhe pronat ose pėr individėt apo personat juridik, tė aftė pėr ti marrė apo vendosur ato. Ēdo kategori tokash--bujqėsore, urbane, pyjore, kullotė, etj. ­ do tė kishin statusin e tyre tė ligjeve. Vetėm shteti apo personat me status tė pėrcaktuar mund tė merrnin, zotėronin apo mbanin disa lloj tokash dhe pronash. Ata mund te merrnin tė drejtė pėrdorimi apo zhvillimi tė pronės vetėm duke ndjekur procedurat e pėrcaktuara veēmas pėr llojin e veēantė tė tokės. Ata mund ta vendosnin tokėn vetėm nė formėn e transferimeve (shitje, qira, tė drejta pėrdorimi) tė specifikuar pėr kategori dhe vetėm pėr personat me status tė pėrcaktuar, tė lejuar pėr tė marrė tė drejta. 4Kathrine M. Kelm (2002), "Rast Studimi: Shqipėria," Konferencė rajonale pėr Ēėshtjet e Tokės nė Evropėn Lindore, Budapest, Prill 3-6, 2002. Shih Rachel Wheeler and Mirvjena Laha (1995) Tė drejtat e pronės, Gruaja dhe Familja nė Shqipėrinė Bashkėkohore GIS/LIS, Budapest. 5Ligji nr. 7501 datė 19 Korrik 1991, Pėr Tokėn. 6Ligji nr. 7652 datė 23 Dhjetor 1992, Pėr Privatizimin e Shtėpive Pronė e Shtetit. 7Ligji nr. 7512 datė 10 Gusht 1991, Pėr Sanksionimin dhe Mbrojtjen e Pronės Private. 44 Programet e pėrcaktimit dhe privatizimit tė tokės dhe pronės, tė autorizuara nga ligjet e 1991-1992 forcuan strukturėn e pėrcaktimit kategorik tė tė drejtave tė pronės dhe tokės. Nėn secilin ligj u organizua njė hierarki e veēantė "komisionesh" dhe secili kishte pėrgjegjėsinė e pėrcaktimit tė njėsive tė pronės, pėrcaktimit tė personave tė duhur dhe tė autorizonte transferimet e njėsive pėrkatėse pėr secilin person. 8 Dokumentet ligjorė, tė shpėrndara pėr pronarėt e rinj (pėrdoruesit) ishin tė ndryshėm nė formė, substancė dhe status ligjor, dhe ato mbaheshin nė arkiva dhe regjistra tė veēantė. Ndikimi i koncepteve tė marrė nga epoka komuniste ishte gjithashtu i fortė nė pėrcaktimin e kufizimeve dhe frenimeve, pėr kategori tė veēanta toke. Pyjet dhe kullotat u mbajtėn nė pronėsi shtetėrore, bazuar nė idenė se vetėm shteti mund tė ofronte regjimin e mbrojtjes pėr mjedisin dhe rregullimit pėr pėrdorimin e resurseve. Mekanizmat e pėrbashkėt tė pronėsisė apo vetė-rregullimit, pa njė strukturė tė kontrollit administrativ shtetėror, nuk u konsideruan. Shitja e tokave tė fermave u ndalua nė versionin e parė tė Ligjit nr. 7501; me sa duket kjo ishte pėr tė ndaluar spekulimet dhe pėr tė siguruar qė tė huajt apo tė jashtmit tė mos merrnin kontroll tė tokave nė fshatra apo komuna. Tokat e fermave shtetėrore (tė ndara nga kolektivet) ju shpėrndanė punonjėsve tė fermave vetėm me tė drejtė pėrdorimi, jo pronėsie.9 Kur njė shtėpi individuale transferohej nė pronėsi tė njė qytetari sipas Ligjit nr. 7501 apo Ligjit nr. 7652, pronėsia e tokės pėrreth shtėpisė ishte e kufizuar nė 200 metra katror (dhe mė vonė e lejuar pėr 300 metra). Kjo e la ēdo tokė shtesė tė hapur nė pronėsi tė shtetit dhe i kėrkonte qytetarėve qė ose ta blinin atė me ēmimin e plotė tė tregut ose tė merrnin kontrollin e saj me anė tė kontratave tė qirasė apo sipėrmarrjes. 10 Nga zakonet dhe traditat Shqiptare, ligjet e reja pėrfshinė idetė e marrėdhėnieve patriarkale familjare. Nė ndarjen e tokave tė fermave, njėsite e ndara tė fermave kolektive u matėn nė madhėsi dhe vlerė mbi bazėn e numrit tė personave por u transferuan nė mėnyrė tė konsoliduar pėr "kryetarin e familjes". 11 Nė mėnyrė tė ngjashme, dokumenti i transferimit pėr njė apartament apo shtėpi shėnonte kryetarin e familjes si pronar, por zakonisht edhe anėtarėt e familjes tė shėnuar nė aktin e transferimit.12 Tė drejtat pėr tokat bujqėsore dhe shtėpitė u lidhėn me idenė e mirėqenies ekonomike dhe sociale. Pėr shembull, Neni 5 i Ligjit nr. 7501, Pėr Tokėn, thoshte se, nė zonat malore, ku familjet mund tė mos marrin njė minimum toke bujqėsore si mjetė jetese, Shteti do tė "merrte masa" pėr tu garantuar atyre burime tė tjera jetese. 8Vendimi i Kėshillit tė Ministrave nr. 230 datė 22 Korrik 1991, Pėr Vendosjen e Komisioneve tė Tokės. . 9Ky kufizim u hoq mė vonė nga ligji nr. 8053 datė 21 Dhjetor 1995, Pėr Transferimin e Pronave Bujqėsore pa Kompensim , ish-punonjėsit e fermave mund t'i transformonin tė drejtat e pėrdorimit nė tė drejta pronėsie. 10Kufizimi i 200 metrave katrorė ėshtė i vendosur nė Rregulloren e IPRS, Kapitulli IV, Sek. 13, qė thotė se ngastrat shtėpiake regjistrohen nė bazė tė Listės Emėrore tė Pronarėve tė Trojeve dhe Shtėpive, i gjendur ne Dekretin e Kėshillit tė Ministrave nr. 432 datė 14 Gusht 1995. Ne praktikė, pronarėt rezidencial nuk blejnė apo paguajnė pėr pėrdorimin e tokave shtetėrore, por nėse ka zhvillime tė reja apo ri-ndėrtime, shteti duhet tė bėhet pjesė e marrėveshjes. 11Ligji nr. 7501 datė 19 Korrik 1991, Pėr Token, Neni 7; Dekreti i Kėshillit tė Ministrave nr. 255 datė 2 Gusht 1991, Pėr Kritere e Ndarjes sė Tokės Bujqėsore. Shih Rachel Wheeler and Mirvjena Laha (1995) Tė drejtat e pronės, Gruaja dhe Familja nė Shqipėrinė Bashkėkohore, Universiteti i Wisconsin Qendra e Zotėrimit tė Tokės, letėr e prezantuar te Konferenca GIS/LIS, Budapest. 12Shih Rregullorja e IPRS nr. 184 datė 8 Prill 1999, Pėr Punėn e Zyrės sė Regjistrimit tė Pronave tė Patundshme, Kapitulli 4, paragrafi 8.4. 45 Rikthimi i pronave pėr ish-pronarėt Pėr njė kohė tė shkurtėr pas hyrjes nė fuqi tė ligjeve tė parė, njė politikė tjetėr u ndoq. Kjo ishte njohja e tė drejtės sė rikthimit tė pronave tė patundshme pėr familjet, tė cilat i kishin humbur kėto prona gjatė konfiskimeve tė kaluara. Ligji nr. 7698 Pėr Rikthimin dhe Kompensimin e Ish-Pronarėve autorizoi kthimin e pronės ose dhėnien e tokės alternative apo kompensimit, nė ato raste kur kthimi i pronės specifike nuk ishte i mundur.13 Pėr tė mos pasur konflikte me politikat e tjera tė ndjekura, rikthimi nuk u aplikua pėr tė gjitha llojet e tokave dhe pronave. Tokat e fermave, tė shpėrndara sipas Ligjit nr. 7501, nuk ishin subjekt i rikthimit. Pyjet dhe Kullotat, qė ishin pronė e shtetit, gjithashtu nuk u pėrfshinė nė procesin e rikthimit. Njė shtėpi mund tė kthehej vetėm nėse nuk kishte ndryshuar rrėnjėsisht dhe vetėm nėse banorėt aktual mund tė lejoheshin tė jetonin nė to me qira ose nėse atyre u gjendej njė njėsi tjetėr banimi. Tokat qė rrethonin njė apartament ose ndėrtese mund tu ktheheshin pronarėve, me ndėrtesėn qe pėrbėnte njė njėsi tė veēantė prone. Pronarėve tė cilėve nuk mund tu plotėsoheshin kėrkesat mund tė merrnin kompensime alternative tokėsore apo financiare, qė vendoseshin nga veprime tė tjera tė qeverisė.14 Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit ka shpjeguar arsyen e heqjes sė tokave bujqėsore nga procesi i rikthimit nė kėtė mėnyrė: ... toka bujqėsore nuk u jepej mbrapsht ish pronarėve, siē kishte ndodhur nė vendet e tjera ish-komuniste, por u shpėrndahej familjeve qė kishin jetuar nė fshatra. ... Ndarja e tokės bėhej nė bazė tė numrit pėr frymė, qė do tė thotė se familjet fermere qė kishin qenė pjesė e kooperativave bujqėsore merrnin parcela tė barabarta sasie dhe cilėsie. Kjo formė e ndarjes sė tokės u mbrojt nga argumenti se zona bujqėsore pėr frymė nė Shqipėri ėshtė shumė e kufizuar (mesatarja .22 ha. pėr person) meqenėse shumica e popullatės jetonte nė fshatra (64 pėr qind). Gjithashtu u bazua dhe te ndryshime qė ndodhėn nė Shqipėri gjatė periudhės sė 1944-1990, ndryshime qė sollėn probleme serioze nė njohjen e kufijve tė vjetėr dhe njohjen e dokumenteve tė ish-pronėsisė.15 Pėr ish-pronarėt, kėrkesat e tė cilėve nuk mund te pėrmbusheshin nga kthimi i pronės specifike, shteti morri detyrimin qė tu jepte kompensim me pronė tė pa-shpėrndarė ose nė forma tė tjera, qė do tė pėrcaktoheshin. Zėnia e paligjshme e tokave dhe nėnndarjet Ligji Pėr Kthimin dhe Kompensimin e Ish-Pronarėve dhe ligjet e tjera qė lidhnin tokėn me mirėqenien sociale krijuan njė sens pronėsie mes shumė grupesh dhe individėsh. Kur gjendja ekonomike u pėrkeqėsua, njerėzit e pakėnaqur zunė pronat e shteti. Ne disa fshatra, familjet kundėrshtuan rezultatet e ndarjes sė "barabartė" sipas ligjit nr. 7501 dhe e ndanė tokėn ne bazėn e nocionit tė tyre tė rikthimit dhe pronėsisė.16 Shumė rezident rural lėvizėn ne zona urbane dhe zunė shtėpi dhe oborre boshe ne toka periferike urbane. Nė qytete, njerėz tė papunė zunė hapėsira publike dhe ngritėn vepra tė vogla tregtie dhe shėrbimesh.17 Spekulimi, zėnia e aseteve shtetėrore 13Ligji nr. 7658 datė 15 Prill 1993, Pėr Kthimin dhe Kompensimin e Ish-pronarėve. 14Ligji nr. 7699 datė 21 prill 1993 Pėr Kompensimin e Ish-Pronarėve pėr Vlerėn e Tokave Bujqėsore. 15Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit nė Shqipėri, Raporti Vjetor 2002, fq. 17. 16Shih Haxhi Aliko (2001) Impakti mbi Zhvillim i njė Tregu Toke nė Shqipėri i Shkaktuar nga Rikthimi dhe Kompensimi i Tokės Bujqėsore, Forumi Kombėtar pėr Tokėn pėr Shqipėrinė, dokument i prezantuar nė Konferencėn pėr Tranzicionin, Institucionet dhe Sektorin Rural, nė Hagė, 10-11 Dhjetor 2001, fq. 13. 17Shih Besnik Aliaj, Keida Lulo dhe Genc Myftiu, (2003) Tirana:Sfida e Zhvillimit Urban, Instituti pėr Zhvillimin e Vendbanimit (Co-Plan), CETIS, Tiranė, fq. 66-72. 46 dhe kolapsi i zhvillimit tė rregullt urban arritėn kulmin gjatė 1997-1998 kur skemat "piramidale", tė bazuara nė bonot e privatizimit, falimentuan. Kursimet e shumė familjeve humbėn, duke e rritur rėndėsinė relative tė pronave tė tyre tė patundshme. Disa studime tė modeleve tė zotėrimit tė tokės dhe sondazhe mbi zaptuesit e tokave ne fshatra dhe zona periferike urbane janė munduar tė shpjegojnė aspektet ekonomik, social dhe ligjor tė zėnies ilegale dhe zhvillimit informal. Ato shpjegojnė se migrimi nga zonat malore dhe rurale ka qenė i motivuar nga mundėsitė e pakta ekonomike--shkatėrrimi i infrastrukturės rurale pėr prodhim dhe mbėshtetje sociale.18 Gjithsesi migrimi nė zonat periferike urbane nuk ka qenė kaotik, por ka ndodhur brenda njė sistemi tė strukturuar nga lidhje politike dhe klanore apo rajonale,19 dhe nga rregullat zakonorė midis familjeve.20 Ne praktikė, kjo ka ndodhur nė njė seri transaksionesh, shumė prej tė cilave janė bazuar nė vendime gjykate tė quajtura "vėrtitim i faktit", me tė cilat parcelat e tokės tė ndara nė mėnyrė tė paligjshme janė krijuar dhe transferuar.21 Si pasojė, shumė familje kanė adoptuar njė strategji ekonomike me shumė- vendndodhje.22 Disa anėtar familjesh mbeten nė fshatra pėr tė punuar nė tokat e fermave. Tė tjerė zėnė troje periferike urbane pėr tu punėsuar nė qytet dhe pėr tė pasur akses nė shkolla, shėrbimet mjekėsore dhe sociale. Pjesėtarė tė tjerė kanė shkuar jashtė vendit dhe priten qė tė sjellin mbrapsht fitimet e tyre. Nga kėto burime, familjet janė tė afta tė krijojnė kapital pėr shtėpi tė reja apo tė rinovuara apo pėr tė ngritur biznese (qė zakonisht ngrihen nė parcelat e tyre "ilegale").23 Reforma e Kodit Civil Kushtetuta e Shqipėrisė e vitit 1998u referohet instituteve "tė pronės private dhe publike" si bazė e sistemit ekonomik, dhe cakton katėr aspektet e pėrbėrjes tė kėtyre instituteve. Sė pari, tė dyja format "mbrohen njėsoj nga ligji". Sė dyti, e drejta e pronės private garantohet dhe, sė treti, mekanizmat pėr blerjen e pronės duhet tė pėrcaktohen nė Kocin Civil. Sė katėrti, shpronėsimi pėr pėrdorim publik lejohet vetėm me kur pronat kompensohen drejt. Kėto masa kushtetuese ofrojnė mbrojtje domethėnėse pėr tė drejtat e pronės, por pėrbėrja e plotė e kėtyre tė drejtave duhet tė pėrcaktohet brenda kontekstit mė tė gjerė tė kodit civil. 18Shih, pėr shembull, Harold Lemel (1996), Studimi i Komunės sė Vaqarit, Instituti Terra pėr projektin e Tregut Shqiptar tė Tokės (USAID). 19Shih Fioreta Luli dhe Valentina Sulioti (1995), Shndėrrimi Ilegal i Tokės Bujqėsore nė Periferitė Urbane nė Shqipėri sondazh mbi banorėt e tre lagjeve, raport i pėrgatitur pėr projektin e Tregut Shqiptar tė Tokės (USAID). Gjithashtu shih Herman Felstehausen (2002), Boomi i Ekonomisė Informale tė Ndėrtimit nė Tiranė, Universiteti i Wisconsin Qendra e Zotėrimit tė Tokės, dokument i pėrgatitur pėr projektin e Tregut Shqiptar tė Tokės (USAID). 20Shih Rachel Wheeler (1998) Sistemet Aktual tė Zotėrimit tė Tokės nė Shqipėri:Trashėgimor, Patriarkal dhe i Orientuar te Familja, Universiteti i Wisconsin Qendra e Zotėrimit tė Tokės nr. 13. 21Shih Norman Singer (1999), Procesi i Regjistrimeve tė Para Urbane dhe i Ēėshtjeve tė Tjera nė Shqipėri, Instituti Terra, raport i pėrgatitur pėr projektin e Tregut Shqiptar tė Tokės (USAID). Vėrtetimi i Faktit, njė urdhėr gjykate qė njeh zotėrimin e tokės, u nxor si i pavlefshėm pas adaptimit te kodit civil nė Korrik tė 1994. 22Shih Carletto Calogero, Benjamin Davis, Marco Stampini dhe Alberto Zezza (2004), Lėvizjet e Brendshme dhe Migrimi Ndėrkombėtar nė Shqipėri, Organizata pėr Bujqėsinė dhe Ushqimin e Kombeve tė Bashkuara, ESA Dokumenti i Punės nr. 04-13, www.fao.org. 23Shih Njėsia e Menaxhimit tė Projekteve e Ministrisė sė Bujqėsisė dhe Ushqimit (1999) Studim i Pėrdorimit tė Tokės nė njė zonė Periferike Urbane tė Tiranės; dhe Haxhi Aliko dhe Romeo Sherko, Pėr Rregullimin e Lagjeve Informale nė Shqipėri, publikime tė Universitetit tė Wisconsin, Qendrės pėr Reformėn e Tokės. 47 Kodi i vitit 1994 ofron pėrcaktimet bazė, tė cilat tregojnė se si element tė caktuar tė te drejtave tė pronės duhen aplikuar. Mė e rėndėsishmja, Neni 149 i Kodit Civil jep kuptimin e termit "pronėsia", si mė poshtė: Pronėsia ėshtė e drejta pėr tė gėzuar dhe pasur objekte nė mėnyrė tė lirė, me kushtet e caktuara nga ligji. Pėr ta kuptuar, ėshtė e dobishme tė krahasohet ky pėrcaktim me pėrcaktimin tradicional tė kodeve civile tė Evropės Perėndimore. Pėr shembull, Kodi Civil Francez, nė nenin 544, e pėrcakton "pronėsinė" (propriete) si mė poshtė: La propriété est le droit de jouir et disposer des choses de la maničre la plus absolue, pourvue qu'on n'en fasse pas un usage prohibe par les lois ou par les rčglements. (Pronėsia ėshtė e drejta pėr tė gėzuar dhe pasur objekte nė mėnyrėn mė absolute, me pėrjashtimin kur nuk mund t'i pėrdorėsh [objektet nė mėnyra] i ndaluar nga ligjet dhe rregullat). Ka dy fraza domethėnėse nė ēėshtje pėr tu krahasuar. Nė versionin Francez, e drejta pėr tu gėzuar dhe pasur objekte mund tė ushtrohet "nė mėnyrėn mė absolute". Nė versionin Shqiptar ato ushtrohen nė mėnyrė tė lirė por me kushtet e pėrcaktuara nga ligji. Nė versionin Francez, njė pėrjashtim shtrohet qė "pėrdorime" tė tokės mund tė ndalohen nga ligjet apo rregullat. Nė versionin Shqiptar kufizimet e ligjit mund te pėrcaktojnė te gjithė aspektet e zotėrimit, pėrdorimit dhe mbajtjes. Kėto diferenca reflektojnė faktin qė koncepti Francez i pronėsisė ka ardhur nga parimet e Iluminizmit tė Shekullit tė 18, nė tė cilat prona njihet si e drejta njerėzore pėr tė trashėguar nė statusin e personit dhe si njė individ. Versionit Shqiptar ky koncept i tė drejtės njerėzore i mungon dhe i sheh elementet e pronėsisė si tė drejta qė njė person merr nga veprimet e ligjit. Kėshtu qė ėshtė shteti, duke krijuar ligjet, qė pėrcakton pėrmbajtjen qė mund tė kufizojė tė gjitha aspektet e pėrkatėsisė tė personit me objektin. Kėto diferenca konceptuale kane rezultate praktike. Nė Francė, me pėrdorimin e termit "absolut", kuptohet se njė pronar mund tė pėrdorė gjithė elementet e sė drejtės, edhe ato, tė cilat mundėsohen nga teknologjitė e reja por qė nuk janė pėrcaktuar akoma nga ligji. Nė ēdo rast qė ka njė debat nėse pronari ka njė tė drejte, i bėhet referencė ligjeve tė tjera pėr tė pėrcaktuar nėse shteti ka nxjerrė rregulla kufizues pėr tė mbrojtur shėndetin publik, sigurinė apo ambientin. Nėse asnjė kufizim nuk gjendet, pronari nuk mund tė ndalohet nga ushtrimi i kėsaj tė drejte. Nė Shqipėri, zgjidhja e njė debati ngre njė analizė tė ndryshme. Ligje tė tjerė konsultohen pėr tė pėrcaktuar nėse pronari ėshtė i autorizuar pėr ta kėrkuar kėtė tė drejtė ­ pra, nėse ligji pėrmban elementet e debatit si pjesė e pronėsisė pėr llojin e pronės nė fjalė. Mė tej, duhet pėrcaktuar nėse shteti i ka garantuar, mbajtur apo kufizuar kėto elementė pėr objektin e paluajtshėm nė fjalė, qė kur garantoi pronėsi dhe e klasifikoi objektin. Nėse te dyja lejueshmėria e gjerė dhe lejimi specifik sipas kategorisė nuk gjenden, atėherė pronari nuk autorizohet tė ushtrojė tė drejtėn. 48 Tabela 4-1. Nxjerrė nga Tabela 1-1: Statusi i Zotėrimeve tė Tokės dhe Pronės sipas Kategorisė, 2005 Kategoria e Pronave Numri i Komente pėrafėrt i njėsive Njėsitė totale pėr tė gjitha kategoritė 4,500,000 Prona rurale 3,300,000 Fusha bujqėsore 1,900,000 Kėrkesat pėr rikthim bien ndesh me 7501 grante nė 15-20 zona Ngastra fshati dhe shtėpi 400,000 40 zona rurale mbeten me qendra fshati tė pa-regjistruara Pyjet, kullotat dhe tokat e mbrojtura pronė 1,000,000 e shtetit -- pyjet dhe kullotat nė komuna 450,000 Procesi i inventarit dhe transferimit ne vazhdim -- pyje dhe kullota shtetėrore 545,000 Zona tė mėdha tė pandara -- pyje dhe kullota private 5,000 Kėrkesa tė limituara pėr rikthim Prona Urbane 900,000 Mbaruar nė 16 zona Njėsi banimi (ndėrtuar para 1990) 237,700 Njėsi apartamentesh tė futura nė IPRS Shtėpi Individuale (ndėrtuar para 1990) Mbaruar nė 16 zona Njėsi tė reja ligjore banimi (1991-2004) 45,000 Mbaruar nė 16 zona Godina jo pėr banim Mbaruar nė 16 zona Prona Urbane tė Shtetit 180,000 -- Prona urbane tė bashkive 150,000 8 nga 65 bashki me inventar tė pėrfunduar, njė me transferim tė aprovuar, 3 prona tė regjistruara Prona Ilegale -- Prona ilegale nė zona peri-urbane 90,000 54,000 formularė vetė-deklarimi tė plotėsuar Kėrkesa Pronėsie nga Ish-Pronarėt 42,000 30,000 kėrkesa janė vendosur Burimi:pėrpilim i autorit (Shih Shtojca 1 pėr referencat) * Shifrat e dhėna pėr pronat ilegale janė tė dhėna nga Agjencia Shtetėrore pėr Legalizim dhe janė njė pėrllogaritje e numrit tė pronave ilegale brenda zonave informale periferike urbane qė mund tė legalizohen sipas ligjit tė Tetorit 2004. Nuk pėrfshihen ndėrtesat ilegale nė zonat rurale dhe bregdetare. 49 Shtojca 5. Sistemi i Regjistrimit tė Pronės sė Patundshme Organizimi i IPRS Nė 1991 dhe 1992, nė programet origjinal tė transferimit tė tokės, ndėrtesave dhe njėsive tė banimit, dokumentet ligjorė, qė jepnin evidencė pėr pronėsinė private, u vendosėn nė arkiva tė veēanta. Tapitė, qė njihnin pronėsinė familjare tė tokave bujqėsore, dhe dokumentet pėr pronėsinė e shtėpive tė fshatit, mbaheshin nė kadastrat e zyrave tė administratės rurale. Dokumente qė kishin tė bėnin me rezidencat urbane dhe pronat komerciale u regjistruan ne zyrat e hipotekimit, tė cilat ishin kthyer nė gjendjen para 1945. Nė vazhdim, kur komitetet e kthimit filluan tė nxirrnin dokumente, qė njihnin tė drejtėn e ish-pronarėve, kopje u mbajtėn nga arkivat e kėtyre komiteteve dhe nga kadastrat rural dhe hipotekat urbane. As hipotekat as kadastrat rurale ishin tė lidhura me njė sistem gjeografik vendndodhje dhe asnjėra arshivė nuk ishte pėrcaktuar nga fuqitė e kodit civil pėr tė nxjerrė provė ligjore tė tė drejtave tė pronėsisė. Nė 1993, gjatė hartimit tė njė Kodi tė ri Civil, qeveria autorizoi krijimin e njė regjistri modern tė tė drejtave tė pronės dhe tokės sipas stilit Evropian. Kėshilli i Ministrave adoptoi njė Plan Aksioni, i cili ishte pėrgatitur me asistencėn teknike tė USAID dhe Komunitetit Evropian/ PHARE. Plani i Aksionit parashikoi krijimin e Sistemit tė Regjistrimit tė Pronave tė Patundshme (IPRS).1 IPRS do mblidhte tė gjitha arkivat; do tė mbante njė format tė vetėm pėr ruajtjen e tė drejtave tė pronėsisė dhe sipėrmarrjes; do tė lidhte tė gjitha tė dhėnat me harta vendndodhje dhe sondazhe tė saktė; dhe do tė jepte njė Certifikatė Pronėsie standarde (apo sipėrmarrje) si njė dokument i garantuar evidentues. IPRS do tė lejonte pėrdorimin e metodave standarde tė transaksioneve tė kodit civil pėr njėsitė e tokės dhe pronės sė patundshme -- shitje/blerje, qira dhėnie/marrje, shėrbim, hipotekim, shkėmbim, etj. ­ dhe do tė garantonte mbrojtjen e tė drejtave pėrmes "zinxhirit" tė pathyer tė transaksioneve tė regjistruara. Parimet fondamentale tė regjistrimit tė detyruar te gjithė tė drejtave dhe transaksioneve ishin shkruar nė Kodin Civil tė 1994, dhe qėllimet, strukturat dhe autoriteti i IPRS ishin elaboruar nė njė ligj tjetėr, Pėr Sistemin e Regjistrimit tė Pronės sė Patundshme.2 Qeveria Shqiptare filloi organizimin e IPRS nė 1994, duke ngritur 36 zyra nė rrethe nė qytetet kryesore dhe qendrat rajonale administrative. Ēdo zyrė pėrfshinte njė grup "kadastrash zonale", nė tė cilat tė gjitha parcelat e tokės dhe objektet e patundshme tė pėrcaktuara veēmas (ndėrtesa, struktura dhe godina) duhet tė regjistroheshin. Kishte njė total prej 3,058 zonash kadastrale nė vend, nga tė cilat 139 ishin nė zonat urbane dhe 2,919 ishin nė zonat rurale dhe ato malore. USAID dhe PHARE financuan Projektin pėr asistencėn e tregut tė tokės, i cili kish tri komponentė. U jepe asistencė drejtuesve dhe stafit tė IPRS-se sė re nė organizimin e procedurave operative dhe menaxheriale, nė pėrgatitjen e rregulloreve dhe standardeve teknike dhe nė ngritjen e zyrave. Me Njėsinė e Menaxhimit tė Projektit nė Ministrinė e Bujqėsisė dhe Ushqimit, procesi i "regjistrimeve tė para" u ndėrmor me komponentė tė veēantė hartimi dhe monitorimi (asistuar nga PHARE) dhe pėrgatitja e dokumentacionit ligjor (asistuar nga USAID).3 1Vendimi i Kėshillit tė Ministrave nr. 505 dt. 26 tetor 1993, "Pėr miratimin e planit tė veprimit tė Sistemit tė regjistrimit tė pronave tė patundshme nė lidhje me tregun e ardhshėm tė pronave tė patundshme." 2Kodi Civil , Nenet 192-197; ligji nr. 7843, dt. 13 korrik 1994, Pėr Sistemin e Regjistrimit tė Pronave tė Patundshme. 3Shih Ahmet Jazoj, David Stanfield dhe Teresa Barry (1997) Plani i Veprimit tė Tregut tė Tokės: Qėllimet, Arritjet, Mėsime, Universiteti i Wisconsin Qendra e zotėrimit tė tokės, Working Paper nr. 1. Shih gjithashtu Romeo Sherko (1997) Pikėpamja e Brendshme pėr Vendosjen e Sistemit tė Regjistrimit tė 50 Regjistrimet e Para Ka dy procese me tė cilat pronat futen nė IPRS: (1)regjistrimi i parė sistematik, gjatė tė cilit gjithė pronat e njė zone kadastrale u monitoruan dhe dokumentacioni i tyre ligjor u rregullua dhe (2) regjistrimet e para sporadike, gjatė tė cilave pronat u futėn nė regjistėr pa monitorim. Regjistrimet sporadike kanė qenė njė veprim i pėrkohshėm, nė vartėsi tė regjistrimeve tė para sporadike tė zonave tė dhėna. Nė koncept, IPRS Shqiptare u hartua si njė regjistėr tipik Evropian, i cili mund tė evoluohet nė njė kadastėr me shumė qėllime. Tė dhėnat pėr ēdo tokė apo njėsi me pronė tė veēantė shėnohen nė faqet e regjistrit (tė quajtura "kartela") dhe kartelat lidhen sė bashku nė Vėllimet e Regjistrit, me ēdo faqe qė ka njė numėr unik kodi. Bėhet njė hartė e saktė e zonės kadastrale me pronat ku shėnohet numrat e tyre tė kodeve, kėshtu qė tė dhėnat lidhen qartė me vendndodhjen. Nė regjistrimet e para sistematike, kartelat, volumet dhe hartat pėrgatiten me shkrim dhe forma tė kompjuterizuara.4 Kur pėr njė zonė tė dhėnė mbarohet regjistrimi i parė sistematik, atėherė tė gjithė kėrkimet nga qytetarėt, organet, njėsitė administrative qeveritare dhe gjykatat pėr statusin e pronėsisė apo tė drejtat e sipėrmarrjes dhe detyrimet duhen tė pėrgjigjen me referencė ndaj faqeve specifike tė regjistrit. Faqet e regjistrit pėrmbajnė tė gjithė informacionin domethėnės ligjor-- vendndodhjen e sakte, madhėsinė e saktė dhe kufijtė, pronėsinė, tė drejtat e sipėrmarrjes, kufizimet ligjore, dhe referencėn-kryq pėr dokumentet e transaksionit tė mbajtura nė arkiv.5 Vetėm tė drejtave, detyrimeve dhe transaksioneve tė regjistruara mund tu jepet rėndėsi dhe tė mbrohen nga gjykatat. Paaftėsia pėr tė regjistruar njė aksion (krijim ose ndryshim i njė pronėsie apo transferimi i tė drejtave tė saj) e bėn ketė aksion tė pavlefshėm, pa asnjė mbrojtje. Kėto parime primare shfaqen edhe nė Kodin Civil tė 1994 dhe nė ligjin Pėr Sistemin e Regjistrimit tė Pronave tė Patundshme.6 Procedura me pesė hapa e regjistrimeve tė para Ka dy procese me tė cilat pronat futen nė IPRS: (1)regjistrimi i parė sistematik, gjatė tė cilit gjithė pronat e njė zone kadastrale u monitoruan dhe dokumentacioni i tyre ligjor u rregullua dhe (2) regjistrimet e para sporadike, gjatė tė cilave pronat u futėn nė regjistėr pa monitorim. Regjistrimet sporadike kanė qenė njė veprim i pėrkohshėm, nė vartėsi tė regjistrimeve tė para sporadike tė zonave tė dhėna. Regjistrimi i parė sistematik pėrfshin njė procedurė me pesė hapa, e cila ėshtė kryer edhe nga projektet e asistuara nga USAID (2003-2004) nga monitorues tė nen-kontraktuar dhe nga ekspert ligjorė nė kėtė mėnyrė:7 Pronave tė Patundshme nė Shqipėri, Universiteti i Wisconsin Qendra e Zotėrimit tė tokės Working Paper nr. 5. 4 Shih Romeo Sherko dhe David Stanfield, (2000) Adaptimi i Teknologjisė sė Informacionit pėr Zhvillimin Institucional tė Tregut te Tokės me referencė pėr Shqipėrinė, studim i paraqitur ne Shoqatėn Amerikane tė Gjeografėve, Takimi Vjetor Prill 2000. 5Vendim i Sistemit tė Regjistrimit tė Pronave tė Patundshme nr. 184 dt. 8 Prill 1999, Rregulloja e Punės pėr Zyrat e Regjistrimit tė Pronave tė Patundshme. 6Kodi Civil dt. 1994, Nenet 193-194, Ligji nr. 7843 dt. 13 Korrik 1994, Pėr Sistemin e Regjistrimit tė Pronave tė Patundshme, Nenet 9, 11, 28. 7Shih Vendim i IPRS nr. 450 dt. 31 Gusht 1999, Pėr Regjistrimet e Para nė Zonat Urbane. 51 (1) Nėnkontraktuesi merr, mbledh dhe kontrollon burimin e dokumenteve nga kadastrat rurale, hipotekat dhe arkivat e tjera permanente shtetėrore. Dokumentet pėrfshinė (mes tė tjerash) regjistrimet e komiteteve tė privatizimit tė shtėpive, tė drejtat para 1940 tė komiteteve tė rikthimit tė pronės, tė komiteteve tė privatizimit komercial/industrial, dhe tė komiteteve tė shpėrndarjes sė tokės sė fermave. (2) Ekipi dėrgohen nė terren pėr te matur dhe vendosur nė harte konditat e tė gjitha pronave nė kadastrat zonalė. Nė aktivitetin e regjistrimeve tė para sistematike gjatė 2003-2004, mediatorėt nga Fondacioni Shqiptar i Zgjidhjes sė Konflikteve shkuan nė terren tė parėt, pėr tu shpjeguar rezidentėve lokal procesin dhe pėr tė kėrkuar bashkėpunimin e tyre. Mediatorėt i inkurajojnė pronarėt tė mbledhin dokumentet e pronės dhe tė jenė gati pėr vizitėn e monitoruesve. Nė vazhdim, monitoruesit vijnė pėr tė matur dhe pėr tė pėrshkruar karakteristikat e zotėrimit tė tokės, tė pėrdorimit dhe zhvillimin nė zonė, dhe pėr tė marrė nga qytetarėt kopje tė dokumentacionit tė tyre pėrkatės. Duke bėrė referencė-kryq nė monitorimet nė terren, dokumentet zyrtar dhe dokumentet e qytetarėve, pėrplasjet midis tyre mėnjanohen dhe informacioni i saktė qė pėrshkruan madhėsinė dhe vendndodhjen e njėsive, pėrgatitet pėr hartat e regjistrimit. Udhėzimet teknike tė IPRS mundėsojnė standardet, tė cilat aplikohen pėr tė zgjidhur hamendjet mbi madhėsinė, vendndodhjen e kufijve, kur dokumentet janė tė paqartė dhe kur ka boshllėqe apo pėrplasje.8 (3) Ekspertėt ligjor i referohen-kryq dokumenteve nga arkivat zyrtarė dhe nga qytetarėt, pėr tė qartėsuar pronėsinė dhe ēdo tė drejtė sipėrmarrje, kufizime apo frenime tė ēdo prone. Kjo detyrė kėrkon mbledhjen e ēdo "zinxhiri" transaksionesh, duke filluar nga akti fillestar i privatizimit dhe rikthimit pėrmes trashėgimisė, shitjeve apo transferimeve tė tjera tė tė drejtave. Nė rastet kur dokumentacioni fillestar nuk ėshtė i qartė, kur dokumentet mungojnė nė zinxhir, apo kur dokumentet tregojnė dy ose mė shumė persona qė mbajnė dokumente pronėsie pėr tė njėjtėn pronė, kartela shėnohet si "e kufizuar". Kufizimi ndalon regjistrimin e ēdo transaksioni mbi kartelė vetėm nėse nuk paraqitet dokumentacion tjetėr (nė vendim gjykate apo njė dokument qė tregon zgjidhjen e konfliktit) qė zgjidh problemin. (4) Kur materialet janė pėrgatitur nė njė formė paraprake pėr tė gjitha pronat nė zonėn kadastrale, Projekt-Regjistri i Hartės sė Indekseve dhe lista e tė gjithė pronarėve paraqiten nė hapėsira publike nė zonėn e kadastrės pėr 90 ditė. Qytetarėt dhe pėrfaqėsuesit e personave juridik dhe agjencive vijnė pėr tė kontrolluar listat e pronave tė tyre dhe u tregojnė monitoruesve dhe ekspertėve ligjor tė IPRS-sė gabimet dhe konfliktet. Shumica e gabimeve teknike zgjidhen dhe problemet qė ngrihen nga konfliktet pėr pronėsinė apo kufijtė e pronės ndėrmjetėsohen nga Fondacioni Shqiptar pėr Zgjidhjen e Konflikteve. Disa probleme ligjorė ­ si mungesa e dokumentacionit qė shkakton prishjen e "zinxhirit" ­ nuk mund tė zgjidhen dhe nė kėto raste ju duhet drejtuar gjykatave me kartelat ku shkruhet e "kufizuar". (5) Pas mbylljes sė paraqitjes publike, bėhen korrigjimet e fundit, printohen kartelat dhe hartat (dhe pėrgatiten nė formė dixhitale), kartelat lidhen nė Vėllimet e Regjistrit dhe Regjistruesi i Rrethit pranon dhe firmos. Nė datėn kur Regjistruesi firmos pranimin e tij/saj, IPRS bėhet burimi ligjor i tė dhėnave tė tė drejtave tė pronės pėr zonėn, duke u shėrbyer gjykatave, agjencive administrative, noterėve dhe gjithė personave qė kryejnė transaksione pronash. Numri i pronave subjekt i regjistrimit Midis 1994 dhe 2001, programi i parė i regjistrimeve tė para sistematike futi nė regjistėr rreth 2 milion prona fermash dhe fshatrash ne kadastrat rural. Rreth 120,000 njėsi apartamentesh u futėn nė zonat urbane, pa harta duke i mbajtur pezull mė pas regjistrimet e para. Bashkimi Evropian dhe USAID mundėsuan mbėshtetje pėr punėn, e cila u organizua dhe menaxhua nga 8Urdhėr i IPRS nr. 176 i 13 shtator 1999, Udhėzime teknike pėr mbushjen e Kartelės sė pronės sė patundshme 52 Njėsia e Menaxhimit tė Projekteve tė Ministrisė sė Bujqėsisė dhe Ushqimit. Projekti mbaroi nė vitin 2001 pasi kontrollet financiare dhe operative treguan njė sėrė problemesh operativ dhe gabime domethėnėse nė tė dhėnat e regjistrave.9 Njė problem themelor nė projektin e parė ishte degėzimi i hartave dhe sondazheve nga punėt ligjore (me nėnkontraktues ligjorė) qė ēuan te ngatėrrimi i tė dhėnave.10 Regjistrimet e para sistematike vazhduan me njė projekt tjetėr, tė quajtur Pėrmirėsimi i Organizativ i Regjistrave (ROI), financuar nga USAID nga 2002 deri nė 2004. Gjatė kėsaj periudhe 62 zona kadastrale rurale (tė konsideruara me prioritet ekonomik, turistik apo industrial) dhe 15 zona urbane tė tjera u plotėsuan. Ky projekt ri-organizoi procedurat e punės, duke pėrdorur metodologjinė "global contracting" me anė tė sė cilės njė firmė e nėn-kontraktuar (nga tė dy monitoruesit dhe ekspertėt ligjorė) fitonte tenderin pėr tė ndėrmarrė regjistrimet e para sistematike nė ēdo zonė. Nėn-kontratat shpėrndaheshin nga IPRS pa PMU. Gjithashtu gjatė 2003-2004, Njėsia e Menaxhimit te Projekteve punoi nė 58 zona tė tjera, tė pa mbaruara nga projekti i parė. Nė Nėntor 2004, 70,000 prona tė tjera u shtuan zonave rurale dhe 88,000 prona u shtuan nė ato urbane. Tabela 5-1. Statusi i Regjistrimit tė Pronave, Dhjetor 2004 Burimi: ROI project (USAID) Kategoria Numri i Pronave Numri i Shėnim i Projektit Zonave Prona tė futura nė IPRS deri nė Dhjetor 2004 Rurale (2001) 2,013,000 2 263 USAID/EU/PMU Apartamente (sporadike 2001) 168,000 USAID/EU/PMU Prioritet i Ekonomisė Rurale 70,900 62 USAID (2004) Urbane (2004) 88,600 16 USAID Rindėrtime tė apartamenteve 12,000 USAID (2004) Rurale tė pambaruara (2004) 52,200 58 IPRS/PMU Prona nė progres nė 2005 Korēė/Maliq 15,000 4 EU Vlorė OSCE Tė mbetura tė pambaruara Zona rurale 400,000 531 Pyje dhe kullota shtetėrore tė 600,000 2,685 regjistruara mė parė Qendra fshati (nė zona te rurale 10,000 40 tė regjistruara mė parė ) Urbane 750,000 134 9Ernst and Young Albania, Kontrolli Menaxherial dhe Financiar i Njėsisė sė Menaxhimit tė Projekteve tė Regjistrimeve tė Para Mundėsuar nga USAID, 14 Janar 2002; KPGM Shqipėria, Rishikim i Kontrollit Menaxherial dhe Financiar tė 14 Janarit 2002 tė PMU, 29 Mars 2002; Deloitte and Touche, Raportet Menaxheriale dhe Financiare tė Mbėshtetjes sė Bashkimit Evropian Njėsisė sė Menaxhimit tė Projekteve pėr Sistemin e Regjistrimit tė Pronave tė Patundshme, nr. AL98/05/01, 3 Qershor 2002. 10Shih Richard Gaynor dhe David Bledsoe (2000) Evaluation of the Albania Land Market Development Cooperative Agreement, raport i vlerėsimit final pėrgatitur nga ARD, Inc., pėr USAID. 53 Shtojca 6. Analizė e rezultateve tė regjistrimeve tė para nė zonat rurale dhe urbane Metoda e analizės Pėr tė pėrcaktuar se si rezultatet e regjistrimeve tė para sistematike do tė influencojnė zhvillimin e veprimtarisė sė tregut, projekti i Pėrmirėsimit Organizativ tė Regjistrimeve (ROI) nė 2004 ndėrmori njė analizė tė tė dhėnave tė pronėsisė nė 16 zona urbane dhe 62 zona rurale, nė tė cilat regjistrimi kishte mbaruar. Kjo analizė e organizoi informacionin pėr ēdo zonė kadastrale, tė mbajtur nė kartela, nė njė seri kategorish, qė pėrshkruajnė pronat sipas karakteristikave fizike dhe ligjore, si mė poshtė: Numri i njėsive nė pronėsi tė qytetarėve, personave juridik dhe shtetit; Numri i njėsive nė grupime sipas karakteristikave fizike (apartamente, parcela toke, ndėrtesa, rrugė); Numri i njėsive pa kufizime ligjore; Numri i njėsive me probleme tė dokumentacionit ligjor, duke pėrfshirė ndėrtesat e paligjshme. Nga kėto statistika, mund tė analizohet pėr fuqinė dhe mjaftueshmėrinė aktuale tė tė drejtave tė pronave tė patundshme nė zona me karakteristika tė ndryshme ­ qendrat e qyteteve dhe zonat periferike, zonat rurale bregdetare me potencial turistik, nė zonat bujqėsore dhe zonat malore. Disa parashikime mund tė bėhen gjithashtu pėr mėnyrat se si do tė ndodhin transaksionet e ardhshme, nė veēanti, tendencat direkte tė kodit civil dhe transaksioneve tė tregut, dhe nėse format e tjera tė praktikave administrative, informale dhe zakonore do vazhdojnė tė ekzistojnė. Ka disa supozime nė metodėn e analizės. Sė pari, njė nivel i lartė pronėsie nga ana e shtetit do tė thotė qė, nė njė zonė, procesi i shpėrndarjes sė tokės, privatizimit dhe rikthimit ėshtė i pa pėrfunduar sepse rregullat pėr regjistrimet e para kėrkojnė qė shteti tė shėnohet si pronar nė ēdo rast ku regjistrimet e para nuk janė tė plota. Sė dyti, njė nivel i lartė i pronėsisė shtetėrore do tė thotė gjithashtu se transaksionet nė vazhdim do tė pėrfshinė shtetin/bashkinė si pjesė nė pronėsi. Nė kėto raste, marrėveshjet nuk janė pjesė direkte e kodit civil dhe transaksione tregu. Ato pėrfshinė aksione administrative ligjore, qė vendosin ēmimin apo qiranė duke pėrdorur metodat "objektive" tė vlerėsimit, dhe marrėdhėnie tė tjera politike apo burokratike qė zbehin transaksionet. Sė treti, njė nivel i ulėt i pronėsisė nga personat juridik do tė thotė se marrėveshjet e tokės dhe pronės do tė kenė karakterin e marrėdhėnieve personale apo familjare, dhe nuk do tė jenė marrėveshje biznesi nė tė cilat faktorėt ekonomik janė mė dominues. Metodat zakonore do tė kalojnė kodin civil dhe transaksionet e tregut. Sė katėrti, njė numėr domethėnės pronash tė "kufizuara" tregojnė zhvillim jo tė plotė tė regjistrit dhe njė burim tė ngjashėm transaksionesh, i cili do tė ndodhė jashtė kodit civil. Sė pesti, rekordi i ndėrtesave tė paligjshme tregon njė komponent tjetėr tė transaksioneve jashtė kosit civil. Nė teori, shėnimet "e kufizuar" dhe "ndėrtesė e paligjshme" nė regjistėr ofrojnė njė stimul pėr pronarėt pėr ta pastruar titullin e tyre. Njė pronar, prona e tė cilit ėshtė shėnuar si e kufizuar, ėshtė i ndaluar qė tė regjistrojė transferime nė vazhdim sipas kodit civil pa ndėrmarrė veprimet e domosdoshme pėr tė "pastruar" titullin. Nė teori, kufizimi ėshtė njė stimul i fortė pėr pronarėt pėr tė arritur ligjshmėri. Gjithsesi, nė realitet, shumica e pronarėve tė pronave tė kufizuara injorojnė regjistrin dhe pėrfshihen nė transaksione informale pėr t'iu shmangur kostove tė ligjshmėrisė. Njė sistem paralel transaksionesh informale po zhvillohet, duke zbehur regjistrin dhe duke dobėsuar tregun dhe sistemin e ligjit civil. Ėshtė brenda kėsaj strukture analize qė tė dhėnat kategorike tregojnė probleme thelbėsore. 54 Rezultatet e regjistrimeve tė para urbane Nė 16 zona urbane kadastrale, janė regjistruar 88,140 njėsi pronash gjatė 2003-2004. Kategoritė e kėtyre njėsive pronash tregohen nė tabelėn e mė poshtme. Duhet theksuar se tabela ėshtė njė pėrpilim i raporteve tė zonave tė ndara, tė cilat nuk ishin totalisht tė organizuara; kėshtu qė ka pėrplasje dhe boshllėqe nė plotėsimin e shifrave. Tabela 6-1. Rezultati i Regjistrimeve nė 16 Zona Kadastrale Urbane, 2004 Burimi: ROI Project (USAID) Kategoria Numri i Njėsive Pėrqindja totale e njėsive Totali 88 140 100.0% Sipas Pronėsisė Pronėsi private 65 015 73.8% -- sipas personave juridikė 6 493 7.4% Pronėsi Shtetėrore 16 721 19.0% Pronar tė pavėrtetuar* 10 902 12.4% Sipas Karakteristikave Fizike Apartamente 37 607 42.7% Parcela toke (truall) 34 680 39.3% Toka me ndėrtesa 12 168 13.8% Rrugė 2 865 3.3% Sipas kufizimeve ligjore Njėsi pa kufizime 75 039 85.1% -- pronėsi private 34 680 68.4% -- pronėsi shtetėrore 14 827 16.8% Sipas dokumentacionit ligjor Grante para 1991 7 167 08.1% Pronarė tė veēantė 2 123 02.4% ndėrtesash/tokash -- tokė shtetėrore/ndėrtesė private 1 359 -- private/private 670 Tokė e zėnė nga palė tė treta 4 565 05.2% -- tokė shtetėrore 4 364 Ndėrtesa tė paligjshme 17 994 20.4% *Shėnim: Nė nėnkategorinė e pronarėve tė pa verifikuar, disa nėnkontraktues i konsideruan kėto si pjesė e kategorisė sė pronave shtetėrore (kėshtu qė ka numėrim tė dyfishė), ndėrsa tė tjerė i bėnė kategori mė vete. Kjo pasqyroi mosmarrėveshje pėr instruksionet teknike se si tė pėrcaktohen pronat, tė cilat kishin njė zaptues/zotėrues privat tė qartė, por pėr tė cilat "zinxhiri" i dokumentacionit tė pronėsisė nuk ishte i plotė. Niveli i pronėsisė shtetėrore nė pronat urbane Nė tabelė, balanca totale e pronave private ndaj atyre shtetėrore -- 73 pėr qind private, 27 pėr qind shtetėrore ­ mund tė formojė njė treg aktiv dhe transaksione tė forta tė kodit civil dhe mbrojtje. Gjithsesi, kur fokusi i drejtohet kategorive specifike fizike, shfaqet njė situatė tjetėr. Njė proporcion i lartė pronash urbane janė apartamente me pronėsi tė ndarė, tė cilat si rezultat i privatizimit tė shtėpive, janė pothuajse tė gjitha pronė private. Kėshtu qė, pronėsia shtetėrore pėrqendrohet nė kategoritė e tokės dhe ndėrtesave. Pronat e shtetit bien nė dy nėnkategori: ndėrtesa dhe toka pėr pėrdorim publik (duke pėrfshirė rrugėt) dhe prona qė mund tė pėrdoren pėr 55 qėllime prodhimi -- bujqėsi, industri dhe tregti ose zhvillimi i shtėpive tė reja. Nė veēanti, kjo kategori pėrfshin tokė qė mund tė zhvillohet me ndėrtime tė reja urbane (tė quajtur "truall"). Shteti ka shumė parcela toke, tė cilat nuk u janė transferuar nė pronėsi qytetarėve apo personave juridik, ose qė janė regjistruar nė pronėsi tė shtetit meqenėse dokumentacioni i pronėsisė private ka qenė i rremė. Nėse apartamentet (tė gjitha private) zbriten nga numri total i pronave duke pėrfshirė edhe rrugėt (tė gjitha publike), atėherė balanca e pronave shtetėrore dhe private mund tė shihet pėr kategoritė e tokave dhe ndėrtesave. Numrat rezultues janė njė total prej 47,768 pronash dhe 13,856 prona shtetėrore, ose njė balancė prej 29 pėr qind pronash shtetėrore. Njė analizė mė e gjetur mund tė kryhet duke konsideruar pronat me pronėsi tė ndarė tokė/ndėrtesė dhe parcelat e tokės pa banorė (nė kategorinė e pronave me probleme dokumentacioni). Nė tė dyja nėnkategoritė numrat mė tė mėdhenj tė pronave me probleme janė pronė e shtetit. Nėse kjo situatė merret si modeli i pėrgjithshėm, atėherė pronėsia shtetėrore duke se bie rėndė nė nėnkategorinė e parcelave tė tokės pa ndėrtesa. Mė kėtė supozim, krahasimi ėshtė midis pronave shtetėrore prej 16,000 njėsive dhe parcelave tė tokės (truall) prej 34,000 njėsive. Kjo do tė sugjeronte qė shteti ka marrė pronėsi tė 40 ose mė shumė pėrqindje toke, e gatshme pėr zhvillim nė qytete. Referenca tek hartat konfirmon kėtė fakt dhe tregon se nė shumė zona, zotėrimet e shtetit nė hektar, pėrbėjnė pjesėn mė tė madhe tė tokės.1 Domethėnia e kėtyre gjetjeve ėshtė se shteti apo administrata bashkiake ėshtė "partner" i mundshėm nė ēdo zhvillim, i cili kėrkon bashkimin e parcelave tė tokės pėr tė krijuar njė shesh ndėrtimi. Mėsohet nga burime tė tjera se ky ėshtė rasti dhe efektet e veprimtarisė tė tregut mund tė njihen. Nė qytetet kryesore Shqiptare, ka tregje aktivė apartamentesh dhe shtėpish tė vogla me lista gjerėsisht tė disponueshme dhe reklama. Qiratė dhe ēmimet njihen dhe caktohen pėrgjithėsisht nga analistėt e pasurive tė patundshme.2 Pėr kontrast, transaksionet jo-shtėpiake janė tė errėta dhe ato qė kanė tė bėjnė me zhvillim tė gjerė zyrtar, industrial dhe komercial u hapin rrugėn thashethemeve dhe spekulimeve pėr termat ekonomik, identitetin e palėve dhe lidhjet e tyre me figurat qeveritare dhe politike. Numri i pronave urbane tė kufizuara Tė dhėnat pėr kufizimet, pėrgjithėsisht jepen nė terma negativ ­ qė do tė thotė, kategoritė regjistrojnė numrat e pronave tė regjistruara pa kufizime. Nė total 85.1 pėr qind i tė gjithė njėsive tė pronave jepen si tė pakufizuara dhe pronat private tė pa kufizuara janė 68.4 pėr qind e gjithė totalit tė pronave. Njė krahasim mė kuptimplotė tregon numrin total tė pronave tė pakufizuara-- 60,323 ­ pėrkrah numrit total tė pronave private-- 65,015. Diferenca prej 4,682 pėrcakton pronat private, tė cilat kufizohen. Njė llogaritje e ngjashme e pronave shtetėrore tregon se ka 1,894 prona shtetėrore tė kufizuara. Dhe njė herė mund tė kryhet njė analizė mė e gjetur duke hequr nga totali apartamentet dhe rrugėt. Kufizimet nuk vendosen nė asnjė nga nėnkategoritė pėr shkak tė natyrės sė dokumentacionit problematik dhe paligjshmėrisė qė ngre kufizimet. Nė relacion me numrin mė tė vogėl tė totalit tė parcelave tė tokės dhe parcelave me ndėrtesa, pronat e kufizuara janė mė domethėnėse ­ pothuajse dhjetė pėr qind e 47,000 e njėsive tė tokave dhe ndėrtesave private dhe mė shumė se dhjetė pėr qind e pronave shtetėrore (pa rrugėt). Numri i ndėrtesave ilegale dhe pronave me probleme tė tjera 1Studimi i pėrdorimit tė tokės nė Vlorė, i bėrė nė 1999 nga Njėsia e Menaxhimit tė Projekteve dhe Universiteti i Wisconsin zbuluan se shteti kishte pronėsi mbi 14% tė pronave, por kėto pėrfshinin 47% tė tokave. 2Shih, pėr shembull, Gazeta Shqiptare, 25 Maj 2004, fq. 6. 56 Nė kategorinė e pronave me probleme ligjore, nėn kategoritė kyē janė tokat e zėna nga palėt e treta dhe ndėrtesat e paligjshme. Tokat e zėna nga palėt e treta pėrfshinė tre situata tė ndryshme: (1) njė familje nė pronėsi pa dokumentacionin e duhur tė ndėrtesės ligjore tė regjistruar veēmas; (2) njė ndėrtesė e paligjshme qė qėndron nė njė truall tė vetėm qė ėshtė i regjistruar; ose (3) njė ndėrtesė qė qėndron me ndėrtesat e tjera nė njė truall tė nėn-ndarė gjerėsisht. Nėnkategoria e ndėrtesave tė paligjshme pėrfshin (a) ndėrtesa tė zėna nga palė tė treta (qė pėrplasen me nėnkategori tė tjera); dhe (b) ndėrtesa nė toka tė regjistruara dhe me pronėsi ligjore por tė ndėrtuara ose ndryshuara nė kundėrshtim me ligjet planifikues. Kėshtu qė, disa nga 4,565 e zėna nga palė tė treta tė paautorizuara janė numėruar dy herė nė kategorinė e ndėrtesave ilegale me 17,994 prona, dhe disa prona nga tė dyja kategoritė janė numėruar dy herė nė kategorinė e kufizimeve. Edhe me boshllėqet dhe pėrplasjet, shifrat janė domethėnėse. Palėt e treta tė paautorizuara zėnė 4,364 njėsi pronash qė janė nė pronėsi tė shtetit. Pėr pjesėn mė tė madhe kėto janė parcela toke nė periferi tė qyteteve ku familjet migruese rurale kanė ndėrtuar shtėpi. Ato pėrbėjnė mė shumė se 25 pėr qind tė totalit tė pronave urbane shtetėrore dhe janė 12 pėr qind e tė gjitha parcelave tė tokės me potencial zhvillimi (truall). Numri i ndėrtesave ilegale, 17,994, ėshtė 36 pėrqindėshi i numrit total tė parcelave tė tokės dhe ndėrtesave tė regjistruar veēmas (pa rrugėt dhe apartamentet). Edhe pse disa troje tė mėdha dhe tė pandara toke mbajnė mė shumė se njė ndėrtesė ilegale, pėrqindja e parcelave tė tokės me ndėrtesa tė paligjshme ėshtė mbi 30 pėr qind. Pėrfundime tė nxjerra nga shifrat e pronave urbane Shifrat nė pėrgjithėsi, tregojnė se nė qytetet Shqiptar zhvillimi i tregjeve tė hapura dhe kompetitive tė tokės dhe i njė sistemi tė fortė tė marrėveshjeve tė kodit civil pėrballen me shumė pengesa. Kombinimi i kufizimeve, ndėrtesave tė paligjshme, zotėrimeve tė paautorizuara dhe mbajtjes sė pronėsisė shtetėrore, krijon njė numėr tė vogėl final parcelash toke tė pakufizuara, private dhe tė zhvilluara ligjėrisht, ndoshta mė pak se gjysma e 34,600 parcelave tė tokės (truall) dhe si pasojė mė pak se gjysma e 27,400 pronave private duke mos pėrfshirė apartamentet. Shifrat nė zonat kadastrale specifike janė mė tė goditura dhe reflektojnė pėrqendrimin e problemeve te zotėrimit dhe ilegalitetit nė lagjet periferike tė qyteteve. Disa shembuj jepen mė poshtė: Nė zonėn kadastrale nr. 8512 nė periferinė e Durrėsit, nga 8,634 prona, ka 2,718 ndėrtesa ilegale (31.5 pėr qind) dhe 1,871 prona tė zėna nga njerėz qė nuk janė pronarė (21.7 pėr qind). Pronat e regjistruara pa kufizime pėrbėjnė vetėm 65.8 pėr qind tė totalit. Nėse apartamentet dhe rrugėt hiqen, duke lėnė njė total prej 5,335 parcelash toke dhe ndėrtesash, atėherė pronat e mbetura ilegale dhe tė kufizuara njihen si mazhorancė. Pėr kontrast nė zonėn nr. 8562, e cila ėshtė zona qendrore rezidenciale nė Korēė, ka vetėm 129 ndėrtesa ilegale. Problemi mė madhor nė kėtė zonė pėrfshin shtėpitė e ndėrtuara para 1945, pėr tė cilat pronarėt aktual nuk kanė dokumentacion. Disa nga kėto prona janė shėnuar nė pronėsi tė shtetit -- 465 ose 6.9 pėr qind e totalit. Tė tjerat hyjnė nė kategorinė e pronave tė kufizuara. Njė zonė tjetėr me model goxha tė paqartė ėshtė zona nr. 8604 nė periferi tė Vlorės. Kjo zonė pėrfshin zonat e pėrcaktuara si Parku i Zhvillimit Industrial nė Vlorė. Shumica e kėsaj zone ishte zėnė mė parė nga firma tė mėdha industriale shtetėrore dhe toka pyjore. Kjo ka njė total prej 1,172 pronash nga tė cilat vetėm 269 janė tė regjistruara me pronėsi private nga qytetarėt/familjet dhe vetėm njė pronė ėshtė nė 57 pronėsi tė njė personi juridik. Nga 912 pronat shtetėrore, 430 janė zėnė nga njerėz pa autorizim dhe ka 213 ndėrtesa tė paligjshme. Ēdo investitor, qė del pėr tė ndėrtuar nė kėtė park industrial do tė ketė shtetin si partner tė barabartė dhe do t'i duhet tė pėrballojė kostot, vonesat dhe vėshtirėsitė e heqjes sė njerėzve qė kanė zėnė tokėn. Rezultatet e analizės sė 2004 duken se konfirmojnė studimin e tokės urbane, ndėrmarrė ne 1999 nga konsulentėt e Universitetit tė Winsconsin, nė projektin e parė tė regjistrimeve sponsorizuar nga USAID. Ky studim u bazua nė njė sondazh tė pronarėve, i ndėrmarrė pėrmes vizitave nė shtėpi, biznese, dhe intervistave tė tjera nė shembullin e blloqeve urbane nė tre qytete -- Tiranė, Durrės dhe Vlorė.3 Ky studim nxori kėto konkluzione: Nga shtėpitė dhe vilat, 87.8 pėr qind ishin pronė private; Ndėrtesa nė toka Urbane, 62.4 pėr qind prona private; Tokė e pėrdorur pėr qėllime komerciale, 46.5 pėr qind pronė private; Tokė nė pronėsi mikse (shteti/palė private), 13.8 pėr qind; Tokė urbane vakante, 21.9 pėr qind pronė private.4 Tė dhėnat provojnė evidencėn e konceptit tė njė tregu tė kontrolluar qė shtrihet nė legjislacionin fundamental tė tokės dhe politikės sė tokės nė Shqipėri. Tregu ėshtė krijuar qė tė veprojė lirisht, me lidhje tė drejtpėrdrejtė midis qytetarėve dhe firmave, pėr ato prona pėr tė cilat pėrdorimi ėshtė caktuar ­ qoftė tokė pėr pėrdorim bujqėsor, qoftė tokė urbane, qė ėshtė zhvilluar. Toka, qė ėshtė e lirė apo qė rrezikon tė bėhet subjekt i transformimi nė pėrdorimin e saj bėhet subjekt i kontrollit tė shtetit. Shteti nuk duhet tė veprojė vetėm si rregullator i pėrdorimit tė tokės por edhe si zotėrues i tė drejtave substanciale tė pronėsisė, qoftė pronėsi e plotė apo pronėsi e dyfishtė apo e bashkuar. Nė kėtė mėnyrė, shteti siguron aftėsinė e tij pėr tu bėrė palė kontrolluese nė tavolinėn e negociatave, kur vendimet merren pėr pėrdorimin e tokės pėr qėllime prodhimi. Edhe nėse iniciativa jepet nga palėt private, duke ju pėrgjigjur forcave tė tregut, palėt private nuk mund tė plotėsojnė qėllimet e tyre pa "blerė" nė shtet. Nė shumicėn e rasteve aksionet e shtetit janė tė pėrcaktuara ose pėr tė siguruar qė pjesa mė e madhe e vlerės sė fitimit ekonomik tė mbahet pėr shtetin ose qė ajo ti jepet palėve tė veēanta tė favorizuara nga shteti. Rezultati i regjistrimeve tė para nė zonat rurale Pėr zonat rurale, projekti i Pėrmirėsimit Organizativ tė Regjistrimeve ndėrmori njė kategorizim mė pak tė plotė tė tė dhėnave, gjithsesi, disa analiza mund tė nxirren nga tė dhėnat e pėrgjithshme dhe nga disa raporte nė fshatra specifik. Pėrpilimi i tė dhėnave rurale u krye pėr 48 zona rurale, tė pėrfunduara nė 2004. Ky pėrpilim ka mė pak kategori se zonat urbane. Nė veēanti, asnjė lagje nuk ėshtė vendosur midis pronėsisė private dhe shtetėrore tė pronave bujqėsore. Nė vend tė kėsaj, pronat janė kategorizuar si "rurale" dhe "urbane" (brenda vizės sė verdhė tė fshatit). Pronat janė gjithashtu tė kategorizuara si prona "tė kufizuara", ndėrtesa legale dhe ilegale. 3Shih Margaret Moores, Llukan Puka, Fioreta Luli, Malcolm Childress and Dritan Caro (1998), Emerging Uses of the Urban Landscape in Tirana, studim i paraqitur nė Konferencėn Ndėrkombėtare tė Bashkuar tė Shoqėrisė sė Pasurive tė Patundshme dhe Shoqatės Amerikane tė Pasurive tė Patundshme dhe Shoqatės Ekonomike Urbane, nė Maastricht, 10-13 qershor, 1998. Shih Fioreta Luli (1999), Studim i Pėrdorimit tė tokės tė zonave Peri-Urbane nė Durrės, raport i pėrgatitur pėr Njėsinė e Menaxhimit tė Projekteve dhe Qendrėn e Zotėrimit tė Tokės tė Universitetit tė Wisconsin. 4Kelm, Katherine (2002) Shqipėria Rast pėr Studim, pėr Seminarin Rajonal tė Ēėshtjeve tė tokės nė Evropėn Qendrore dhe Lindore, Budapest, Prill 3-6, 2002 . 12. 58 Tabela 6-2. Kategoritė e Pronave tė Regjistruara nė 44 zona kadastrale rurale gjatė, 2004 Burimi: ROI Project (USAID) Totali i Rurale/shtet Urbane Tė kufizuara Ndėrtime Ndėrtesa Njėsive ėrore legale ilegale 58 754 55 817 2 937 2 350 4 635 1 436 Pronat urbane janė njė pjesė e vogėl e totalit (5 pėr qind) sepse ato nuk pėrfshinė fshatrat mė tė mėdhenj, tė cilėt kanė, zona tė veēanta kadastrale. Pronat e kufizuara pėrbėjnė vetėm 4 pėr qind tė totalit dhe ndėrtesat ilegale vetėm dy pėr qind tė tė njėjtit total tė pronave. Gjithsesi, pronat e kufizuara dhe ndėrtesat ilegale priren tė pėrqendrohen nė disa zona. Nė veēanti, ato ndodhin nė fshatra bregdetar tė rrethit tė Sarandės. Pėr shembull, nė zonėn kadastrale tė Shėn Vasilit (pa qendrėn e fshatit) ka 285 ndėrtime pa leje dhe vetėm njė me leje. Nė mėnyrė tė ngjashme nė zonėn rurale te Piqerasit ka 338 ndėrtime pa leje dhe vetėm 35 me leje. Pėrqendrime tė tjera tė ndėrtimeve pa leje gjenden nė dy zona ( nga 11 zona) nė rrethin e Lezhės, nė dy zona ne Gjirokastėr dhe nė Vadardhe (njė zonė periferike urbane) nė rrethin e Durrėsit. Tabela 6-3. Kategoritė e Pronave tė Regjistruara nė 44 Zona Kadastrale Rurale nė Rrethe, 2004 Burimi: ROI project (USAID). Rrethi (numri i zonave Totali i Rurale dhe Urbane E Kufizuar Ndertime Ndėrtime kadastrale rurale) Pronave Shtetėrore ose Legale Ilegale Transaks. Delvinė (tre) 4,990 4,977 13 15 88 69 Dibėr (gjashtė) 3,514 3,311 202 0 436 0 Durrės (njė) 1,591 1,591 0 0 131 151 Fier (njė) 863 863 0 0 97 0 Gjirokastėr (dy) 3,516 2,958 122 3 133 103 Kurbin (njė) 2,416 2,266 150 0 519 169 Lezhė (njėmbėdhjetė) 9,443 8,721 730 131 1,056 63 Pukė (tre) 4,156 4,110 16 775 0 0 Sarandė (njėmbėdhjetė) 22,418 20,735 1,684 86 1,413 896 Shkodėr (pesė) 2,748 2,729 19 34 312 27 TOTALI 55,655 52,261 2,936 1,041 4,185 1,478 Nė zonat rurale, pronat e klasifikuara si pronė e shtetit apo rurale pėrbėjnė 94 pėr qind tė tė gjitha pronave tė regjistruara. Pronat urbane janė, nė shumicėn e rasteve, shtėpi nė godinat e fshatrave. Ato pėrfshinė njė numėr tė vogėl godinash tė tjera industriale, komerciale dhe infrastrukturore. Numri bruto i pronave, pėr tė cilat njė kufizim apo transaksion ėshtė regjistruar ėshtė goxha i vogėl ­ dy pėr qind. Kjo kategori pėrfshinė ēdo ndryshim nė pronėsi, qira apo nė ēdo tė drejtė ose kufizim tjetėr sipėrmarrje tė imponuar mbi pronėn gjatė dhjet viteve qė nga privatizimi. Grumbullimi i tė dhėnave pėr transaksionet ne disa rrethe ėshtė gjithashtu domethėnės, dhe reflekton pėrqendrimin e kėtyre numrave vetėm nė disa zona kadastrale. Pėr shembull, nė Rrethin e Lezhės 131 transaksionet ndodhėn vetėm nė tre nga 11 zonat dhe ato janė zona nė rajonet bregdetare, turistike. Raporti i ndėrtimeve legale me ato ilegale ėshtė domethėnės, 1,478 ndėrtime legale janė regjistruar nga njė total prej 5,663 ndėrtesash -- 26 pėr qind. Modeli i vendndodhjes sė ndėrtimeve ilegale ėshtė mė i pėrhapur sesa modeli i kufizimeve dhe transaksioneve; gjithsesi, ka njė lidhje tė fortė midis fshatrave, nė tė cilat transaksionet kanė ndodhur dhe nė ato fshatra ku ka ndėrtime ilegale. Sėrish nė 11 zona tė Lezhės, tė gjitha nga 63 ndėrtimet pa leje gjenden nė dy ose tre fshatra ku transaksionet/kufizimet janė shėnuar. Nė mėnyrė tė njėjtė, nė Delvinė, 54 nga 69 ndėrtimet pa leje janė nė tė njėjtin fshat ku gjenden edhe 15 transaksionet/kufizimet. Nė rrethin e 59 Sarandės, pėrqendrimi i ndėrtesave ilegale dhe i transaksioneve/kufizimeve ndodhin nė katėr nga 11 zona. Vetėm nė rrethin e Pukės kishte njė numėr tė lartė transaksionesh/kufizimesh pa njė pėrqendrim korrespondent ndėrtimesh ilegale. Shpjegimi pėr lidhjen duket se ėshtė qė ndėrtimi ilegale ėshtė njė simptomė e oportuniteteve ekonomike nė zonat bregdetare/turistike dhe nė periferitė e qyteteve ­ e njėjta zonė ku transaksionet ligjore dhe mbledhja e tokave pa leje (duke ngritur numrin e kufizimeve) po ndodhin gjithashtu. Pronat e kufizuar janė gjithashtu tė pėrqendruara nė disa zona, disa prej tė cilave pėrplasen me zonat me ndėrtime ilegale, dhe tė tjera qė janė ndryshe. Nė mėnyrė tė habitshme, mė shumė se 75 pėr qind e transaksioneve tė kufizuara ndodhin nė tre zona tė rrethit tė Pukės (1,851 prona) ku nuk ka pasur tė regjistruar asnjė ndėrtesė ilegale. Njė hetimi i veēantė u krye pėr tė pėrcaktuar gjendjen nė kėto tre zona rurale. Shpjegimi i dhėnė ėshtė se kėto prona pėrfshinė parcela bujqėsore me kualitet tė ulėt prodhimi, tė cilat qytetarėt i kanė refuzuar ti marrin si dhe njė numėr pronash, qė mė parė ishin nėn kontrollin e kompanive tė minierave dhe atyre industriale, ku qytetarėt janė strehuar tashmė. 60 Shtojca 7. Pėrdorimi i Regjistrave tė Pronave tė Patundshme dhe Hipotekave nė Shqipėri Hyrje Njė indikator direkt i shifrave dhe llojeve tė transaksioneve tė tokave dhe pronave tė patundshme nė Shqipėri janė statistikat, qė regjistrojnė pėrdorimin e Sistemit tė Regjistrimit tė Pronave tė Patundshme dhe hipoteka. Qėllimi i IPRS ėshtė qė tė mbajė dhe tė ofrojė tė dhėnat ligjore domethėnėse dhe tė drejtave tė tjera tė tokės, ndėrtesave dhe godinave dhe nxjerrja e kėtij informacioni si Certifikata dhe vėrtetime, qė lejojnė ēdo person tė provojnė tė drejtat e tyre, tė kryejnė transaksione dhe tė zgjidhin konflikte. Qė nga viti 2000, IPRS ka mbledhur statistikat pėr aplikimet e bėra nė zyrat e regjistrimit nga qytetarėt dhe pėrfaqėsuesit e personave juridik dhe agjencitė shtetėrore. Kėto tė dhėna mundėsojnė bazėn pėr matjen e performancės operative, llogaritjen e marrjeve nga pagesat dhe planifikimin e nevojave nė tė ardhmen. Tė njėjtat tė dhėna mund tė studiohen pėr tė parė rritjen apo rėnien e aplikimeve nga viti nė vit dhe pėr tė matur tendencat e besueshmėrisė publike dhe profesionale nė regjistrat. Pėr kėtė analize, ėshtė e dobishme tė qartėsohen dy mėnyrat se si pėrdoret ky regjistėr. (1) Disa aplikues vijnė pėr tė marrė informacion pėr tė provuar tė drejtat apo kufizimet ekzistuese pėr njėsitė e pronės. (2) Aplikues tė tjerė sjellin informacion pėr ndryshimet ne tė drejtat apo kufizimet pėr tė ruajtur statusin e tyre ligjor tė sapo krijuar. Nė kategorinė e rezultateve, Kodi Civil dhe Ligji nr. 7843 Pėr Regjistrimin e Pronave tė Patundshme autorizojnė IPRS tė shpėrndajė njė "certifikatė pronėsie" pėr njė pronė me kėrkesėn e pronarit. Regjistri gjithashtu mund tė lėshojė certifikata qiraje, hipoteke she shėrbimesh pėr zotėruesit e kėtyre tė drejtave. Ēdo person tjetėr mund tė kėrkojė nga regjistri njė kopje tė certifikuar tė njė dokumenti, i mbajtur nė arkiva, apo njė pjesė tė njė harte, qė tregon njė njėsi prone. Nė kategorinė e futjeve, Kodi Civil dhe Ligji nr. 7843 i kėrkojnė palės, qė merr tė drejtat e reja nė njė transaksion apo shkėmbim, karakteristikat e njėsisė pronėsore, pėr tė regjistruar dokumentet e ri ligjor. Nėse personi dėshton nė kryerjen e kėtyre veprimeve, sistemi nuk mund tė pajisi evidencė ligjore tė drejtave tė reja dhe ligji e ndalon kėtė person tė ndėrmarrė transaksione tė tjera, duke u bazuar nė tė drejtat e paregjistruara. "Rifreskimi" i detyruar i regjistrave tė tė dhėnave ėshtė thelbėsor nė mbajtjen e zinxhirit tė "pathyer" tė tė drejtave tė regjistruara si bazė e provave tė pronėsisė dhe tė drejtave tė tjera. Bazuar nė kėto kėrkesa ligjore, mund tė shihet se IPRS funksionon mė sė miri kur qytetarėt dhe pėrfaqėsuesit e personave juridik dhe agjencive shtetėrore marrin certifikata pėrpara se tė ndėrmarrin transaksione ose para se tė ngrenė ankime pėr konflikte, dhe kur ata dorėzojnė dokumente tė ri pas transaksioneve dhe vendimeve tė tyre. Numrat e lartė tė pėrdoruesve do tė tregonin se publiku kupton rėndėsinė e regjistrimit dhe nevojėn pėr tė ndjekur ligjin civil pėr tė mbrojtur tė drejtat e tyre. Numrat e lartė do tė tregonin gjithashtu qė avokatėt, komisionarėt, noterėt tė cilėt merren me pronat e patundshme, po e bėjnė regjistrimin njė pjesė rutinė tė shėrbimeve tė profesionit tė tyre. Numrat e ulėt do tė tregonin qė njerėzit nuk e kuptojnė rėndėsinė e regjistrimit dhe po i shmangen procedurave tė ligjit civil pėr tė favorizuar marrėdhėniet "informale" tė pronave. 61 Pėrshkrimi i Databazės Tė dhėnat e pėrdoruesit janė prezantuar me dy komponent: (1) aplikimet qė bėhen ne regjistrin e ri ­ IPRS ­ dhe (2) aplikimet qė bėhen nė hipotekė ­ arkiva urbane, e cila po zėvendėsohet nga IPRS. Pėrpara Gushtit tė 2004-ės, IPRS pėrmbante vetėm tė dhėna pėr pronat rurale, tė cilat kishin qenė subjekt i Regjistrimeve tė Para, dhe pėr apartamentet nė disa zona urbane. Hipoteka pėrmbante tė gjitha tė dhėnat pėr pronat e tjera urbane ­ parcelat e tokės, ndėrtesat dhe apartamentet dhe ndėrtesat e biznesit me pronėsi tė ndarė. Gjatė Regjistrimeve tė Para nė 2004, rreth 100,000 prona nė 16 zona urbane janė pėrgatitur pėr transferim nga hipoteka nė IPRS. Rreth 100,000 prona tė tjera rurale gjithashtu do tė procedohen pėr tu futur nė IPRS. Gjate periudhės, qė mbaronte ne Gusht 2004, databaza pėrmbante kėto tė dhėna: IPRS tė dhėna rurale 2.1 milion prona IPRS tė dhėna pėr apartamente 0.2 milion prona Hipoteka 0.9 milion prona (urbane) Tė dhėnat shfaqen nė katėr pėrpilime vjetore pėr periudhėn 2000-2003 plus Janar-Gusht 2004. Secili pėrpilim ėshtė njė matricė ku tregohen numrat e aplikimeve tė marra nė 36 zyrat tė regjistrimit nė rrethe pėr 23 kategori aplikimi. Ka dy tabela matricash pėr secilin vit, njė pėr IPRS-nė dhe njė pėr hipotekėn. Metoda e Analizės Me Strukturėn e databazave tė pėrshkruar si mė poshtė, tabelat e matricave lejojnė katėr nivele tė dhėnash pėr tu plotėsuar dhe analizuar pėr ēdo vit: Numri total i aplikimeve bėrė nė tė gjithė kombin; Numri i aplikimeve bėrė pėr ēdo kategori nė tė gjithė kombin; Numri i aplikimeve bėrė pėr tė gjitha kategoritė nė secilin rreth; Numri i kategorive tė aplikimeve nė secilin rreth. Katėr metodat e analizimit u aplikohen mė pas kėtyre numrave: Analizė e tendencave (vit pas viti rritje apo ulje); Analizė e sistemit krahasues tė brendshėm (pėrdorimi i IPRS krahasuar me pėrdorimin e hipotekės); Analizė krahasuese ndėrkombėtare (me regjistrat e vendeve tė tjera); Analizė sipas kategorive (lidhja e tė dhėnave tė regjistrit me tė dhėna tė tjera sociale dhe ekonomike pėr kėtė kategori) Pėr analizėn e tendencave, suksesi do tė shihej nė rritjen e qėndrueshme tė regjistrit vit pas viti. Pėr analizėn e sistemit krahasues tė brendshėm, pėrdorimi i IPRS duhej tė rritej ndėrsa pėrdorimi i hipotekės duhej tė bjerė, ndėrkohė qė pronat transferohen nga hipotekat. Pėr analizėn krahasuese ndėrkombėtare, duhet tė ketė njė barazim tė afėrt midis pėrdorimit tė kombinuar tė IPRS shqiptare dhe hipotekės dhe pėrdorimit tė regjistrave nė vendet e huaja me sisteme tė ngjashėm. Pėr analizėn kategorike, suksesi do tė shfaqej me nivele rritje apo ulje nė aplikimet, duke u barazuar me faktor tė tjerė qė ndikojnė kategorinė. Pėr shembull, kategoria e aplikimeve pėr tė ndryshuar pronėsinė bazuar nė trashėgiminė duhet tė reflektojė raportin kombėtar tė vdekshmėrisė. 62 Analizė e Pėrdorimit Mbarėkombėtar tė IPRS dhe Hipotekės Tendenca nė pėrdorimin mbarėkombėtar tė regjistrave dhe krahasim midis tyre Para 2000, mbi 2 milion prona rurale dhe rreth 0.2 milion apartamente u futėn nė IPRS, ndėrkohė qė rreth 0.8 milion prona urbane ishin nė hipotekė. Tendencat e pritura nė ndryshim nė kėto tė dhėna do tė priteshin tė ndiqnin tendenca tė tjera tė njohura nga studime ekonomike dhe sociale. Pas periudhės sė shkėputjes nė 1997-1998, shumica e sektorėve ekonomik nė Shqipėri u stabilizuan dhe nė disa sektorė u regjistrua rritje. Nė veēanti, njė numėr i madh shtėpish dhe godinash tė tjera urbane u ndėrtuan. Njė numėr i madh transaksionesh pronash (legale apo ilegale) kanė ndodhur dhe njė numėr i madh zėnkash pėr pronat ishin nė gjykatė. Kėshtu qė pėr vitet 2000-2004, do tė pritej njė rritje e qėndrueshme e pėrdorimit tė regjistrave edhe pėr "nxjerrjen" e dokumenteve (pėr tė provuar dhe verifikuar tė drejtat) edhe pėr "futjen" e transaksioneve dhe ndryshimeve. Numrat tregojnė modelin e pritur tė rritjes: Tabela 7-1. Aplikime tė bėra nė IPRS dhe Hipotekė pėr tė Gjitha Kategoritė Burimi: IPRS Viti IPRS Hipoteka Tė Kombinuar 2000 90 283 150 220 240 503 2001 129 630 147 830 277 460 2002 158 990 148 456 307 446 2003 195 921 177 383 373 304 2004* 153 954 125 558 279 512 *Janar-Gusht 2004 Numrat gjithashtu konfirmojnė ndryshimin e pritur nė balancėn midis dy regjistrave ­ pėrdorimi i IPRS ėshtė rritur mė i fortė, ndėrkohė qė mė shumė prona janė futur nė regjistėr. Gjithsesi, edhe pse balanca po ndryshon, shifrat tregojnė njė diferencė domethėnėse nė pėrdorimin e IPRS dhe hipotekės. Aplikimet nė IPRS janė mė pak se 10 pėr qind e totalit tė 2.3 milion pronave (kryesisht rurale) nė regjistėr. Aplikimet nė hipotekė janė pothuajse 20 pėr qind e 900 mijė pronave urbane. Arsyet pėr kėtė diferencė ka mundėsi tė jenė tė lidhura me nivelet e larta tė aktivitetit ekonomik nė transaksionet e pasurisė sė patundshme nė qytete, vlerėn mė tė lartė tė tokave urbane dhe shkallėn mė tė madhe tė projekteve tė zhvillimit. Domethėnia e numrave total dhe tendencat e tyre nuk mund tė kuptohen mė qartė nga tė dhėnat e mėsipėrme. Njė studim mė i hollėsishėm mund tė kėrkojė tė krahasojė kėto numra me statistika tė tjera pėr transaksionet nė prona dhe investimet, si tė dhėnat nga bankat, tė dhėnat pėr lejet e ndėrtimit apo pėr ndėrtimet e pėrfunduara, etj. Nė teori, numri i pėrdoruesve tė regjistrit duhet tė rritet dhe tė bjerė nė vartėsi tė kėtyre figurave ekonomike. Njė tjetėr zonė hetimi do tė ishte krahasimi i numrave tė regjistrit me numrat e transaksioneve noteriale, rasteve nė gjykatė dhe procedurave tė tjera ligjore. Krahasimi ndėrkombėtar Njė mėnyrė tjetėr pėr tė vlerėsuar numrat e aplikimeve nė IPRS dhe hipotekė ėshtė shqyrtimi i eksperiencės ndėrkombėtare. A tregojnė regjistrat nė vendet e tjera nivele tė ngjashme veprimtarie tė pėrgjithshme, apo vetėm pėr disa kategori tė aplikimeve? Pėr njė 63 krahasim tė pėrgjithshėm, u bėhet referencė statistikave publikuar nga Kadastrat dhe Sistemi i Regjistrimit tė Lituanisė. Njė nga ish vendet e Bashkimit Sovjetik, qė ka popullsi tė ngjashme me Shqipėrinė dhe ekonomi ku bujqėsia ėshtė predominante. Lituania raporton se regjistri i saj pėrmban 1.248 milion parcela tė regjistruar toke (pa klasifikuar ndėrtesat si objekte tė veēantė), dhe raporton pėrdorimin e regjistrit si mė poshtė: mbi 900 "pėrdorues" ēdo muaj; midis 150,000 dhe 180,000 "kėrkime" tė tė dhėnave tė regjistrit ēdo muaj; mbi 75,000 nxjerrje tė printuara nga regjistri ēdo muaj; mbi 25,000 shitje tokash tė regjistruar nė 2003.1 (www.kada.lt) Tre aspekte tė tė dhėnave nga Lituani janė domethėnėse, nė krahasim me Shqipėrinė. Sė pari, ka njė diferencė shumė tė madhe nė volumin e pėrdorimit tė regjistrit Lituanez. Me njė databazė qė ėshtė as gjysma e IPRS Shqiptare, Regjistri Lituanez kontrollon njė rrjedhje informacioni qė ėshtė katėr ose pesė herė mė i madh se sasia e gjeneruar nga sistemi Shqiptar. (Shih mė shumė detaje pėr diferencėn nė kategoritė e "regjistrimeve" dhe "nxjerrjeve" mė poshtė.) Sė dyti, njė arsye pėr nivelin shumė tė lartė tė "kėrkimeve" nė Lituani ėshtė se palėt e interesuara mund tė futen nė databazė pėrmes internetit dhe programeve tė kompjuterit, pa pasur nevojė pėr tė bėrė aplikime nė zyrat e regjistrimit dhe pa paguar pėr shėrbimin. Ata paguajnė vetėm kur atyre u duhet njė dokument ( "njė nxjerrje nga regjistri"). Sė treti, edhe me rrjedhjen e madhe tė tė dhėnave brenda dhe jashtė regjistrit numri i pėrdoruesve ­ 900 pėr muaj ­ ėshtė relativisht i vogėl. Kuptimi i kėsaj ėshtė se shumica e transaksioneve "hyrėse" tė reja nė Lituani bėhen nga njė numėr i kufizuar shėrbimesh profesionale (noterėsh, avokatėsh, pėrfaqėsuesish bankash, dhe agjentėve tė pasurive tė patundshme) qė punojnė pėr klientėt. Njė shifėr tjetėr pėr krahasim ėshtė edhe regjistrimi i "fitimit" mbi pronat, i dhėnė nga Pasqyra e Tregut tė Pasurive tė Patundshme tė Vendeve Baltike, e cila analizon shitjet dhe qiratė e pronave nė tre vende, Lituani, Letoni dhe Estoni, pėr ēdo vit. Mesatarja e kombinuar pėr tė tre shtetet ka qenė te 5-6 pėr qind tė tė gjitha pronave nė vite deri nė vitin 2000, me njė rėnie graduale te 4-5 pėr qind. Kjo ėshtė deri diku mė e madhe se "fitimi" nga pronat nė tregjet maturė tė Evropės dhe Shteteve tė Bashkuara, ku mesatarja ėshtė nga 2.5 pėr qind nė 4 pėr qind. Nė Evropėn Lindore dhe nė ish-shtetet e Bashkimit Sovjetik, kėrkesa e ndrydhur shpjegon nivelet e lartė. Analizė sipas kategorisė e tė dhėnave kombėtare Pėr analizėn sipas kategorisė, nėntė kategoritė e zgjedhura studiohen nė dy grupe ­ aplikimet pėr "nxjerrje" dhe regjistrimet pėr "futje" tė dokumenteve tė reja. Ka dy kategori primare "nxjerrje" : certifikatat e pronėsisė dhe verifikimet e pronėsisė. Njė tjetėr kategori, kopjet e certifikuara tė regjistrave tė arkivave dhe hartave, janė gjithashtu domethėnėse. Tendenca e rritjes sė numrit tė Certifikatave tė Pronėsisė tė dhėna ėshtė njė shenjė pozitive. Tregon ose qė qytetarėt tani e kuptojnė vlerėn e certifikatave si prove e tė drejtės sė tyre ose tregon se gjykatėsit, noterėt, avokatėt apo agjentėt e pasurive tė patundshme po u kėrkojnė qytetarėve tė tregojnė certifikata nė gjykata apo transaksione. Numrat e certifikatave mund tė shihen se rriten nga viti nė vit, pasi secili pronar mund tė kėrkojė njė certifikatė vetėm njė herė. Sigurisht qė ka pėrplasje kur njė prone tė shitur i shkartohet certifikata dhe pronari i ri merr njė certifikatė tė re. Atėherė, mund tė bėhet njė llogaritje qė gjatė katėr viteve e gjysmė ­ 491,000 pronarė kanė marrė certifikatat e tyre. Nėse numėrohen edhe disa mė shumė pėr periudhėn 1998- 1Faqja e internetit tė regjistrit Lituanez ėshtė, www.kada.lt. 64 1999 dhe disa zbriten pėr shitjen te pronarėt e ri, atėherė rreth 20 pėr qind (550,000 deri 600,000 pronarė nga 3 milion prona tė regjistruara) e pronarėve kanė certifikatė. 80 pėrqindėshi e pronarėve qė nuk kanė marrė certifikatat do tė pėrfshinte pronarė tė cilėt nuk kanė kryer transaksione (dhe nuk kanė pasur nevojė pėr certifikatė) ose mund tė jenė persona qė ndėrmarrin transaksione "informale". Vėrtetimet e pronėsisė janė dokumentet alternativė tė certifikatave, tė cilėt mbajnė garancinė e statusit ligjor sipas Ligjit nr. 7843. Ato jepen si verifikime negative, qė njė person nuk ka prona tė regjistruara. Kėshtu qė me vazhdimin e Regjistrimeve tė Para numri i verifikimeve duhet tė bjerė. Kjo duket se po ndodh por pa njė tendencė tė qartė. Tabela 7-2. Aplikime pėr Certifikata Pronėsie Burimi: IPRS Viti IPRS Hipoteka Tė Kombinuar 2000 35,563 47,592 83,100 2001 48,850 40,466 89,200 2002 54,983 46,773 101.700 2003 70,688 53,427 124,100 2004* 56,363 37,163 93,500 Tabela 7-3. Aplikime pėr Verifikime Pronėsie Burimi: IPRS Viti IPRS Hipoteka Tė Kombinuar 2000 4,684 25,537 30,100 2001 9,121 30,405 39,500 2002 8,451 16,875 25,300 2003 11,683 26,855 38,500 2004* 10,667 19,179 29,700 *Janar-Gusht 2004 Tė marra sė bashku shifrat pėr "nxjerrjen" e dokumenteve tregojnė njė rritje graduale, e cila shkon mbi 160,000 certifikata dhe verifikime nė 2003. Kjo ėshtė pothuaj se 5 pėr qind e totalit tė pronave nė databazė -- 3 milion ­ njė shifėr qė ėshtė nė linjė me raportin e "fitimit", gjithsesi, shifra Shqiptare duhet zbritur, meqenėse Certifikatat dhe verifikimet pėrdoren jo vetėm pėr tė futur transaksione, por edh pėr prova nė gjykata, gjyqe administrative dhe pėr qėllime tė tjera. Njė pėrdorim shumė domethėnės ėshtė shfaqja e zotėrimeve tė aplikuesve pėr asistencė sociale. Tabela 7-4. Aplikime pėr Koje tė Certifikuara tė Dokumenteve tė Arshivės Burimi: IPRS Viti IPRS Hipoteka Tė Kombinuar 2000 24,472 30,052 49,900 2001 37,558 31,427 68,900 2002 42,811 39,612 82,400 2003 66,809 51,055 117,800 2004* 49,986 37,180 87,100 *Janar-Gusht 2004 65 Tendenca nė rritje e aplikimeve pėr kopje tė dokumenteve (kartela, harta, dhe dokumente tė tjera tė arshivės) ėshtė gjithashtu njė shenjė pozitive. Tregon se disa blerės dhe investitor tė mundshėm po kontrollojnė statusin e pronės pėrpara se tė ndėrmarrin transaksione, pėr tė cilat gjykatat dhe institucione tė tjera po kėrkojnė dokumente regjistrimi pėr tė zgjidhur konfliktet. Duke krahasuar shifrat vjetore tė aplikimeve pėr kopje tė dokumenteve (124,000 nė 2003) me numrin total tė pronave (3 milion) del shifra prej 4 pėrqindėsh. Kuptimi dhe domethėnia e kėsaj pėrqindje mund tė gjykohet vetėm me njė krahasim me tė dhėnat e tjera, nėse ato do ishin tė mundshme. Tė dhėna tė rėndėsishme do tė ishin numrat e ēėshtjeve tė gjykatės qė kanė tė bėjnė me pronat e patundshme ēdo vit; numrin e transaksioneve tė pronave tė patundshme, tė cilat po pėrgatiten nga noterėt, dhe llogaritje e transaksioneve informale plotėsuar nga planifikimet bashkiake dhe agjencitė e forcimit. Njė "test" i numrit vjetor prej 124,000 (4 pėr qind) ėshtė ta krahasosh atė me numrin e shfaqur nė Lituani ­ 75,000 kopje tė nxjerrjeve nga regjistrat pėr muaj dhe 180,000 kėrkimet e lira nė databazėn e regjistrit. Numri Shqiptar ėshtė shumė i vogėl nė krahasim. Gjashtė kategoritė e aplikimeve, qė paraqesin "futjen" e tė dhėnave nė regjistėr tregojnė tendenca mė te larmishme se shifrat e "nxjerrjes". Kėto kategori pėrfshinė: (1) Regjistrimin e pronėsisė (2) Regjistrimin e transaksionit ­ shitje, qira, nėn-qira (3) Regjistrimin e hipotekimeve (4) Regjistrimin e shėrbimeve (5) Nėnndarjen apo bashkimin e parcelave tė tokės (6) Transferimin e pronėsisė me trashėgimi Kėto kategori nuk kanė treguar tė gjitha rritje tė qėndrueshme nė numrat e aplikimeve. Shumica kanė treguar nivele tė vogla rritjeje, numra tė qėndrueshėm apo rėnie. Njė aplikim pėr regjistrim pronėsie pėrfshin njohjen e pronės sė re (me krijimin e njė kartele te re). Kjo mund tė ndodhė edhe nė procesin e transferimit nga shteti ­ si nė vendimin final tė rikthimit tė pronės. Mund tė ndodhė gjithashtu nė rastin e pėrfundimit tė njė ndėrtimi tė ri kur godina dhe ēdo pjesė me pronėsi tė veēantė njihen si objekte tė reja. Numrat e kėtyre aplikimeve kanė mbetur tė njėjta gjate gjithė viteve te periudhės se studimit ­ rreth 11,000. Domethėnia e shifrave do tė gjykohej ne krahasim me statistikat e objekteve tė pėrfunduara, apo tė dhėnat e privatizimit dhe rikthimit. Tabela 7-5. Aplikime pėr Regjistrimin e Shitjeve, Qirave dhe Nėn-Qirave Burimi: IPRS Viti IPRS Hipoteka Tė Kombinuar 2000 9,629 26,533 42,500 2001 12,847 19,792 32,500 2002 14,741 18,020 32,700 2003 17,081 15,749 32,700 2004* 11,675 9,125 20,800 *Janar-Gusht 2004 Aplikimet pėr shitje, qira apo nėn-qira tė njė objekti do tė priteshin tė rriteshin ndėrkohė qė pronat bėhen fikse nė regjistėr , meqenėse kjo kategori pėrfshin transaksionet nė vazhdim qė ndėrmarrin pronarėt. Fakti qė numrat e aplikimeve janė duke rėnė nga viti nė vit tregon njė 66 problem domethėnės nė praktikat e pronave tė paluajtshme dhe kodit civil nė Shqipėri. Mėsohet nga burime tė tjera se transaksionet po rriten ­ kėshtu, qė shifra mė tė mėdha transaksionesh po ndodhin jashtė regjistrit. Tė dhėna tė tjera duhen konsultuar. Pėr shembull, raporti vjetor i Ministrisė tė Bujqėsisė dhe Ushqimit pėr 2002 raporton se ne vitin 2000, ka pasur 3, 525 shitje dhe 10,072 qira dhėnie tė tokave bujqėsore. Totali i vetėm kėtyre dy indekseve bujqėsor e tejkalon totalin e dhėnė nga raporti i IPRS pėr kėtė kategori (9,629) me pothuajse 4,000 transaksione. Meqenėse databaza e IPRS pėrfshinte apartamente dhe prona tė tjera, mund tė njihet se ka pasur mungesa substanciale nė transaksione­ qė do tė thotė se kanė ndodhur jashtė regjistrit. Eksperienca e Regjistrimeve tė Para nė 16 zona urbane nė 2004 e ka konfirmuar kėtė problem. Mes kartelave urbane, qė pėrfaqėsojnė pothuajse 100,000 prona, nuk kishte qira tė gjetura nė hipoteka. Nė mėnyrė tė ngjashme, nė gjashtė zona urbane, nėnkontraktuesit ishin tė autorizuar tė ofronin korrigjime tė apartamenteve tė regjistruar mė parė. Ndryshimet nė pronėsi dhe nė karakteristikat e tjera tė apartamenteve duhej tė bėheshin nė mijėra njėsi sepse pronarėt e tyre kishin neglizhuar ti sillnin kėto ndryshime nė regjistėr ne vitet nė vazhdim. Referenca krahasuese me shifrat e Lituanisė tregon se 25,000 transaksione shitje toke ndodhėn nė atė vend gjatė 2003, me njė bazė totale prej 1.2 milion objektesh (2 pėr qind e totalit). Shifra Shqiptar prej 32,700 regjistrimesh shitjesh, qirash dhe nėn-qirash pėr vit janė vetėm 1.2 pėr qind tė numrit total tė objekteve pėr njė kategori qė supozohet tė jetė shumė mė e gjerė (duke pėrfshirė qiratė). Kjo sigurisht ėshtė shifra mė shqetėsuese qė tregon dobėsinė e IPRS--nėse kjo tendencė nuk ndryshohet, sistemi do tė shkatėrrohet pėr shkak se tė dhėnat e tij nuk do te kenė integritet. Tabela 7-6. Aplikime pėr Regjistrimin e Hipotekimeve Burim: IPRS Viti IPRS Hipoteka Tė Kombinuar 2000 469 4,605 5,074 2001 1,163 4,874 6,037 2002 2,190 5,791 32,700 2003 1,809 3,095 32,700 2004* 131 397 20,800 Tabela 7-7. Aplikime pėr Regjistrimin e Marrėveshjeve tė Shėrbimit Burimi: IPRS Viti IPRS Hipoteka Tė Kombinuar 2000 9 1 10 2001 20 7 27 2002 127 3 130 2003 12 14 26 2004* 23 18 41 *Janar-Gusht 2004 Kategoritė e mbetura tė veprimeve tė"futjes" vetėm rrisin ilustrimin se si IPRS po dėshton tė zhvillohet si baza themelore e tė dhėnave ligjore pėr tė drejtat e pronės. Regjistrimi i hipotekimeve tregon njė model variabėl mes rritjes dhe rėnies dhe gjithashtu tregon shifra shumė tė ulėta. Vetėm shifrat shumė tė vogla tė shėrbimeve janė krijuar dhe regjistruar. Kėto janė indikatorėt e preferencės pėr marrėveshjet informale dhe dėshirės pėr t'iu shmangur pagesave. Shumica e shėrbimeve lindin nga nevoja dhe veprimi i shėrbimeve tė dobishme dhe i infrastrukturės kontrolluese tė agjencive bashkiake dhe shtetėrore . Shifrat e ulėta qė tregojnė se 67 nė Shqipėri shumė institucione qė kontrollojnė prona me shumė vlerė nuk janė bindur pėr nevojėn e regjistrimit pėr tė mbrojtur interesat e tyre. Tabela 7-8. Aplikime pėr Regjistrimin e Trashėgimeve Burimi: IPRS Viti IPRS Hipoteka Tė Kombinuar 2000 587 522 1,100 2001 1,530 1,578 3,100 2002 1,183 1,716 2,900 2003 2,623 2,541 5,100 2004* 2,670 1,907 2,600 *Janar-Gusht 2004 Transferimet e trashėgimisė janė gjithashtu shumė tė ulėta. 1.5 deri nė 2 pėr qind e tė gjitha pronave tė individėve do tė priteshin tė transferoheshin si trashėgimi ēdo vit ­ duke reflektuar raportin e vdekshmėrisė nė njė gjeneratė pronarėsh. Numri shumė i vogėl ­mė pakė se njė e katėrta e 1 pėr qind ­ tregon se Shqiptarėt po i shmangen regjistrimeve, me sa duket pėr t'iu shpėtuar pagesave. Kjo ėshtė arsyeja kryesore e dėshtimit tė "rifreskimit tė tė dhėnave" pėr pronat apartamente, tė pėrmendura mė lartė. Tabela 7-9. Aplikimet pėr Regjistrimin e Nėn-Ndarjeve dhe Bashkimeve Burimi: IPRS Viti IPRS Hipoteka Tė Kombinuar 2000 4,207 2,231 6,400 2001 4,942 2,695 7,700 2002 6,604 2,799 9,300 2003 7,386 2,573 9,900 2004* 5,543 2,567 8,100 *Janar-Gusht 2004 Numri i regjistrimeve tė veprimeve tė nėnndarjes dhe bashkimit duken ēuditėrisht tė larta, nė krahasim me numrin e vogėl tė transaksioneve tė regjistruara. Kjo mund tė vijė si pasojė e faktit qė nėnndarjet dhe bashkimet kėrkojnė shėrbimet e mbikėqyrėsve, tė cilėt kanė lidhjet mė tė afėrta profesionale me stafin e IPRS. Tė dhėnat nuk i ndajnė bashkimet nga nėnndarjet, kėshtu qė asnjė konkluzion nuk mund tė nxirret nėse njerėzit po bashkojnė tokat e vogla rurale pėr pėrmirėsimin e prodhimit bujqėsor (nė pėrputhje me politikat e qeverisė), po bashkojnė parcelat urbane pėr ndėrtim apo po fragmentojnė mė shumė tokėn (nė kundėrshtim me politikat e qeverisė). Konkluzione Kjo analizė e tė dhėnave tė pėrdoruesve duhet lexuar si njė paralajmėrim pėr IPRS-nė, qeverinė Shqiptare dhe partnerėt e saj ndėrkombėtar pėr zhvillim qė mund tė jenė duke hartuar asistencė pėr tė ardhmen. Duket se ka krisje nė hartimin, operimin, bazat ligjore dhe shpėrndarjen publike tė IPRS, qė nė qoftė se nuk rregullohen do tė zhvlerėsojnė ēdo investim tė mėparshėm apo tė ardhshėm nė tė. 68 Integriteti i sistemit tė regjistrit varet nga saktėsia e tė dhėnave tė tij, ne identifikimin e pronarėve dhe zotėruesve tė tė drejtave. Nė qoftė se ky sistem nuk mund ti ofrojė kėtė informacion, atėherė njerėzit dhe institucionet do tė gjejnė mėnyra tė tjera pėr tė mbrojtur tė drejtat dhe pėr tė kryer transaksionet e tyre. Mė tej, "garancia" ligjore qė Ligji Nr. 7843 pretendon tė ofrojė, nuk do tė bėhet kurrė realitet. Zgjidhja e problemit tė pėrdorimit tė vogėl tė regjistrit nuk ėshtė njė problem teknik apo ligjor dhe nuk do tė zgjidhet nga legjislacioni qė mundohet t'i japė IPRS fuqi mė tė mėdha. Ky ėshtė njė problem politik dhe menaxheria qė mund tė zgjidhet nga nė grup veprimesh, qėllimi i tė cilave ndėrveprimi i IPRS-sė me institucionet dhe publikun jashtė saj. Rekomandohen strategjitė e mėposhtme: Pėr tė krijuar njė komunitet mė tė fortė pėrdoruesish institucional dhe profesional, IPRS dhe projektet e ardhshme tė regjistrimeve tė para duhet tė ndėrmarrin edukim dhe aktivitete shpėrndarje frekuente te masat e mėdha tė qytetarėve dhe te grupet e pėrdoruesve profesionist ­ ndėrtuesve, bankierėve, avokatėve, noterėve, agjentėve tė pasurive tė patundshme, dhe zotėruesve tė pronave tė institucioneve tė mėdha. Bashkėpunim i afėrt duhet mbajtur me Ministrinė e Drejtėsisė, magjistratėt dhe noterėt pėr tė qartėsuar mė tej mėnyrat se si dokumentacioni i regjistrit do tė kėrkohet dhe pėrdoret nė procedurat e gjykatave dhe nė transaksione. Pėrgjegjėsia e gjykatave dhe noterėve pėr tė transferuar dokumente tė reja, duke bėrė ndryshime nė tė drejtat e pronės nė regjistėr, duhen gjithashtu qartėsuar. Ēdo mundim duhet bėrė kėshtu qė qytetarėt nuk do tė kėrkohen tė marrin dokumente nga gjykatat apo zyrat noteriale dhe t'i ēojnė ato nė zyrat e regjistrimit. (Gjykatat, noterėt dhe regjistruesit duhen tė bien dakord pėr mėnyrat se si tė ndajnė kostot e kėtyre detyrave duke u bazuar ne pagesėn e njė ēmimi pėr tė gjithė shėrbimin.) Ndryshme operative duhen kryer pėr t'i bėrė zyrat e regjistrimit mė efikase dhe "miqėsore" pėr pėrdoruesit profesional dhe institucional dhe pėr qytetarėt, qė vijnė pėr t'i pėrdorur. Kjo do tė kėrkojė njė ndarje mė tė qartė tė pėrgjegjėsive ne zyrat e regjistrimit, me delegimin e autoritet te shefat dhe menaxherėt e nivele mė tė ulėta pėr tė shpėrndarė dokumente rutinė ­ si certifikata pronėsie. Avokati i regjistrit tė rrethit nuk duhet tė kontrolloj ēdo dokument qė sillet nė regjistėr, dhe regjistruesi i rrethit nuk do duhet tė firmos ēdo veprim dhe dokument. Delegimi i autoritetit kėrkon trajnim tė mirė-planifikuar pėr stafin. Rregulloret dhe Udhėzimet pėr IPRS duhen tė kontrollohen dhe tė hiqet ēdo kėrkesė pėr dokumente qė nuk janė tė domosdoshėm pėr regjistrim. Nė veēanti, ka shume aksione nė tė cilat kėrkohet qė qytetarėt dhe personat juridik tė mundėsojnė monitorime dhe plane pėr godinat dhe ndėrtesat. Pas Regjistrimeve tė Para sistematike, IPRS ka harta tė sakta tė parcelave tė tokės dhe ndėrtesave. Plane dhe monitorime tė reja janė tė domosdoshme vetėm nė rastet ku kufijtė e objektit tė pronėsisė ndryshohen nė mėnyrė substanciale. Ligjet, rregullat dhe udhėzimet duhet kontrolluar pėr tė hequr gjithė pėrgjegjėsinė nga zyrat e regjistrimit pėr ēdo detyrė qė nuk ka me "futjen" dhe "nxjerrjen" e dokumentacioneve ligjore pėr pronėn. Kjo pėrfshin ēdo pėrgjegjėsi pėr te mbledhur taksat apo pagesat nė emėr tė agjencive tė tjera. Gjithashtu pėrfshin ēdo detyrė qė lidhet me forcimin e kėrkesave tė planifikimit urban. 69 Shtojca 8. Zotėrimet Bujqėsore, Pyjore dhe Kullotat Hyrja Situata e marrėdhėnieve tė tokave dhe pronave rurale mbetet nė tranzicion me garėn midis politikave fondamentale, tė drejtave te pronės dhe statusit administrativ te pėcaktuar nė termat; programe tė pambaruar transferimi pronėsie; dhe vlerėsim tė paplotė tė principeve dhe instituteve tė kodit civil. Gjithsesi, duket se ka pėrparim nė aktivitetet e reformės sė tokės. Ėshtė e pa qartė nėse, nė fakt, reformat po thithen dhe pėrfitohen nga administrata qeveritare apo nga jeta politike dhe sociale e zonave rurale. Politikat e tokės dhe pronės rurale Gjatė viteve tė fundit, janė prezantuar pesė shkallė tė ndryshme pėr tė udhėzuar alokuimin e pronėsisė dhe kontrollin mbi tokėn rurale. Kėto politika nuk janė konsitente me njėra tjetrėn, por brenda strukturės kategorike tė marrėdhėnieve tė tokės dhe pronės, secilės i ėshtė dhėnė prioritet me respekt ndaj kategorive tė ndryshme tė pronės dhe tokės rurale. Paqėndrueshmėria mes tyre ka shkaktuar probleme praktike fillimisht nė kufijtė dhe pikat e tyre tė pėrbashkėta dhe pėrplasje. (1) Politika e pronėsisė tė barabartė familjare tė tokės agrare dhe aseteve tė fermave, baza e reformės fillestare tė tokės, sipas Ligjit nr. 7501. Ky princip mundėsoi arritjen e ndarjes sė shpejte tė fermave kolektive shtetėrore dhe shpėrndarjen e shqetėsimeve politike dhe sociale qė kishin filluar me rėnien e sistemit tė fermave nė 1989-1990.2 (2) Politika e mbajtjes sė pronėsisė shtetėrore me pėrdorim nė sipėrmarrje pėr qytetarėt dhe firmat u aplikua pėr pyjet, kullotat dhe toka tė tjera rurale, qė kėrkonin mbrojtje te veēantė mjedisore. Fillimisht, ligjet parashikuan vazhdimin e kontrollit shtetėror mbi kėto toka por, nė vitet nė vazhdim, politika e decentralizimit tė autoritetit ka udhėzuar ndarjen e kėtyre tokave mes bashkive lokale (komunave) dhe agjencive tė kontrollit shtetėror. (3) Politika e rikthimit (pa pasur parasysh rezultatet e pabarabarta) ka qenė njė politikė alternativė ndaj pronėsisė tė barabartė familjare dhe pronėsisė shtetėrore. Ligji fillestar autorizoi rikthimin e tokės dhe shtėpive brenda fshatrave si dhe nė disa pyje dhe kullota por fushat bujqėsore nuk u pėrfshin nė rikthim. Ky rregull nuk u aplikua nė mėnyrė strikte ne praktikė dhe nė disa fshatra fushat bujqėsore u ndanė ne bazė tė pronėsisė tė para-1945. Nė fshatra tė tjerė pronarėt e mėparshėm kėrkuan tokėn bujqėsore por u zmbrapsėn nga "tė ardhurit" dhe zyrat e komunave i janė mbajtur ndarjes sė barabartė tė Ligjit nr. 7501. Nė fshatra tė tjerė, konfliktet mbeten tė pa zgjidhura apo dokumente konfliktuale qė u japin pronėsi pėr tė njėjtėn pronė u janė shpėrndarė familjeve tė ndryshme. Nė mėnyrė tė ngjashme, rikthimi i pyjeve dh kullotave ėshtė kryer nė disa zona, dhe nė disa jo, dhe shumė troje kanė status tė paqartė sepse ato mund tu jepen si grante alternative ish-pronarėve. 2Ministria Shqiptare e Bujqėsisė dhe Ushqimit (2002) Raporti Vjetor, fq. 17-19. Shih gjithashtu Frauke Jungbluth dhe David Lugg (2002) Shqipėria Strategjia e Zhvillimit Rural, Banka Botėrore dhe Ministria Shqiptare e Bujqėsisė dhe Ushqimit fq. 5-8. 70 (4) Politika e ri-bashkimit tė fushave bujqėsore ka marrė prioritet nė politikėn kombėtare pasi shumė studime kanė treguar inefikasitetin e zotėrimeve fermere tė vogla dhe tė fragmentuara. Ministria e Bujqėsisė ka pėrshkruar strategjinė e zhvillimit, ne tė cilėn fermat e mekanizuara me madhėsi substanciale do tė lidhen vertikalisht me firmat e prodhimit tė ushqimit. Gjithsesi, Ministria ka njohur gjithashtu se ri-bashkimi do tė ketė konsekuenca sociale, qė e ēojnė shoqėrinė rurale drejt kapitalizmit dhe klasės punėtore dhe shkaktojnė largimin e njė pjese tė krahut tė punės sė fermave.3 Kėshtu qė politika e bashkimit po ndėrmerret si njė proces gradual me afat tė gjerė pėr tė arritur nė marrėveshje tė mesme duke dhėnė me qira nė vend tė shitjes tė tokave tė fermave familjare. . (5) Politikat e mbrojtjes sė mjedisit kanė udhėhequr pėrcaktimin e tokave tė mbrojtura dhe vlerėsimin e sistemit tė rregullores sė pėrdorimit tė tokės dhe menaxhimit tė tokės rurale. Nė ligjet fillestare, mbrojtja e tokės u pėrshkrua fillimisht nė termat e kufizimeve pėr tė drejtat e zotėrimit. Disa kategori tė tokės u mbajtėn totalisht nga zėnia dhe pėrdorimi privat, dhe pėr tokat qė iu transferuan qytetarėve dhe firmave, kushtet dhe kufizimet u bėnė pjesė e marrėveshjeve tė transferimit tė pronės, qirasė apo tė drejtave tė pėrdorimit. Mė vonė me futjen e principeve si zhvillim i qėndrueshėm dhe mbrojtja e biodiversitetit, politikat parashikuan njė sistem shumėfaqėsh menaxhimi, planifikimi dhe rregullimi. Ndarja strikte e tokave tė kategorizuara nuk u pėrfshi nė strategjitė e reja tė menaxhimit dhe rregullimit ku u pėrfshinė tokat ujore, kurrizet ujorė, zonat bregdetare, nė tė cilat disa lloje toke dhe burime tė shumėfishta bashkėjetojnė dhe zhvillimi duhet tė balancohet me ruajtjen dhe pėrdorimin e kufizuar.4 (6) Kohėt e fundit, njė strategji e re pėr uljen e varfėrisė ka dalė nė pėrgjigje tė studimeve qė kanė matur impaktin e politikave nė familjet rurale, fėmijėt, gratė dhe shoqėrinė nė pėrgjithėsi.5 Kėto studime kanė gjetur qė pėr shumė familje, madhėsia, vendndodhja dhe kualiteti i zotėrimeve tė tyre bujqėsore ėshtė i pamjaftueshėm dhe ata janė nuk mund tė pėrfitojnė nga resurset e pyjeve, kullotave apo tokave tė tjera tė kontrolluara nga shteti. Mirėqenia e familjeve rurale lidhet gjithashtu, pėrmes migrimit, me statusin e tokės dhe pronave nė zonat urbane dhe me marrėdhėniet ekonomike ndėrkombėtare. Strategjitė e uljes sė varfėrisė parashikojnė rritjen e prodhimit tė fermave pėrmes metodave kooperative dhe pėrdorimit tė pėrbashkėt tė resurseve, duke pėrmirėsuar vetitė e fermerėve familjar, duke ndryshuar burimet e tyre tė tė ardhurave nga aktivitete jashtė-fermave dhe ri-organizimin e sistemit tė mirėqenies sociale rurale. 6 Kėto politika tė ndryshme gjenden nė planet dhe strategjitė, e adaptuara nga qeveria pėr tė udhėzuar zhvillimin rural dhe marrėdhėniet e saj nė rritje me Bashkimin Evropian dhe organizata tė tjera ndėrkombėtare. Strategjia pėr Zhvillim Bujqėsor (e quajtur "Strategjia e 3Ministria Shqiptare e Bujqėsisė dhe Ushqimit (2002), Raporti Vjetor, fq. 28-30. 4Ministria e Mjedisit (2002), Plani i veprimit pėr Mjedisin i Ndryshuar Kėshilli Ekonomik i Komitetit Evropian pėr Politikėn Ambientale (2002) Pasqyrė e Politikės Ambientale, Shqipėri. 5Banka Botėrore (2003) Vlerėsimi i Varfėrisė nė Shqipėri, Njėsia e Zhvillimit dhe Njerėzimit, Rajoni i Evropės dhe Azisė Qendrore. 6Shih L. Daku, G. Norton, D. Pfeiffer et al., (2000) Njohuritė e fermerėve dhe qendrimi i tyre ndaj pėrdorimit tė pesticideve dhe Farmers' Knowledge and Attitude towards Pesticide Use and Olive Pest Management Practices in Vlora, Integrated Pest Management Collaborative Research Support Program, Working Papers 00-1, www.ipm.csrp.org. Also Harriet Epstein (2004), Assessment of Child Health and Protective Services, report prepared for the Christian Children's Fund. 71 Gjelbėr") e cila pėrfshin shumicėn e principeve pėr zhvillim tė balancuar, mbrojtje mjedisore dhe ruajtjen e zonave rurale.7 Nė nivel tė detajuar tė disa ligjeve, rregulloreve, proceseve administrative dhe praktikave tė veēanta, kėto politika nė garė nuk janė bashkuar. Struktura fondamentale e ligjeve tė kategorizuar dhe administratės vazhdon tė jetė struktura nė tė cilėn merren vendimet nga stafi i lokal dhe rajonal i ministrisė, zyrtarėt e qeverisė dhe agjenci tė ndryshme tė kodit civil ­ gjykatės, noter, zyrtar tė regjistrit. Kategoritė e tokės rurale mundėsojnė bazėn pėr tė gjithė aspektet e statusit ligjor dhe juridiksionit administrativ. Kjo pėrfshin pranueshmėrinė e tokės pėr pėrdorim apo qira dhėniet private, shtetėrore apo komunale. Kategoritė gjithashtu pėrcaktojnė nivelin e qeverive (qendrore apo lokale) dhe agjencive shtetėrore qė u ėshtė dhėnė pėrgjegjėsia primare pėr tė marrė vendime pėr shpėrndarjen e tokės, rregullimin dhe menaxhimin e saj. Fushat Bujqėsore Fushat Bujqėsore pėrfshinė fushat e kultivuara, kopshtet e pėrhershme dhe vreshtat. Kėto toka bėhen subjekt i pronėsisė private sipas dy ligjeve. Ligji nr. 7501 ka autorizuar transferimin e pronėsisė tė fushave bujqėsore tė fermave tė mėparshme kolektive te familjet e kėtyre fermave. 8 Fushat Bujqėsore tė fermave shtetėrore u ndanė midis punėtorėve me tė drejtė pėrdorimi, por me vonė kėto zotėrime u transferuan nėn pronėsinė e tyre. 9 Ēdo pronar i parcelave tė tokės bujqėsore ėshtė i detyruar t'i pėrdori ato vetėm pėr qėllime bujqėsore, pėr tė mbrojtur dhe rritur prodhueshmėrinė e tyre, dhe pėr t'i "sistemuar dhe mbrojtur ato nė vartėsi tė projekteve tė ndryshme". 10 Juridiksioni administrativ mbi fushat bujqėsore ėshtė pjesė e Drejtorisė tė Administrimit tė Tokave tė Ministrisė sė Bujqėsisė dhe Ushqimit dhe administrimi rajonal (qarku) dhe administrimi vetė qeverisės ėshtė juridiksion i komunave dhe bashkive. Kryetarėt e fshatrave nuk kanė status sipas ligjit, por nė shumė fshatra, nė praktikė krye-pleqtė kanė ndikim tė konsiderueshėm. Fillimisht, ndarja e pronėsisė tė tokave bujqėsore u krye nga Komisionet e Tokės, tė cilat u organizuan nė mėnyrė hierarkike ­ kombėtare, rajonale, komunė dhe fshat.11 Komisionet u caktuan tė ndėrmerrnin detyrat teknike tė hartimit, monitorimit dhe pėrgatitje sė dokumenteve nga zyrat e kadastrave (nėnndarjet rajonale dhe lokale tė Drejtorisė sė Administrimit tė Tokės). Zyrat e kadastrės mbanin kopje tė tapive, tė cilat jepnin evidencė tė tė drejtave tė pronėsisė tė secilės familje nė tokat bujqėsore dhe tokat e fshatrave. Gjatė procesit tė regjistrimeve tė para, tapitė dhe dokumentet e tjerė, tė lidhur me pronėsinė dhe tė drejtat e sipėrmarrjes supozohen tė transferohen nėn IPRS, dhe kjo e fundit merr fuqinė pėr tė pėrcaktuar ēdo pyetje pėr pronėsinė apo tė drejtat e sipėrmarrjes.12 Nė mėnyrė tė ngjashme, pas regjistrimeve tė para, transferimet e pronėsisė apo tė drejtave tė sipėrmarrjes nė tokat bujqėsore 7Shih UN Kėshilli Ekonomik pėr Evropėn, (2000) Raporti Kombėtar Shqiptar pėr Joint Efc Timber Committee, www.unece.org. 8Ligji nr. 7501 datė 19 Korrik 1991, Pėr Tokėn. 9Ligji nr. 8053 datė 21 Dhjetor 1995 Pėr Transferimin e Tokės Bujqėsore nė Pronėsi pa Kompensim. 10Ligji nr. 7501 datė 19 Korrik 1991, Pėr Tokėn, Neni 11. 11Vendim i Kėshillit tė Ministrave nr. 230 datė 22 Korrik 1991, Pėr Ngritjen e Komisionit tė Tokės. 12Urdhri i IPRS nr. 184 datė 8 Prill 1999, Rregullorja e Punės sė Zyrave tė Regjistrimit tė Pronave tė Patundshme, Kapitulli IV. 72 ndodhin marrėveshje direkte tė kodit civil.13 Nė ketė kontekst, funksionet e zyrave kadastrale, qė lidhen me tė drejtat e sipėrmarrjes dhe pronėsisė, duhet tė bien. Zyrat kadastrale po ri- organizohen nė Seksionet Rajonale tė Administrimit dhe Mbrojtjes sė Tokės dhe nė Zyrat Komunale tė Administrimit dhe Mbrojtjes sė Tokės, dhe funksionet e tyre primare po shtyhen drejt menaxhimit tė tokave bujqėsore pronė e shtetit dhe nė detyrat e mbrojtjes sė kualitetit tė tokės dhe planifikimit tė pėrdorimit tė tokave rurale. 14 (Shih Shtojca 12.) Tokat Bujqėsore tė refuzuara Njė kategori e veēantė e tokave bujqėsore janė edhe fushat, qė familjet refuzuan tė merrnin nė pronėsi private gjatė ndarjes sė parė tė tokave kolektive tė fermave shtetėrore. Kėto toka., pėrgjithėsisht pėrfshijnė toka malore, larg nga fshatrat dhe tarraca kodrash me kualitet tė ulėt, qė janė degraduar nga erozioni. Kėto toka mbeten nėn pronėsinė e shtetit me kontrollin e Drejtorisė tė Pėrgjithshme tė Pyjeve dhe Kullotave dhe Ministrisė sė Bujqėsisė dhe Ushqimit.15 Administrata e komunave ka marrė kontroll tė kėtyre tokave me tė drejtė pėrdorimi.16 Gjatė procesit tė inventarit dhe transferimit tė tokave shtetėrore, komunat do tė marrin pronėsi tė kėtyre tokave, me fuqinė pėr t'i transferuar ato nė pronėsi private apo nė tė drejta sipėrmarrje pėr qytetarėt. Kėto toka tė refuzuara mund tė bėhen tė transferueshme nė rikthim apo si grante alternative toke pėr tė plotėsuar kėrkesat pėr rikthim. Pėr tė marrė vendime pėr statusin e tokave tė refuzuara, ėshtė e nevojshme tė bėhet njė inventar dhe tė vlerėsohet kualiteti, vlera dhe qėndrueshmėria e tyre. Ligji ndalon ēdo shitje apo qira dhėnie tė kėtyre tokave pėrpara pėrcaktimit te kėrkesave pėr pėrkthim.17 Pas pėrcaktimit tė kėrkesave pėr rikthim, kėto toka do tė bėhen tė mundura pėr ri-shpėrndarjen apo shitjen pėr familjet rurale. Meqenėse kualiteti i shumicės tė kėtyre tokave ėshtė i ulėt, ėshtė e paqartė nėse familjet rurale do tė duan tė marrin pronėsinė e tyre nėse vazhdohet tė mbahet i njėjti status. Mund tė jetė i nevojshėm ri-kategorizimi i disa nga kėto toka nga toka bujqėsore,pyje e kullota nė kategori pėr shtėpi apo zhvillime tė tjera. Nėse ato mbeten nė kategorinė bujqėsore, mund tė jetė e nevojshme pėrjashtimi i kėtyre tokave nga mbledhja e taksave, duke pasur parasysh prodhueshmėrinė e tyre tė dobėt. Kullotat dhe Livadhet, nė pėrgjithėsi Ligji, Nr. 7917, Pėr Kullotat dhe Tokat e Shtruara, i kėto zona nė tre klasifikime sipas pronėsisė/kontrolli: Toka pronė e shtetit, tė cilat menaxhohen nė mėnyrė direkt nga Drejtoria e Pyjeve dhe Kullotave pėrmes zyrave tė tyre rajonale; Toka pronė e shtetit, tė cilat transferohen nė kontrollin e administratės sė komunave dhe jepen pėr pėrdorim nga rezidentėt lokal; dhe Kullota pronė private. 18 13Ligji nr. 8337 datė 30 Prill 1998, Pėr Transferimin e Pronėsisė tė tokave Bujqėsore, Pyjeve dhe Kullotave. 14Ligji nr. 8752 datė 26 Mars 2001, Pėr Krijimin dhe Funksionimin e Agjencive pėr Administrimin dhe Mbrojtjen e Tokės. 15Ligji nr. 8047 datė 14 Dhjetor 1995, Pėr Tokat e Refuzuara Bujqėsore. 16Ligji nr. 8312 datė 26 Mars 1998, Pėr Tokat Bujqėsore tė Pashpėrndara. 17Ligji nr. 8047, neni 4. 18Ligji nr. 7917 datė 13 Prill 1995, Pėr Kullotat dhe Tokat e Shtruara. 73 Pėr tė gjitha tokat e shtetit, Drejtoria e Pėrgjithshme e Pyjeve dhe Kullotave nėn Ministrinė e Bujqėsisė dhe Ushqimit ka juridiksionin primar tė pėrcaktimit tė statusit tė tyre kategorik dhe tė shpėrndarjes me kontroll direkt nga shteti, komunat apo ti transferojė ato te qytetarėt dhe firmat. Drejtoria mund tė lėshojė kontrata qiraje pėr zona kullotash, deri nė dhjetė vjet, pėr njė person apo firmė.19 Nėse zona e kullotės i ėshtė transferuar njė komune a bashkie, ligji lė tė nėnkuptohet, por nuk e shpreh nė mėnyrė tė qartė, qė kėto administrata bashkiake mund tė japin gjithashtu njė tė kontratė 10 vjeēare sipėrmarrje. Gjithsesi, ligji gjithashtu lė tė nėnkuptohet se tė drejtat e sipėrmarrjes pėr tė pėrdorur kullotat komunale do tė ushtrohen si njė e drejtė e pėrbashkėt e fshatarėve lokal.20 Ligji specifikon qė njė komunė apo bashki duhet tė menaxhojė kullotat qė ka nėn kontroll sipas njė plani menaxhimi, dhe duhet tė monitorojė kushtet e kullotave, vlerėsojė periodikisht kapacitetet e tyre mbajtėse, dhe tė regjistrojė ndryshimet nė pėrdorimin e kullotės dhe kushtet e sajė nė kadastėr. Njė sasi e vogėl kullotash ėshtė dhėnė me pronėsi private gjatė programit tė rikthimit. Nė praktikė, regjimi i pėrdorimit tė pėrbashkėt tė kullotave nuk duket se po menaxhohet efektivisht dhe gjithashtu ka politika konfliktuale. Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit ka raportuar se sasia totale e kullotave ėshtė e pamjaftueshme pėr tė plotėsuar nevojat blegtorale dhe se burimet pyjore po pėrdoren pėr tė plotėsuar mungesėn. Nga perspektiva e furnizimit me ushqim dhe agro-biznesit Ministria raporton rritjen e qėndrueshme tė kafshėve blegtorale si njė tendencė pozitive.21 Nga pikėpamja e kualitetit mjedisor dhe mbrojtjes sė burimeve, ekziston njė shqetėsim domethėnėses pėr pėrkeqėsimin e gjendjes sė kullotave pėr shkak tė mbikullotjes qė ēon nė erozion tė tokės dhe heqjen e shtresės pyjore pėr tė zgjeruar sipėrfaqen e kullotave.22 Pyjet nė pėrgjithėsi Ligji nr. 7623, Pėr Pyjet dhe Policinė pyjore, i ndan pyjet nė tre kategori kryesore: Pyje shtetėror, pronė e qeverisė; Pyje shtetėrore, pronė e qeverisė qė u jepen nė pėrdorim komunave dhe bashkive pėr pėrdorim tė pėrbashkėt tė banorėve tė tyre; dhe Pyje nė tokė private.23 Ligji specifikon dy tipe autoritetesh pėr tė drejtėn e dhėnies sė granteve pėr tokėn dhe resurseve pyjore. Sė pari, ligji pėrcakton se familjeve fshatare mund t'u jepen sipėrfaqe nga 0.4 deri nė 1.0 ha, siē pėrcaktohen nė marrėveshje midis drejtorisė pyjore dhe bashkisė.24 Sė dyti, ligji mundėson dhėnien e lejeve pėr prerjen e pemėve, zėnien e tokave pyjore pėr kamping dhe qėllime ēlodhėse dhe marrjen e burimeve tė tjera.25 Tė gjithė pėrdoruesit janė subjekt i planeve tė menaxhimit tė pyjeve dhe monitorimit tė drejtorisė pyjore. Transferimi i pyjeve dhe kullotave komunale 19Ligji nr.; 7917, Neni 11. 20Ligji nr. 7917, Neni 9. 21Shih International Center for Soil Fertility and Agriculture Development (IFDC), (2004) Njė Vlerėsim i Impaktit Ekonimik tė USAID/IFDC Asistance to Albanian Agricultural Trade Associations, www.dec.org. Shih gjithashtu Raporti Vjetor i Ministrisė shqiptare tė Bujqėsisė dhe Ushqimit, (2002) fq. 44-46. 22Ortakėt nė Zhvillimin Bujqėsor (2003), Albania Biodiversity Assessment, raporti i pėrgatitur pėr USAID, www.dec.org, fq. 9-10. 23Ligji nr. 7623 dt. 13 tetor 1992, Pėr pyjet dhe policinė pyjore. 24Ligji nr. 7623, Neni 4. 25Ligji nr. 7623, Nenet 7, 9, 10 dhe 11. 74 Procesi i inventarizimit tė pyjeve dhe kullotave dhe pėrcaktimi i sipėrfaqeve qė duhen transferuar nėn kontrollin e komunave dhe bashkive po zhvillohet prej dhjetė vjetėsh tashmė. Drejtoria e Pėrgjithshme e Pyjeve dhe Kullotave nė Ministrinė e Bujqėsisė dhe Ushqimit ka parashikuar nė disa programe.26 Kėto projekte kanė funksionuar nėn drejtimin e dy ligje, Pėr Kullotat dhe Sipėrfaqet e mbuluara dhe Pėr pyjet dhe policinė pyjore, dhe kanė rezultuar nė transferimin e tokave tek komunat dhe bashkitė me tė drejtė pėrdorimi. Parashikohet qė nė procesin e inventarizimit dhe transferimit tė tokave shtetėrore sipas Ligjit nr. 8744, tė drejtat e pėrdorimit do tė transformohen nė tė drejta pronėsie.27 Gjithsesi, bazuar nė klauzolat e Ligjit nr. 8743, kėto toka do tė vazhdojnė tė klasifikohen si prona pėr pėrdorim publik dhe nė vazhdim nuk do mund tė shiten nė pronėsi familjeve, individėve apo kompanive prej administratės lokale.28 Duket se komunat dhe bashkitė do tė vazhdojnė tė ofrojnė tė drejta sipėrmarrje pėr pėrdorim tė pėrbashkėt, qiradhėnieje apo tė drejtė pėrdorimi siē parashikohet edhe nė ligjet Pėr Kullotat dhe Sipėrfaqet e mbuluara dhe Pėr pyjet dhe policinė pyjore. I njėjti proces i mbikėqyrur nga Drejtori e Pėrgjithshme e Pyjeve dhe Kullotave ėshtė pėrdorur pėr tė transferuar pyjet dhe kullotat nėn kontrollin e komunave dhe bashkive. Nė "Strategjinė e Gjelbėr" ėshtė pėrcaktuar objektivi pėr transferimin e 40 pėr qind tė gjithė sipėrfaqes pyjore (400,000 ha) dhe 60 pėr qind tė gjithė kullotave (244,000 ha) tek komunat dhe bashkitė.29 Procedurat pėrfshijnė hapat e mėposhtėm: Stafi teknik i Drejtorisė Pyjore punon me zyrtarėt e komunave apo bashkive pėr tė pėrcaktuar madhėsinė dhe kufijtė e sipėrfaqeve qė do t'i caktohen komunės nė tėrėsi dhe secilit fshat nė veēanti. Kjo pėrfshin punė tė kujdesshme teknike dhe negocim. Duhet tė merren parasysh traditat historike tė familjeve apo klaneve nė fshatra tė ndryshme sė bashku me ndryshimet e kohėve tė fundit nė kufijtė administrative tė fshatrave dhe komunave, si dhe vlerėsimet e gjendjeve topografike dhe ekologjike dhe vijave kufizuese tė tokave private dhe shtetėrore.30 Pėrcaktohen afatet dhe kushtet e sė drejtės sė pėrdorimit, me anė tė sė cilės komuna apo bashkia merr nė zotėrim dhe kontrollon tokėn. Kėto marrėveshje mundėsojnė njė afat 10 vjeēar, pėrcaktojnė vijat kufizuese tė trojeve dhe vendosin kufizime mbi aftėsinė e administratės lokale pėr tė zgjeruar tė drejtat e sipėrmarrjes pėr fshatarėt apo ndėrmarrjet dhe persona tė tjerė.31 Marrėveshjet duhet tė jenė subjekt i regjistrimit nė IPRS; gjithsesi kjo nuk ka ndodhur nė shumicėn e rasteve. Teknicienėt e Drejtorisė Pyjore sė bashku me administratėn lokale dhe ekspertėt e instituteve tė kėrkimit pėrgatisin planet e menaxhimit tė pyjeve dhe kullotave. Bazuar nė eksperiencėn ndėrkombėtare ėshtė futur nė proces pjesėmarrja e publikut. Lanet pėrcaktojnė nivelin dhe llojet e pėrdorimit tė nė zonave tė pyjeve dhe kullotave komunale. Plani duhet tė marrė parasysh vendndodhjen dhe cilėsinė e burimeve tė ndryshme tė bimėve dhe kafshėve, shkallėn e erozionit apo degradimeve tė tjera dhe kapacitetin mbajtės tė burimeve pėr kullotje 26Banka Botėrore USAID 27Ligji nr. 8744 dt. 22 shkurt 2001, Pėr Transferimin e Pronave tė Patundshme Shtetėrore te Qeverisja Lokale. 28Ligji nr. 8743 dt. 22 Shkurt 2001, Pėr Pronat e Patundshme Shtetėrore, Neni 3. 29Vendim i Kėshillit tė Ministrave i vitit 1999, Pėr Adaptimin e Strategjisė sė Zhvillimit Bujqėsor nė Shqipėri. 30Ligji nr. 7917, Neni 5, e cakton Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Pyjeve dhe Kullotave ta bazojė vendimin e kullotave komunale nė kufijtė e fshatrave tė vitit 1945. Me respekt ndaj pyjeve, gjithsesi, ligji nuk jep asnjė direktivė specifike pėr vijat kufizuese. Shih Kėshilli i Ministrave Vendimi nr. 700 datė 23 Tetor 1995, Pėr Pėrcaktimin e Kufijve tė Kullotave Shtetėrore 31Administrata lokale nuk mund tė ushtrojė fuqinė pėr tė ndryshuar caktimin e tokės nga kategoria e saj si kullotė apo pyll, duke pėrjashtuar kėshtu ēdo transferim tė pėrdorimeve tė ndryshme; ligji nr. 7623, Neni 7 dhe ligji nr. 7917, Neni 8. 75 apo prerje pemėsh. Kėto faktorė duhet tė balancohen kundrejt numrit tė familjeve nė fshatra, madhėsisė sė kopeve tė tyre dhe nevojave pėr dru zjarri dhe burime tė tjera. Nė disa projekte, banorėt vendas janė organizuar nė shoqata pėrdoruesish, tė cilat marrin tė drejtat e sipėrmarrjes pėr kullotje, prerjen e druve tė zjarrit dhe bimėve medicinave dhe aktivitet tė tjera. Shoqata e pėrdoruesve pėrcakton tė drejtat dhe pėrgjegjėsitė specifike tė anėtareve si pjesė e pėrdorimit tė pėrbashkėt. Nė njė vlerėsim tė kohėve tė fundit tė rezultateve tė kėtij procesi, analisti raporton shumė dobėsi dhe njė shumėllojshmėri qasjesh.32 Me sa duket nuk ka standarde tė pėrcaktuara qartė pėr tė udhėzuar komunat pėr mėnyrat e pėrgatitjes sė marrėveshjeve tė sipėrmarrjes me qytetarėt. Njė Urdhėresė e Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Pyjeve dhe Kullotave duket se i kufizon komunat qė tė japin vetėm kontrata njė vjeēare pėr pėrdorimin e pyjeve dhe secila prej kėtyre kontratave duhet tė aprovohet nga kreu i drejtorisė rajonale.33 Nė dy projekte shoqatat e pėrdoruesve kanė krijuar njė marrėveshje tė thjeshtė pėr pėrfaqėsues tė familjeve, e cila pėrbėhet nga njė dokument njėfaqesh ku tregohen pėrgjegjėsitė kryesore tė pėrdorimit dhe njė skicė e parcelės sė tokės, brenda trojeve pyjore tė dhėna familjes.34 Kėto marrėveshje dhe marrėveshje tė nivelit mė tė lartė midis Shoqatave tė Pėrdoruesve dhe komunave nuk pėrgatiten ose njihen si marrėveshje pronėsie tė Kodit Civil dhe ato nuk regjistrohen. Nė kėtė mėnyrė ato ofrojnė njė mbrojtje tė dobėt pėr familjet dhe nuk e pengojnė komunėn nga dhėnia nė pėrdorim e burimeve pyjore dhe kullotave komunale personave apo ndėrmarrjeve tė tjera jashtė fshatit. Duket se shumė aspekte tė traditės nė lidhje me aktivitetin e pyjeve dhe kullotave, tė cilat kanė qenė nėn kontrollin e kryepleqve tė fshatrave, nuk po respektohen nė planet e menaxhimit dhe marrėveshjet e pėrdorimit. Dhe mė e rėndėsishmja, tė drejtat e kufizuara qė u jepen qytetarėve dhe shoqatave tė tyre tė pėrdorimit pėr t'u organizuar si biznese fitimprurėse, kufizojnė qėndrueshmėrinė e tyre.35 Projekti i ri i Zhvillimit tė Burimeve Natyrore tė Bankės Botėrore, i aprovuar nė shkurt 2005, ka si qėllim zgjerimin e transferimit tė zonave tė pyjeve dhe kullotave pėr 80 komuna tė tjera dhe tė forcojė instrumentet ligjorė dhe planifikues pėr pėrdorimin nga qytetarėt.36 Zonat e mbrojtura Shumė zona rurale dhe malore klasifikohen si zona tė mbrojtura. Vitet e fundit Shqipėria ka rregulluar sistemin e saj administrativ tė zonave tė mbrojtura sipas standardeve tė Unionit tė Mbrojtjes Botėrore (World Conservation Union) (IUCN), e cila parashikon gjashtė nėnkategori: Zona rreptėsishtė tė mbrojtura (pėr toka shumė tė rėndėsishme nga pikėpamja mjedisore); Parqe kombėtare; Monumente natyrore; Zona tė menaxhuara natyrore (habitate tė mbrojtjes sė bimėve dhe kafshėve); Zona tė mbrojtura tokėsore dhe bregdetare; dhe Zona tė mbrojtura tė burimeve tė menaxhuara. 32Shih Harold Lemel (2005), Compilation of Reports, Findings and Proposals on Land Tenure and Organizational Issues, Projekti i Bankės Botėrore pėr Zhvillimin e Burimeve Natyrore. 33Urdhri i Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Pyjeve dhe Kullotave nr. 825, dt. 13 korrik 1999, cituar nga Harold Lemel. 34USAID Projekti i Zhvillimi i Pylltarisė Private Shqiptare dhe Projekti i Botės sė Eger shtazore ndėrkufitare nė zonėn e Korēės. 35Harold Lemel (2005) fq. 32-33. 36Banka Botėrore (2005), Pėrgatitja e Projektit tė Zhvillimit tė Burimeve Natyrore, granti nr. TF 053121. 76 Kėto kategori pėrbėjnė edhe bazėn e Vėzhgimit Ekologjik tė kryer gjatė viteve 1995-96, i cili shtoi edhe disa zona tė reja tė mbrojtura si dhe pėrshtati zonat ekzistuese sipas kategorive tė reja. Kjo punė u ēua pėrpara me aprovimin nga ana qeverisė tė Strategjisė Kombėtare tė Biodiversitetit. 37 Pronėsia e tokave brenda zonave tė mbrojtura mund tė pėrfshijė zotėrime private apo shtetėrore; gjithsesi, pėr shumicėn e nėnkategorive, toka ėshtė mbajtur nė pronėsi shtetėrore dhe pjesa mė e madhe e tyre hyn nė kategoritė e pyjeve dhe tė kullotave. Autoriteti juridik dhe procedurat pėr administrimin e kėtyre zonave pėrcaktohen nė ligjin Pėr zonat e mbrojtura.38 Ky ligj kėrkon qė ēdo zonė tė menaxhohet nga njė dekret i Kėshillit tė Ministrave. Nė pėrgjithėsi politikat e pėrgjithshme e pėrdorimit tė tokės caktohen nga Ministria e Mbrojtjes sė Mjedisit, ndėrsa administrimi dhe menaxhimi i territoreve kryhet nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Pyjeve dhe Kullotave. Pėrfaqėsues tė qeverisjes lokale apo organizatave tė shoqėrisė civile mund tė jene gjithashtu anėtarė tė Njėsive Administrative. Ligji nė nenin 15, thotė qė Ministria e Mjedisit apo pushteti lokal, nė bashkėpunim me palėt e treta mund tė hartojė njė plan menaxhimi pėr secilėn zonė. Planet pėrcaktojnė objektivat e mbrojtjes mekanizmat e rregullimit dhe menaxhimit dhe aktivitetet e lejuara brenda zonės. Tokat dhe pronat e fshatrave Brenda kufijve tė fshatrave, shtėpitė dhe kopshtet rrotull shtėpive janė transferuar nė pronėsi tė banorėve tė kėtyre shtėpive. Kjo ka ndodhur me pėrgatitjen e njė inventari dhe liste tė pronarėve tė shtėpive ne ēdo fshat, hartuar nė pėrshtatje me njė dekret tė veēantė tė Kėshillit tė Ministrave tė vitit 1995.39 Tokat pėr qėllime tregtie dhe shėrbime mund tė merren nė pronėsi nga firmat qė i kanė me qira apo tė tjerė persona juridikė sipas programeve tė "privatizimit", gjithsesi vetėm pak transferime tė tilla kanė ndodhur. Toka tė lira, tė caktuara pėr tregti, shėrbime apo banim mbeten nė pronėsi shtetėrore, ku fshati ka tė drejtė tė pėrcaktojė vendndodhjen e tyre nė pėrputhje me projektet e zhvillimit. Pėr qėllime zhvillimi, ēdo fshat pėrcaktohet si njė vendbanim urban i kufizuar nga njė "vijė e verdhė" pėrtej sė cilės ndėrtimi i shtėpive apo godinave tė tjera jobujqėsore ėshtė i ndaluar. Pėr shkak tė lėvizjeve masive ė popullsisė nė zonat e ulėta, sigurisht ndjehet nevoja pėr ta zgjeruar vijėn e verdhė nė shumicėn e fshatrave, veēanėrisht nė ato fshatra qė nė tė njėjtėn kohė janė edhe qendra komunash. Brenda "vijės sė verdhė" zhvillimi banesave tė reja dhe godinave tė tjera me qėllime tregtimi apo shėrbimesh janė subjekt i rregullave dhe rregulloreve, tė pėrkufizuara nė Ligjet pėr Planifikimin. (Shih Shtojcėn 13.) Zotėrime Rurale tė Tokės Si rezultat i programeve tė ndryshme tė transferimit tė pronėsisė dhe tė drejtave tė sipėrmarrjes, struktura e zotėrimeve tė tokave nė zonat rurale nė 2004 tregohet nė tabelėn e mėposhtme. 37Vendimi i Kėshillit tė Ministrave, nr. 532, dt 5 tetor 2000, Pėr Aprovimin e Strategjisė Kombėtare tė Mbrojtjes sė Biodiversitetit. 38Ligji nr. 8906 dt. 6 Qershor 2002, Pėr Zonat e Mbrojtura. 39Vendimi i Kėshillit tė Ministrave nr. 432 dt. 14 Gusht 1995, Pėr Pėrgatitjen dhe Aprovimin e Listės Nominale tė Pronarėve tė Shesheve tė Ndėrtimit dhe Shtėpive. Regjistrimi i kėtyre tė drejtave mbi bazėn e listės (pa njė dokument pronėsie) mundėsohet nė Urdhėresėn e IPRS, nr. 184 dt. 8 Prill 1999, Rregullorja e Punės e Zyrės sė Regjistrimit tė Pronave tė Patundshme, Kapitulli 4, paragrafi 13. 77 Tabela 8-1. Zotėrime toke rurale nė 2004 Burimi: pėrpilim i autorit (tė dhėnat nga Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit, IPRS) Kategoria e pronėsisė kontrollit Ha Parcelat Tė regjistruara Bujqėsore (e kultivuar dhe 700,250 shumėvjeēare) -- anėtarė tė familjes nga kooperativat 562,470 1.9 milion 80% -- tė punėsuar nga familja nė fermat shtetėrore -- tokė e refuzuar (nėn kontroll 110,000 komunal) -- nė pronėsinė e shtetit 26,780 80% Pyje 1,050,360 -- Shtetėrorė 760,200 05% -- komunalė 283,840 -- private 6,314 10% Kullota 481,400 -- Shtetėrore 160,000 05% --komunale 244,200 --private 23,600 15% Shtėpi fshati 400,000 70% Struktura institucionale Juridiksioni administrativ mbi tokat rurale pėr qėllimet e pėrcaktimit tė tė drejtave tė pronėsisė dhe sipėrmarrjes mbetet i pakufizuar nga statusi kategorik i parcelave tė tokės apo trojeve. Organizatat primare institucionale janė si mė poshtė: Komisionet e tokės ­ kombėtare, rajonale, komunale\bashkiake dhe tė fshatit ­ janė krijuar pėr tė ndėrmarrė ndarjen e tokave bujqėsore tek anėtarėt e fermave kolektive pėr anėtarėt e kooperativave dhe ndarjen e fermave shtetėrore pėr familjet e punėsuara. Zyrat e kadastrės tė komisioneve tė tokės nė nivelin komunal\bashkiak apo rajonal kanė mbajtur kopje tė tapive dhe ata thirren pėr tė sjellė kėto dokumente pėr tė zgjidhur ankesa pėr pronėsinė apo ndarjen e kufijve. Kur programet e shpėrndarjes sė tokave mbaruan, fuqia e kėtyre zyrave gjithashtu pushoi dhe nė pjesėn mė tė madhe tė tyre ato nuk funksionuan mė. Zyrtarė tė bashkive apo komunave (zakonisht kryebashkiaku) trashėguan kėto funksione dhe zakonisht arkivat u transferuan nė arkivat e kėshillit bashkiak tė kėshillave bashkiakė apo nė seksionet rajonale tė Administrimit dhe Mbrojtjes sė Tokės. Sistemi i Regjistrimit tė Pronave tė Patundshme kthehet nė autoritetin me fuqinė e pėrcaktimit tė pronėsisė dhe tė drejtave tė sipėrmarrjes, pasi procesi i regjistrimeve tė para tė ketė pėrfunduar nė zonat kadastrale. Fuqia e mbetur e Komisioneve tė Tokės apo e zyrtarėve qė zėvendėsojnė ato, duhet tė marrė fund. Nė disa rrethe dosjet e arshivės sė Komisioneve tė Tokės janė transferuar nė zyrat e IPRS sė rrethit. Nė rrethe tė tjera, kopje tė tapive dhe dokumenteve tė tjera kanė mbetur nė kontroll tė komunave\bashkive apo qarqeve me kopje nė zyrat e IPRS sė rrethit. Administrimi dhe Mbrojtja e Tokės ėshtė njė autoritet prej dy nivelesh: me njė seksion rajonal (qarku) tė administrimit dhe mbrojtjes sė tokės dhe njė zyre 78 komunale\bashkiake tė Administrimit dhe Mbrojtjes sė Tokės. Seksionet dhe zyrat kanė pėrgjegjėsi raportimi tė dyfishta ­ tek kėshillat respektivė rajonale, pėr politikat dhe detyrat, dhe tek Drejtoria e Administrimit tė Tokės nė Ministrinė e Bujqėsisė dhe Ushqimit pėr standardet e tyre teknike dhe metodologjike. Seksionet kanė autoritet tė krijojnė dhe mbajnė kadastrėn e tokės. Zyrat kanė pėrgjegjėsinė pėr menaxhimin dhe shpėrndarjen e tokave bujqėsore dhe tė fshatit qė janė pronė e shtetit, duke pėrfshirė pushtetin e negocimit dhe tė pėrgatitjes sė tė drejtave tė qirasė dhe pėrdorimit pėr parcelat dhe trojet e tokave shtetėrore. Pėr sa i takon tokave private, juridiksioni i tyre kufizohet nga pėrcaktimet ligjore pėr mbrojtjen e cilėsisė sė tokės dhe atributet fizike\natyrale tė tokave bujqėsore dhe tė tjera. Gjithsesi, meqenėse ato kanė trashėguar arkivat e tapisė (duke pėrfshirė dhe stafin) nga komisionet e tokės, nė shumė vende ato vazhdojnė tė kenė njė rol nė zgjidhjen e ēėshtjeve pėr pronėsinė dhe kontrollin mbi tokėn. Drejtoria e Pyjeve dhe Kullotave pėrbėhet nga drejtori rajonale me zyra vartėse tė organizuara mbi bazėn e zyrave rajonale administrative tė pyjeve, tė gjitha kėto nė varėsinė e Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Pyjeve dhe Kullotave nė Ministrinė e Bujqėsisė dhe Ushqimit. Zyrat rajonale dhe ato nė varėsi kanė fuqi tė pėrcaktojnė sipėrfaqet e kullotave dhe tė pyjeve qė duhen transferuar nė kontroll komunal\bashkiak. Nė zonat e mbajtura nėn kontroll direkt shtetėror ato negociojnė dhe pėrgatisin kontrata qiraje, leje pėr prerjen e drurėve dhe leje tė tjera pėr pėrdorimin e burimeve tė pyjeve dhe kullotave. Nė zonat komunale ato negociojnė dhe pėrgatisin kontrata 10 vjeēare tė pėrdorimit dhe asistojnė autoritet komunale\bashkiake nė krijimin e tė drejtave tė sipėrmarrjes pėr shoqatat e pėrdoruesve, individėt apo sipėrmarrjet. Drejtoria rajonale krijon dhe mban kadastrat e pyjeve dhe ato tė kullotave. Ajo gjithashtu mban arkivat e qirave, licencave dhe kontratave. Pėr marrėveshje qė nuk regjistrohen nė IPRS (pothuajse tė gjitha) drejtoritė shėrbejnė si burime informacioni mbi zėniet, qiradhėnien dhe tė drejtat e pėrdorimit nė sipėrfaqet e pyjeve dhe kullotave. Njėsitė e menaxhimit tė tokave tė mbrojtura janė krijuar pėr ēdo park kombėtar, rezervate natyrore dhe tė tjera zona tė mbrojtura. Kėto organizata janė nėn mbikėqyrjen direkt tė Drejtorisė sė Zonave tė Mbrojtura dhe Gjuetisė tė Drejtorisė sė Pyjeve dhe Kullotave nė Ministrinė e Bujqėsisė dhe Ushqimit. Ministria e Mbrojtjes sė Mjedisit ka gjithashtu pėrgjegjėsi monitoruese nė pėrcaktimin e metodave dhe standardeve teknike pėr mbrojtjen e habitateve dhe burimeve tė kėtyre zonave. Brenda kėsaj strukture administrative, fuqitė e pushtetit lokal ­ kėshillat komunale dhe bashkiake dhe zyrat e tyre administrative ­ janė pacaktuar nė terma konkfliktuale me agjencitė shtetėrore. Nė praktikė, administratat lokale, vetėm sa po zhvillojnė ngadalė autoritetet dhe mundėsitė e tyre. Shumė do tė varet nga mėnyra sesi zyrat lokale tė administrimit dhe mbrojtjes sė tokės dhe nivelet mė tė ulėta tė drejtorive tė pyjeve dhe kullotave do tė koordinojnė aktivitetin e tyre nėn drejtimin e punonjėsve komunal, rajonal dhe bashkiakė. Aktivitete me partnerė ndėrkombėtarė Gjatė aktiviteteve tė reformės sė tokės rurale, partnerė ndėrkombėtarė pėr zhvillim kanė mbėshtetur iniciativat e qeverisė nė disa nėn-sektorė, duke pėrfshirė organizimin e regjistrimit tė tokės dhe transferimin e pyjeve dhe kullotave nė kontroll komunal, rehabilitimin e ujitjes dhe infrastrukturave tė tjera rurale dhe asistencės pėr fermerėt e vegjėl. 40 USAID dhe BE kanė punuar me IPRS dhe Njėsinė e Menaxhimit tė Projekteve nė Ministrinė e Bujqėsisė dhe Ushqimit pėr tė 40Njė pasqyrė e programeve tė partnerėve tė ndryshėm ndėrkombėtar mund tė gjendet nė EBRD Albania (2004), Annex to the EBRD Country Strategy, www.EBRD.com. 79 regjistruar tė drejtat e pronėsisė sė qytetarėve nė mbi 2,000 zona kadastrale rurale.41 Banka Botėrore ka dhėnė asistencė pėr pėrmirėsime teknike tė IPRS. Banka Botėrore ka qenė njė partner i rėndėsishėm zhvillimi nė kėtė drejtim sikurse edhe USAID, duke asistuar nė transferimin e pyjeve dhe kullotave nėn varėsinė e komunave. Kohėt e fundit, projektet pėr problemet e shumė sojshme mjedisore kanė pasur ndikim nė progresin e pėrcaktimit tė tė drejtave tė qytetarėve dhe pėrgjegjėsitė e shtetit pėr tokėn. Projektet e Menaxhimit tė Ujėmbledhėsve, asistuar nga Banka Botėrore me projekte pėr Liqenin e Ohrit dhe Prespės kanė filluar tė pėrcaktojnė mėnyrat se si kufizimet e pėrdorimit, zhvillimit dhe shpėrndarjes sė tokės kanė ndikuar cilėsinė e ujėrave. Njė projekt i ngjashėm, i asistuar nga Bashkimi Evropian dhe Banka Botėrore do tė fillojė sė shpejti pėr Liqenin e Shkodrės. Ka pasur njė numėr projektesh pėr pėrdorimin e tokės bujqėsore, organizimit tė fermės dhe prodhimit fermer. Bashkimi Evropian dhe GTZ kanė mbėshtetur iniciativat e qeverisė pėr riorganizimin e Ministrisė sė Bujqėsisė dhe Ushqimit dhe strukturat e saj tė shėrbimit. Projekti i Bankės Botėrore tė Shėrbimeve Bujqėsore ka asistuar qeverinė nė rritjen e eksesit tė fermerėve tė vegjėl ndaj farave cilėsore, institucionet e marketingut dhe shėrbimeve dhe teknologjitė e prodhimit. Banka Botėrore ka asistuar gjithashtu iniciativėn e qeverisė pėr pėrmirėsimin e zyrave tė regjistrimit tė tokės rurale dhe pėr tė provuar projekte pilote pėr konsolidimin e tokės.42 Kėto projekte po ndihmojnė nė transformimin e veprimtarive administrative nga komandimi dhe kontrollimi nė ofrim shėrbimi nė nivel rajonal dhe lokal. Asistenca e BE ka pasur si qėllim krijimin e shėrbimeve shtesė nė zonat rurale. BE vazhdon tė ofrojė trajnim dhe tė rrisė kapacitetet e shėrbimeve tė fermės. Nė fokus tė mbėshtetjes ndėrkombėtare kanė qenė edhe projektet e rinovimit tė infrastrukturės rurale. Nė mėnyrė tė veēantė Banka Botėrore ka investuar nė rindėrtimin e sistemit tė ujitjes dhe kullimit dhe riorganizimin e menaxhimit tė tyre nė Shoqata tė Pėrdoruesve tė Ujit dhe Bordeve tė Kullimit qė do t'i shėrbejnė mė mirė modelit tė ri tė parcelave mė tė vogla.43 Nė mėnyrė tė ngjashme, Projekti i Punėve tė Komunitetit ka bėrė tė mundur financimin e disa projekteve tė vogla si shtrimin e rrugėve rurale, rehabilitimin e shkollave dhe qendrave shėndetėsore, rindėrtimin e urave dhe kanaleve.44 Po kėshtu Programi CARD i BE ka bėrė investime pėr riparimin dhe rinovimin e serave dhe strukturave tė tjera tė fermės, si dhe sistemeve tė ujitjes.45 Projektet e mikro-kredive kanė ngritur shtatė institucione qė veprojnė nė pothuaj ēdo rajon tė vendit. Prej kėtyre, pesė kanė nė fokus zonat rurale. Unioni i Shoqatave tė Kursim Kreditit, njė rrjet i shoqatave te kursim-kreditit, i ngritur nga qeveria me ndihmėn e Bankės Botėrore, ėshtė aktive nė 401 fshatra dhe ofron shėrbime pėr 40 pėr qind tė popullsisė sė kėtyre fshatrave. Fondacioni i Financimit tė Zonave Malore, i organizuar nga IFAD dhe FAO e UN jep kredi shumė tė vogla me njė mesatare prej 1,100 $ pėr fermerėt dhe sipėrmarrėsit ruralė. Fondacioni Pėr tė Ardhmen, asistuar nga NOVIB\Dutch International Aid, ėshtė fokusuar nė ndihmėn ndaj vreshtarėve. Janė krijuar 24 shoqata tė prodhimit tė rrushit me 1,805 anėtarė 41Shih ARD, Inc. (2004), Raport pėr Projektin e Pėrmirėsimit Organizativ tė Regjistrimeve Shqiptare, pėrgatitur pėr USAID, www.dec.gov. 42Shih Banka Botėrore (2001), Albania Agricultural services Project, Project Appraisal Document, no. 22161. 43Shih Banka Botėrore (2003), Albania Community Works Project, Http:\\www-wds.worldbank.org. 44Shih Banka Botėrore (2002) Albania Community Works Project, Implementation and Completion Report, no. 25260, http:\\www-wdsėworldbank.org. Shih gjithashtu faqen e internetit tė Fondit Shqiptar tė Zhvillimit, www.Albaniaonline.net. 45European Union (2004) Stabilization and Association Country Report 2004, http:\\europa.eu.int. 80 fermerė (242 prej tyre janė gra), dhe ka ofruar 448 kredi pėr anėtarėt e vet (deri nė mes tė 2004). Shoqata Shqiptare e Bulmetit dhe Mishit dhe Shoqatave e Sipėrmarrėsve tė Gjėsė sė Gjallė, tė dyja tė organizuara nė partneritet me USAID (pėrmes Land o'Lakes) kanė njė komponent tė ndihmės pėrmes huave. Projekti ndihmon fermerėt nė marrjen e kredive tė vogla nga Partneri Shqiptar i Mikrokredisė (PSHM) dhe kredive tė mėdha nga Banka Shqiptare Amerikane. Nė 2004 njė aktivitet i ri mikrokredie pėr fermerėt e Lezhės u organizua nga World Vision me financime tė Canadian International Assistance. Disa partnerė kanė ndihmuar nė krijimin e aktiviteteve tė marketingut dhe prodhimit tė ushqimeve me asistencė teknike biznesi dhe akses pėr hua komerciale dhe kapitale. Fondi Shqiptaro-Amerikan i Ndėrmarrjeve dhe Fondi Shqiptar pėr Rindėrtim sponsorizuar nga EBRD dhe Qeveria Italiane kanė kontribuar nė sektorėt e prodhimit tė ushqimit dhe pajisjeve. Problemet e menaxhimit tė pyjeve dhe prodhimit po trajtohen nga Projekti i Pyjeve i qeverisė shqiptare financuar nga Banka Botėrore, FAO, qeveria italiane, dhe Agjencia Zviceriane pėr Zhvillim. Objektivi i kėtij projekti janė llogaritja e saktė e tė ardhurave tė qėndrueshme prej pyjeve shqiptare dhe ndihma nė zhvillimin e menaxhimit tė pyjeve pėr tė mbajtur kėtė nivel prodhimi. Projekti pėrfshin komponentėt e rimėkėmbjes sė pyjeve tė degraduara, pėrcaktimit tė metodave tė ruajtjes dhe tė ndarjes sė prodhimit komercial nga funksionet rregullatore nė menaxhimin e pyjeve. Komponentė specifikė tė projektit pėrfshijnė asistencėn pėr forcimin e kapaciteteve tė Drejtorisė tė Pyjeve dhe Kullotave nė Ministri, me trajnime dhe asistencė nė riorganizimin administrativ dhe proceset e menaxhimit; futja e teknologjive dhe metodave tė reja nė kėtė fushė. Kjo punė pėrfshin hartimin e Strategjisė Kombėtare pėr Menaxhimin e Zjarreve nė Pyje dhe Plani i Veprimit si dhe njė Marketim pėr lėndėt drusore dhe Studim i Politikave tė ēmimeve. Projekti ka ndihmuar nė pėrgatitjen dhe aprovimin e metodave tė pyllėzimit, krasitjeve parakomerciale nė tre stade dhe monitorimi dhe kontrolli i pesticideve. Programi i krasitjeve ėshtė shtrirė nė mbi 2,600 ha deri nė fund tė 2001. Ėshtė dhėnė asistencė pėr menaxhimin e pyjeve tė mbrojtur, duke ofruar pajisje pėr tė pėrmirėsuar komunikimin dhe ėshtė trajnuar personeli mbi metodat teknike tė menaxhimit tė zonave tė kombinuara qė prodhojnė dru zjarri dhe foragjereve si dhe pėr kontrollin e erozionit.46 USAID ka mbėshtetur iniciativa pėr krijimin e tetė shoqatave tregtare pėr agrobiznesin, qė kanė bėrė tė mundur aktivitete qė sigurojnė furnizime pėr prodhimet, pėr marketingun e prodhimeve, dhe marrjen e kredive nga fermerėt nė mbėshtetje tė shėrbimeve fermere. Kėto tetė shoqata pėrfshijnė: Biznesi i Hortikulturės, Shpezėtaria dhe Vezėt, Vaji i Ullirit dhe ato tė Gatimit, Prodhimet e Mishit, Farat e Patates, Peshkimi, Bloja, dhe Pajisjet dhe Makineritė Bujqėsore. Tė tetė shoqatat janė bashkuar nė Federatėn Shqiptare tė Shoqatave Tregtare Bujqėsore (AFADA). Sipas USAID nė fillim tė, anėtarėsia nė shoqatat fermere u rrit nė 7,000 anėtar dhe nė shoqatat e agrobiznesit nė 2,278. Njė komponent i rėndėsishėm i aktivitetit tė shoqatave ka qenė krijimi i tre unioneve tė kreditit, mė e madhja ėshtė nėn AFADA, me $150,000 fonde kredie tė vlefshme nė fillim tė 2004. Shoqata e Farės sė Patates ka gjithashtu unionin e vetė tė kredisė me 208 nė 2004, ndėrsa Unioni i Kredisė tė Shoqata e Biznesit tė Hortikulturės ka 148 anėtar.47 Varfėria rurale dhe ndikimi i kushteve ekonomike mbi fėmijėt, gratė dhe tė moshuarit ka qenė nė fokus tė disa iniciativave tė ndėrmarra nga OJQ-tė. Pėr shembull, Christian Children's 46Shih Forestry Project Albania, http:\\www.esteri.it. 47IFDC (2004) Economic Impact Assessment of USAID\IFDC Assistance to Albanian Agricultural Trade Associations, raporti i projektit, http:\\www.dec.org. Shih gjithashtu IFDC (2002) Building Foundations for Private Agribusiness Growth in Albania, http:\\www.dec.org. 81 Fund ka ndihmuar organizimin e kopshteve me mbėshtetjen e shoqatave tė prindėrve, tė cilat janė kthyer nė rrjete tė komunikimit mbi shėndetin publik, kujdesin dhe mbrojtjen e fėmijės dhe artikulimin e problemeve tė komunitetit. 48 Varfėria rurale dhe zotėrimet e tokės Strategjitė afatgjata pėr zhvillimin e bujqėsisė, pyjeve dhe zonave malore vazhdojnė tė parashikojnė ndryshime demografike dhe sociale. Janė kryer studime tė shumta dhe vėzhgime mbi qėndrimet e banorėve rural dhe kėto po shėrbejnė si bazė e qasjeve tė reja pėr reduktimin e varfėrisė dhe zhvillimin e qėndrueshėm rural. Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit ka studiuar nga afėr problemin e fragmentimit tė fermave dhe prodhimin negativ mbi prodhimin dhe tė ardhurat e familjes. Tabela 8-2. Struktura e Zotėrimeve Bujqėsore, 2002 Burimi: Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit, Raporti Vjetor, 2002 at fq. 18. Grupet Fermere Numri i fermave Pėrqindja 0.1-0.5 hektar 142,600 33.9 0.5-1 hektar 101,600 24.2 1-2 hektar 126,200 30.1 Mbi 2 hektar 19,600 11.8 Totali njėsive fermere 420,000 100% Bazuar nė kėto statistika, Ministria ka pėrcaktuar tre grupe fermere sipas kapaciteteve tė tyre prodhuese. Sė pari, Ministria llogarit qė 21 pėr qind e tė gjitha fermave janė tė pafta pėr tė plotėsuar nevojat themelore tė familjeve. Kėto ferma prodhojnė drithėra dhe foragjere por ato janė tė vendosura nė zona tė largėta dhe nuk kanė mundėsi tė lidhen me tregjet. Kėto ferma janė shkaku kryesor i migrimit tė familjeve. Sė dyti, fermat qė prodhojnė mjaftueshėm pėr familjet me disa mundėsi pėr tė gjeneruar tė ardhura nga shitja e produkteve pėrbėjnė 64% tė totalit. Kėto kanė prodhime tė pėrziera por dominojnė drithėrat dhe foragjeret. Sė treti, fermat e orientuara nga tregu pėrbėjnė 15%. Ato prodhojnė zarzavate, foragjere, fruta, vreshta dhe ullinj. Nė pėrmbyllje, Ministria ka hartuar statistika qė tregojnė se pėrdorimi aktiv i tokės sė kultivuar ka ardhur nė rėnie qė nga 1998, por ka njė shfrytėzim mė intensiv tė tokės pėr prodhimin e zarzavateve, qumėshtit, vezėve dhe drithėrave tė tjera.49 Rėnia nė tokėn e kultivuar duket se ka shkaqe: sė pari, emigrimi i krahut tė punės ka lėnė shumė fusha tė fermave tė papunuara ose tė menaxhuara nė minimalisht nga anėtar tė familjes apo fqinjėt. Sė dyti fermerėt e kanė braktisur tokat me cilėsi tė ulėt, veēanėrisht nė tokat kodrinore tė tarracuara. Nė tė tė dyja rastet fushat e braktisura po pėrdoren pėr kullotje pa asnjė kontroll. Politika e Ministrisė qė reflekton principet e FAO-s dhe Bankės Botėrore ėshtė tė ndihmojė fermat e orientuara nga tregu dhe fermat familjare me njė potencial zhvillimi nė mėnyrė qė tė kenė nė kontroll mė shumė tokė. Fillimisht ėshtė parashikuar marrėveshje qiradhėnieje dhe bashkimi tė fermave pa pėrpjekje tė drejtpėrdrejta pėr tė bindur fermerėt tė shkėmbejnė apo shesin tokėn e tyre.50 Ėshtė e njohur qė aktualisht shumica e familjeve rurale duan tė ruajnė 48Shih Harriet Epstein, (2004) Assessment of Child Health and Protective Services, raport i pėrgatitur pėr Christian Children's Fund 49EU Stabilization and Association Country Report 2004, http://europa.eu.int. 50Banka Botėrore (2002) Rural Development Strategy, fq. 33, paragrafi 126. 82 pronėsinė mbi tokėn e tyre duke qenė se aktivitete tė tjera ekonomike si emigracioni, migrimi nė periferitė urbane nuk janė tė pėrhershme. Shitja dhe transaksionet e tjera qė kanė tė bėjnė me tokėn e fermave janė penguar gjithashtu edhe nga mungesa e njė takse efektive tė tokės meqenėse nuk ka njė kosto domethėnėse pėr mbajtjen e tokės pa e punuar. Pėr mė tepėr, ekzistenca e njė takse substanciale tė transferimit tė pronės i ka dekurajuar transaksionet zyrtare legale.51 Prirja e familjeve fermere pėr tu angazhuar nė marrėdhėnie afat gjata--shitje, dhėnie me qira, shkėmbimi i tokave--konfirmohet nga studime tė ndryshme qė kanė intervistuar dhe familjet e tyre. Pėr shembull nė njė studim mbi katėr fshatra qė rrisin ullinj nė rrethin e Vlorės, autorėt e studimit nga programi i menaxhimit tė integruar tė pesticideve zbuluan se tė 200 fermerėt e intervistuar vazhdojnė tė kenė nė zotėrim rrėnjėt e ullinjve dhe parcela tė tjera toke tė kultivuara. Asnjėri prej tyre nuk e ka dhėnė me qira apo pėr pėrdorim dhe vetėm pak prej tyre e e kanė me tituj. Asnjėri nuk ka raportuar ndonjė transaksion toke. Nga tė 200 vetėm njėri ka aplikuar dhe marrė kredi nė bankė. Asnjėri nga fermerėt nuk e ka pėrdorur tokėn si kolateral sepse shumė prej tyre nuk i kanė tė regjistruar titujt dhe sepse shumė prej tyre e konsiderojnė personelin e bankės si tė korruptuar.52 Nė afat tė gjatė, duket se ėshtė e paevitueshme qė tė rinjtė do tė vazhdojnė ta braktisin fshatin dhe me kalimin e kohės do tė humbin lidhjet emocionale dhe tė sigurisė shoqėrore me tokėn. Nė perspektivėn afatshkurtėr dhe tė mesme duket se strategjia mė e mirė do tė ishte tė ndihmoheshin familjet qė siguronin tė ardhura nga aktivitetet jashtė fermės--pyjet, turizmi, industria artizanale. Kėto aktivitete kėrkojnė pėrfundimin e programeve tė transferimit tė tokave pyjore dhe kullotave dhe evoluimin e mekanizmave mė tė fortė ligjor dhe ekonomik pėr tu garantuar familjeve akses tė qėndrueshėm dhe afat gjatė pėr burime, si dhe sqarimin e tė drejtave tė tyre pėrgjegjėsive dhe kostove. 51Banka Botėrore (2002) Rural Development Strategy, fq. 64, paragrafi 239. 52IPM-CRSP (2002) In-Depth Report on Activities 1993-2001, raport o pėrgatitur pėr USAID, http://www.dec.org. 83 Shtojca 9. Inventarizimi dhe transferimi i pronave shtetėrore Programi i inventarizimit dhe transferimit tė pronave shtetėrore tek pushteti lokal reflekton politikat e njė menaxhimi tė pėrmirėsuar shtetėror dhe decentralizimit tė autoritetit tek pushteti vendor, gjė tė cilėn administrata kombėtare shqiptare e ka trajtuar nė njė sėrė dokumentesh kombėtare dhe ndėrkombėtare. Nė vitin 2000, Shqipėria nėnshkroi Kartėn Evropiane tė Pushtetit Lokal.1 Kėshilli i Ministrave ka aprovuar strategjinė e decentralizimit dhe autonomisė lokale.2 Kjo strategji ėshtė pjesė e strategjisė kombėtare pėr zhvillim ekonomik dhe social, nė tė cilėn pėrmendet parimi i decentralizimit.3 Decentralizimi i autoritetit dhe transferimi i aseteve nė nivelin e qeverisjes bashkiake ėshtė njė angazhim kyē nė rrugėn drejt integrimit Evropian.4 Parimet bazė tė pronėsisė tė pushtetit vendor pėr pronėn e patundshme pėrmenden nė ligjin Pėr Qeverisjen Vendore, por zbatimi i tij rregullohet me akte ligjore tė veēanta.5 Dy ligje pėrcaktojnė programin e inventarizimit tė tokės shtetėrore si dhe ndarjen e saj midis pushtetit qendror dhe atij vendor. Ligji numėr 8743, Pėr Pronėn e Patundshme Shtetėrore, pėrcakton kategoritė e tokave dhe pronave qė mbeten nė zotėrim shtetėror si dhe autoritetet dhe proceset pėr menaxhimin e tyre.6 Ligji nr. 8744, Pėr Transferimin e tė Paluajtshme Shtetėrore tek Qeverisja Vendore, pėrcakton procesin qė i identifikon kėto prona dhe pastaj i transferon tek administrata komunale dhe bashkiake.7 Ligji nr. 8743 krijon dy kategori tė pronave shtetėrore. Prona Publike janė tokat,ndėrtesat dhe objektet infrastrukturore, tė cilat "pėrmbushin funksione shtetėrore bazė dhe tė pandashme". Kėto pėrfshinė vijėn bregdetare dhe toka tė tjera ujore, toka me rėndėsi arkeologjike dhe historike, instalimet e mbrojtjes kombėtare, toka me burime natyrore, pyje dhe kullota tė mbajtura nė pronėsi shtetėrore dhe infrastrukturė tjetėr si autostrada, ura etj. Pronat jo publike pėrfshijnė 8 toka dhe objekte tė paluajtshme qė janė tė dobishme pėr bujqėsinė, tregtinė, industrinė ose strehimin ose qė nuk nevojiten pėr funksione shtetėrore. Kėto toka dhe prona kanė njė "regjim juridik tė njėjtė me pronėn private".9 Ligji nr. 8744 trajton transferimin e pronės publike qė pėrmbush funksionet e qeverisė vendore dhe transferimin e shumicės sė kategorive tė tokės jo publike nėn kontrollin komunal dhe bashkiak.10 Projekti i Pyjeve ka bėrė tė mundur inventarizimin e katėr kombėtar tė pyjeve dhe kullotave (inventarizimi i fundit ėshtė bėrė nė 1985), si dhe analizėn e gjendjes dhe prirjeve tė pėrdorimit tė burimeve nė tė gjithė vendin. Inventari i ofron qeverisė njė mjet tė ēmueshėm pėr tė 1Shih www.conventions.coe.int. 2Shih Banka Botėrore, Albania: Decentralization in Transition, Raporti nr. 27885, Shkurt 2004 3Kėshilli Shqiptar i Ministrave (2002), Raporti i Progresit pėr Implementimin e Strategjisė Kombėtare pėr Zhvillimin Social dhe Ekonomik; www.keshilleministrave.al.gov. 4Bashkimi Evropian (2004), Stabilization and Association Country Report, Albania, http://europa.eu.int; European Union CARDS (2001) Albania Country Strategy Paper, 2002-2006, fq. 7, http://europa.eu.int. 5Ligji nr. 8652 dt. 31 Korrik 2000, Pėr Organizimin dhe Funksionimin e Qeverive Lokale, neni 8(II) paragrafi 1 (principi i pronėsisė pėr pronėn e patundshme) dhe Neni 72 (i referohet zbatimit tė ligjeve tė veēantė). 6Ligji nr. 8743 i 22 shkurt 2001, Pėr pronėn e patundshme shtetėrore. 7Ligji nr. 8744 i 22 shkurtit 2001, Pėr transferimin e pronės sė patundshme shtetėrore tek qeverisja vendore. 8Ligji nr. 8743, Neni 2 dhe 3. 9Ligji nr. 8743, Neni 4. 10Ligji nr. 8744, Neni 3. 84 ndihmuar nė planifikimin e menaxhimit tė qėndrueshėm tė pyjeve dhe kullotave dhe politikave zhvillimore. Projekti ka krijuar njė sistem informimi gjeografik (GIS) pėr tė mbėshtetur procesin e planifikimit tė menaxhimit pyjor. Ėshtė e nevojshme tė gjendet njė mundėsi se si do tė institucionalizohet, pėrditėsohet dhe mirėmbahet inventari kombėtar dhe GIS. Procesi i inventarizimit tė tokės dhe pronave tė patundshme shtetėrore pėrshkruhet nė Ligjin nr. 8743 ndėrsa transferimi i pronave tek pushteti vendor pėrshkruhet nė Ligjin nr. 8744. Pėr qėllime administrative, janė kombinuar tė dyja procedurat. Pėr tė mbikėqyrur punėn dhe vendosur standardet Kėshilli i Ministrave ka krijuar komitetin shtetėror pėr inventarizimin dhe transferimin e pronės shtetėrore, njė strukturė e Ministrisė sė Pushteti Vendor. Komiteti shtetėror ka pėr detyrė tė mbikėqyr punėn e administratės sė komunave dhe administratės sė bashkive qė janė pėrgjegjėse pėr inventarizimin dhe identifikimin e pronave qė duhet tė transferohen. Bashkitė mė tė mėdha kanė ngritur njėsi tė specializuara planifikimi pėr tė kryer kėtė punė. Inventarizimi dhe transferimi i tokės dhe pronave tė paluajtshme tek administrata bashkiake pėrfshin njė proces prej nėntė hapash: Komuna pėrpilon inventarin e tė gjithė pronave shtetėrore qė gjenden nė territorin e vet. Ky inventar i dėrgohet komitetit shtetėror tė transferimit tė pronės publike. Komiteti shtetėror e qarkullon kėtė inventar nė pesė ministri ­ e Bujqėsisė dhe Ushqimit, e Mbrojtjes, e Drejtėsisė, e Financave dhe e Ekonomisė pėr komentet e tyre mbi listėn. Nėse ministritė janė dakord, Kėshilli i Ministrave jep aprovimin paraprak mbi inventarin dhe ai i kthehet komunės. Komuna propozon ndarjen e pronave nė listėn e inventarit midis saj (komunės) dhe shtetit. Lista e ndarė i dėrgohet komitetit shtetėror. Komiteti Shtetėror e qarkullon ndarjen e propozuar tek tė pesta ministritė plus tek ajo e Shėndetėsisė dhe ajo e Arsimit pėr tė marrė pėlqimin ose mospėlqimin nė lidhje me transferimet e propozuara. Pasi zgjidhen mosmarrėveshjet lista i kthehet komiteti shtetėror. Komiteti shtetėror pėrgatit projekt-vendimin mbi ndarjen e pronave dhe ja kthen listėn komunės. Nė komunė lista afishohet publikisht pėr nėntėdhjetė ditė, pėr tė mbledhur kundėrshtime ose pėr tė bėrė korrektime. Ndarja e pronave aprovohet nga Kėshilli i Ministrave. Regjistrimi i pronave tė paluajtshme nė IPRS. Ligji fillimisht kishte vendosur njė kalendar dy-vjeēar pėr pėrfundimin e procesit, megjithatė zbatimi ka ecur ngadalė. Komiteti shtetėror pėr Inventarizimin dhe Transferimin e Pronave Shtetėrore u krijua vetėm nė 2002. Deri nė Prill 2005 64 nga 353 komuna apo Bashki ishin nė hapin e tretė, atė tė aprovimit paraprak tė listės sė pronave. Pėr tetė prej tyre procesi ėshtė nė hapin e shtatė. Njė qytet i vogėl si Kuēova arriti fazėn e fundit tė aprovimit final nė Nėntor 2004. Kėshilli i Ministrave aprovoi transferimin e 536 objekteve nė pronėsi tė administratės sė Bashkisė sė Kuēovės shumica e tė cilave pėrbėhet nga toka dhe sipėrfaqe publike urbane, objekte infrastrukturore dhe toka rreth tyre. Pyjet dhe kullotat nuk janė pjesė e territorit brenda kufijve bashkiak. Arsye tė ndryshme janė dhėnė pėr progresin e pakėt. Se pari, me sa duket komiteti shtetėror i ka dhėnė prioritet punės me ministritė, sqarimit tė pretendimeve tė tyre pėr pronėn dhe ka shtyrė punėn me pushtetin vendor. Nga ana e tyre, shumė qeverisje vendore u ka ardhur pėr 85 mbarė qė ta shtynė transferimin e pronave tė cilat nuk ishin mirėmbajtur pėr shumė vite.11 Vonesa tė tjera kanė tė bėjnė me mungesėn e bashkėpunimit midis agjencive nė lidhje me tė dhėnat pėr pronat--nė mėnyrė tė veēantė midis komitetit shtetėror dhe IPRS. Kjo ėshtė edhe e arsyeja e njė ngadalėsimi tė konsiderueshėm nė proces. Shumė komuna, bashki dhe komiteti shtetėror po bėjnė inventarėt bazuar nė tė dhėnat e Ministrive tė ndryshme dhe jo tė IPRS-sė. 12 Regjistrimet e zyrės sė administrimit tė tokės rurale nė ministrinė e bujqėsisė dhe ushqimit janė transferuar te grupet e punės sė inventarit nė shumė komuna. Pėr shkak se kėto regjistrime janė pėrpiluar para regjistrimit tė parė ato nuk pėrmbajnė vijėzime apo ndare tė sakta tė kufijve tė pronave tė fiksuara dhe koordinuara sipas pikave tė monitorimit apo numrave tė kodit qė lidhin tė dhėnat e pronave me hartat. Komunat dhe komiteti shtetėror po shpenzojnė kohė pėrpjekje dhe burime tė panevojshme sepse nuk po pėrdorin databazėn e IPRS. Nė mbi 200 zona kadastrale, ku regjistrimi i parė ėshtė kryer, listat e pronave shtetėrore (me pėrmasat e sakta, kufijtė dhe kodet e vendndodhjes) mund tė gjenerohen thjeshtė duke shkarkuar informacionin e kompjuterizuar. Me sa duket IPRS i ka rezistuar transferimit tė kėtyre tė dhėnave dhe komiteti shtetėror nuk ka insistuar pėr transferimin e tyre. Aspekti mė i rėndėsishėm do tė jetė kur pronat e aprovuara pėr transferim do tė prezantohen nė fund pėr regjistrim. Do tė ketė shumė mospėrputhje ­ mbi vendosjen e vijave kufizuese dhe mungesa, identifikim jo-konsistent i pronarėve, pika qė nuk pajtohen tė monitorimit--dhe nuk do tė jetė e mundur qė tė regjistrohen shumė nga pronat pa ndonjė proces tjetėr qė tė zgjidh diferencat. Nė qoftė se nė atė kohė, shteti dhe bashkitė kėrkojnė qė tė njihen vijat e tyre kufizuese dhe tė drejtat e pronėsisė shtetėrore mbi tė dhėnat e regjistrit (pėrfshirė mbivendosjen e pronave private) kjo do tė minonte statusin e IPRS-sė si garantues i tė drejtave tė Kodit Civil. Partnerėt ndėrkombėtar pėr zhvillim po ofrojnė ndihmė pėr projekte tė ndryshme duke punuar me bashki tė veēanta si pjesė e pėrpjekjeve pėr njė decentralizim mė tė madh. Iniciativa e Decentralizimit po i ofron asistencė disa qyteteve pilot pėr tė riorganizuar sistemin e tyre fiskal, buxhetin dhe sistemin e shpėrndarjes sė shėrbimeve. I ėshtė dhėnė mbėshtetje qytetit tė Tiranės nėpėrmjet pėrgatitjes sė njė sėrė fotografive ajrore dhe hartave. 11Urban Institute (2003), Quarterly report on the Albania Decentralization Initiative project of USAID, www.dec.org. 12Shih Urban Institute (2003), Quarterly Report on the Albania Local Government Assistance Project, pėrgatitur pėr USAID, www.dec.org. 86 Shtojca 10. Mosmarrėveshjet mbi Tokėn dhe Pronėn Si edhe nė vende tė tjera, nė Shqipėri, mos marrėveshjet pėr tokėn dhe pronėsinė pėrbėjnė njė pėrqindje tė lartė tė ēėshtjeve tė pazgjidhura nė gjykatat civile. Shumė profesionist vlerėsojnė se gjysma e rasteve kanė tė bėjnė me ēėshtje tė tokės dhe pronėsisė dhe njė studim pėr gjykatėn civile tė rrethit tė Tiranės nė vitin 1999 gjeti qė 866 nga 1920 ēėshtje tė pa zgjidhura kishin tė bėnin me ēėshtje tė tokės.1 Ka evidenca tė qarta se gjithashtu kryepleqtė e fshatrave zyrtar tė tjerė tė bashkive, lider fetar dhe OJQ po thirren pėr tė ndėrmjetėsuar nė kėto konflikte tė tokės dhe pronės kur ato janė midis anėtarėve tė familjes apo fqinjėve.2 Nuk duket tė ketė ndonjė studim gjithė pėrfshirės tė fundit mbi numrin dhe llojet e rasteve tė trajtuara nga gjykatat civile apo mbi pėrfundimet e kėtyre rasteve. Profesionist tė sistemit flasin pėr shtyrje, procedura komplekse dhe eksperiencėn e pamjaftueshme tė gjykatėsve, stafit tė gjykatave dhe avokatėve nė trajtimin e kėtyre ēėshtjeve. Vlerėsimi i ekspertėve pėr sistemin e gjykatave ka nxjerrė shumė mangėsi nė trajnimin gjyqėsor dhe nė mbėshtetjen administrative dhe ekspertizėn vėnė nė dispozicion tė gjyqtarėve.3 Duket se ka rregulla jo tė qėndrueshme nė ēėshtje tė ngjashme dhe ka akuza pėr korrupsion. Vendimet e gjykatės tė cilat rezultojnė me ndryshime nė tė drejtat e tokės dhe pasurive tė paluajtshme shpesh nuk regjistrohen. Statistikat e IPRS tregojnė se nė 2002, vetėm 544 dokumente gjyqėsore ishin regjistruar (pėrfshirė 220 qė lidheshin me shpronėsimin pėr shkak tė ndėrtimit tė nė Gjirokastėr). Nė 2003, numri total i dokumenteve tė regjistruara tė gjyqit ishte 431.4 Ka pasur probleme nė ekzekutimin e urdhrave tė gjykatės nga zyra e pėrmbarimit. Pėr tė ndrequr kėto probleme sistematike janė ndėrmarrė projekte tė ndryshme duke punuar me gjykatat pėr pėrmirėsimin e menaxhimit tė rasteve, ofrimit tė trajnimit pėr gjykatėsit dhe stafin, pėrmirėsimit arsimimit ligjor, luftės kundėr korrupsionit dhe ekzekutimit tė procedurave nga zyrat e pėrmbarimit.5 Asnjė nga projektet nuk ka nė fokusohen nė ēėshtje qė lidhen me tokėn dhe pronėsinė. Paralelisht me kėto projekte qė pėrmirėsojnė gjykatat ka pasur pėrpjekje pėr krijimin e debitimit dhe arbitrimit jo-gjyqėsor. Disa konsulentė ndėrkombėtar kanė sugjeruar qė tė krijohet njė gjykatė e specializuar pėr tokėn dhe pronėn e patundshme ose njė strukturė formale pėr ndėrmjetėsimin pėr ēėshtje tė tokės dhe pronėsisė.6 Kjo nuk ka pėrfunduar akoma por puna ka ecur me ngritjen e njė sistemi jo tė specializuar ndėrmjetėsim tė ēėshtjeve tregtare dhe civile. Me 1Singer, Norman (2001), Consultant's Report, pėrgatitur pėr USAID, 4-29 korrik 2004. 2Shih Bashkim Deliallisi (2002), "Drejtuesit e pushtetit vendor -- pjesėmarrės nė veprimtaritė ndėrmjetėsuese" (Local Government Authorities involved in Mediation Process) in Pajtimi (gazetė e Fondacionit Shqiptar pėr zgjidhjen e konflikteve), vėll. 2, nr. 20. 3Shih American Bar Association CEELI program (2004) Judicial reform Index for Albania, www.abanet.org. Gjithashtu shih Banka Botėrore (2001), Legal and Judicial Reform Project, Project Appraisal Document, no. 19915. 4Raporte vjetore tė IPRS pėr aplikimet e arkivuara nė IPRS dhe zyrat e hipotekės. 5Projektet kryesore kanė qenė nė kuadrin e Programit CARDS tė Bashkimit Evropian; shih European Union Stabilization and Association Country Report for 2004, http://europa.eu.int. USAID ka mbėshtetur gjithashtu reformėn nė gjyqėsor dhe pėrmirėsime nė gjykata pėrmes Projektit Pilot tė reformės administrative nė gjykata dhe programi i the American Bar Association CEELI pėr trajnimin e gjykatėsve; shih www.usaidalbania.org. 6Shih Harold Lemel, (2005) propozimi i njė procedure ndėrmjetėsimi pėr tė trajtuar rastet e kundėrshtimit tė kthimit tė tokave. 87 asistencėn e BE dhe Qeverisė Daneze, Fondacioni Shqiptar pėr Zgjidhjen e konflikteve ka krijuar qendra tė ndėrmjetėsimit nė qytete kryesore. 7 Pėr tė futur kėtė sistem ėshtė aprovuar ligji O Pėr ndėrmjetėsimin.8 Deri tani, megjithatė qendrat nuk janė pėrdorur. Njė shpjegim pėr mungesėn e rasteve ėshtė se ligji nuk u jep gjykatėsve njė pushtet tė qartė pėr rastet e ndėrmjetėsimit dhe gjykatėsit nuk kanė qenė tė gatshėm tė veprojnė ashtu.9 Njė arsye tjetėr ėshtė se pak biznese kanė kontrata ku ndėrmjetėsimi apo arbitrimi specifikohet. Nė njė nivel mė pak tė zyrtarizuar, Fondacioni Shqiptar i Zgjidhjes sė Konflikteve ka punuar me kryepleqtė, zyrtarė tė komunave, priftėrinjtė apo hoxhallarėt, tė cilėt janė thirrur pėr tė ndėrmjetėsuar mosmarrėveshje nė familje apo mes fqinjėsh. Kėto mosmarrėveshje shpesh kanė tė bėjnė me ēėshtje tė tokės, kufijve tė pronės dhe tė drejta brenda pėr brenda familjes. Nė mėnyrė tė ngjashme, Fondacioni ka ofruar shėrbimin e zgjidhjes sė mosmarrėveshjeve nė Projektin e Pėrmirėsimit Organizacional tė Regjistrimit, duke ndėrhyrė nė rastet kur ka probleme pas shpalljes nė publik tė regjistrimeve tė para. Asnjė nga problemet e dala gjatė regjistrimeve nuk ka qenė nė nivelin e njė ndėrmjetėsimi formal, megjithatė AFCR ka luajtur njė rol konstruktiv nė rastet e mosmarrėveshjeve tė vogla qė kanė pasur tė bėjnė me kufij tokash apo identifikimin e anėtarėve tė familjes nė listėn e regjistrit. Nė mėnyrė qė tė qartėsohen nevojat e sistemit gjyqėsor nė trajtimin e mosmarrėveshjeve qė lidhen me pronėn, ėshtė e nevojshme tė merren nė konsideratė llojet e mosmarrėveshjeve qė mbėrrijnė nė sistemin gjyqėsor. Rastet pėrfshijnė llojet e mėposhtme: Raste kur kundėrshtohet dhėnia e tokės apo pronės ose refuzimi kur kjo ėshtė bėrė sipas programit origjinal tė privatizimit dhe shpėrndarjes (ligji administrativ); Raste tė sjella nga ish-pronarėt qė pretendojnė kthimin, dhėnien e njė prone alternativė ose kompensimin (ligji administrativ, kodi civil pėr pronėn, tė drejtat kushtetuese dhe ato bazė tė njeriut) Raste mosmarrėveshjesh pėr pronėsinė e tokės apo pronės dhe raste tė zėnies sė paautorizuar sė pronės (kodi civil pėr pronėn); Raste qė pretendojnė mos-pėrmbushjen apo shkeljen e marrėveshjeve tregtare ku pėrfshihet toka dhe njėsi tė tjera tė pasurisė sė patundshme (kontrata civile dhe kodi civil pėr pronėn); Raste kur anėtarėt e familjes kundėrshtojnė tė drejtėn pėr tė trashėguar, ndarė apo marrė tokėn apo prona tė tjera (kodi civil pėr pronėn dhe familjen); Raste qė kanė tė bėjnė me kufijtė e parcelave tė tokave, kanalet ujitėse apo tė kullimit dhe mosmarrėveshje tė tjera me fqinjėt (kodi civil pėr pronėn, pėrdorimin e tokės dhe burimeve natyrore); Raste qė kundėrshtojnė rezultatet e veprimeve administrative qė vijnė nga pėrdorimi i tokės, lejet e ndėrtimit, taksat (ligji administrativ). Pavarėsisht shumėllojshmėrisė kėto raste kanė tė bėjnė me ēėshtje legale dhe situata qė kodi civil ėshtė marrė tradicionalisht. Duke qenė se Shqipėria nuk ėshtė njė vend i madh me njė ekonomi tė industrializuar e shėrbime tė specializuara, nuk duhet ushtruar presion qė gjyqėsori tė merret me kėto ēėshtje. Ndėrsa ndėrmjetėsimi dhe shėrbimi i arbitrazhit mund tė luajė njė rol tė 7Shih faqen e internetit tė Fondacionit Shqiptar pėr Zgjidhjen e Mosmarrėveshjeve, www.afcr-al.org. Gjithashtu shih edhe Albania Commercial ADR Centre Project (2004) Final Report (MEDART), Gowlings Consultants. 8The law no. 9090 of 2003, On Mediation in Dispute Resolution, authorizes the creation of such systems. See Jetmir Voka (2004) "Mundėsitė e ndėrmjetėsimit gjyqėsor (Judicial Mediation Opportunities) in Jete Juridike (Journal of the School of Magistrates) No. 4, 2004. 9Albania Commercial ADR Centre Project (2004) Final Report (MEDART), Gowlings Consultants, at pg. 13. 88 tillė, iniciativa t' tilla rrezikojnė tė shpenzojnė burimet duke marrė me to dhe duke krijuar institucione rivale qė konkurrojnė pėr "klientė." Mė e rėndėsishmja ėshtė se nė trajtimet jo- gjyqėsore tentohet tė theksohen aspektet teknike tė rastit ­ procedurat, madhėsia dhe hartat, metodat vlerėsuese ­ sesa vendoset theksi nė ēėshtje themelore tė drejtėsisė, barazisė, marrėdhėnieve tė mira me fqinjin dhe sjellja e civilizuar. Kėto elemente duhen pėrforcuar nė sistemin gjyqėsor, tė cilat u shpėrfytyruan gjatė epokės komuniste tė sundimit tė ligjit. Kėshtu, forcimi i gjykatave dhe asistimi i tyre pėr t'u marrė me kėto raste nė mėnyre efikase dhe rezultate tė qėndrueshme duket tė jetė njė prioritet. Ėshtė veēanėrisht i nevojshėm trajnimi i gjyqtarėve, avokatėve dhe stafit tjetėr me pėrmbajtjen e kodit civil pėr pronėn, transaksionet dhe regjistrimin e pronės dhe tokės. Aktualisht, Fakulteti i Drejtėsisė nė Universitetin e Tiranės nuk ofron kurse nė kėto tema, pavarėsisht faktit se ato janė komponentė tė rėndėsishėm tė sistemit tė kodit civil. Shkolla e Magjistraturės nuk e ka bėrė ēėshtjet e tokės dhe pronės pjesė rutinė tė trajnimeve tė tyre, megjithėse ka pasur kurse sporadike mbi kėtė temė. Duket se ėshtė e nevojshme qė gjykatėsve t'u jepet nė mbėshtetje mė e madhe nė mėnyrė qė ata tė mund tė merren efektivisht me aspekte teknike nė ēėshtje tė tokės dhe pronės, duke trajtuar spektrin e gjerė tė ēėshtjeve. Kėshtu njė kontribut i rėndėsishėm do tė ishte ndihma pėr gjykatat me staf tė specializuar ose kontraktimi i ekspertėve pėr vlerėsimin, monitorimin dhe interpretimin e hartave, matjen e tokės, ujėrave dhe ēėshtje tė tjera qė lidhen me mjedisin. 89 Shtojca 11. Kthimi dhe Kompensimi i Ish-Pronarėve Parimi i kthimit dhe kompensimit pėr familjet, prona e tė cilave ishte kompensuar gjatė epokės komuniste, iu shtua ligjit shqiptar nė 1993 pasi programet e shpėrndarjes sė tokės pėr fermerėt dhe fshatarėt dhe privatizimi i apartamenteve po kryej.10 Kėshtu ligjet duhej tė zgjidhnin konfliktet e pretendimeve midis pronarėve tė rinj (atyre qė fituan tė drejtat sipas legjislacionit tė post-privatizimit tė 1991) dhe pronarėve tė vjetėr. Ligjet e hershme tė kthim\kompensimit parashikonin dhėnien e njė toke alternative ose kompensim financiar sesa kthimin aktual tė pronės pėr disa kategori toke. Kjo pėrfshinte tokėn bujqėsore, tashmė subjekt i pėr shpėrndarje sipas ligjit nr. 7501 Pėr Tokėn.11 Pėr shtėpitė, ligji lejonte kthimin e tokės me gjithė shtėpi nėse ekzistonte pa ndryshime rrėnjėsore qė prej 1945. Nė raste tė tilla e drejta e personave qė jetonin nė kėto shtėpi do tė rregullohej duke i kthyer ata nė qiraxhinj ose shteti duhej tė organizonte mundėsi alternative strehimi. Gjithashtu toka urbane mund tė jepej pėr rikthim e ndarė me pronėsi tė veēantė pėr ndėrtesėn qė ngrihej mbi tė. Klauzolat nė ligjet e kthimit dhe kompensimit tė vitit 1993 ishin tė pamjaftueshme sepse shumica e familjeve qė pretendonin kthim u duhej dhėnė tokė alternative ose kompensim financiar.12 Nė trazirat ekonomike qeveria ishte e paaftė tė gjente qoftė tokėn qė do te jepej si kthim alternativ apo vlerėn dhe tipin e kompensimit financiar. Situata u be edhe mė komplekse sepse nė disa fshatra tė zonave kodrinore dhe malore ish pronarėt mundėn tė siguronin ndarjen e tokės bujqėsore sipas kufijve tė para 19945. Nė zonat e tjera peri-urbane tė ardhurit nga zonat rurale zunė ato toka te cilat ishin subjekt pėr kthim dhe ndėrtuan nė to. Kėto veprime spontane me rezultate tė kundėrta pėr ish pronarėt vunė nė pikėpyetje legjitimitetin e pėrjashtimit tė tokės bujqėsore. Ndėrkohė pretendent tė kthimit tė pronave filluan tė pėrqendrojnė vėmendjen e tyre nė zona turistike si zona tė mundshme pėr toka alternative. Nė fund tė fundit procesi i kompensimit nuk u krye kurrė dhe pretendimet e ish-pronarėve vazhdojnė tė jenė tė pa plotėsuara Debati mbi tė drejtat e ish-pronarėve nuk u zgjidh as nė periudhėn kur u pėrgatit kushtetuta e Shqipėrisė. Kushtetuta e re e aprovuar me referendum ne 22 Nėntor 1998, pėrmban klauzola tė forta qė garantojnė tė drejtėn e pronės private.13 Shumė persona i interpretuan kėto klauzola se nėnkuptonin kthim dhe kompensim tė plotė pėr tė gjithė pronarėt e para-1945. Tė tjerė nuk e panė kėtė si garanci kaq tė gjerė. Kjo ēėshtje i referohej konventės evropiane tė tė drejtave tė njeriut e cila ėshtė ratifikuar nga Republika e Shqipėrisė, si dhe rastit ligjor tė Gjykatės Evropiane pėr tė Drejtat e Njeriut (ECHR).14 Sipas kėsaj gjykate nuk ka tė drejtė absolute tė kthimit dhe secili shtet ka njė mundėsi tė gjera tė trajtimit tė nivelit tė duhur tė kompensimit dhe mėnyrės sė vlerėsimit tė pronės.15 Nga pikėpamja Evropiane, kishte nevojė qė tė garantohej njė 10Ligji nr. 7698 dt. 15 Prill 1993, Pėr Rikthimin dhe Kompensimin e Ish-Pronarėve; dhe Ligji nr. 7699, dt 21 Prill, 2003 Pėr Kompensimin e Ish-Pronarėve pėr Vlerėn e Tokės Bujqėsore. 11Ligji nr. 7501 dt. 19 Korrik 1991, Pėr Tokėn. 12Shih Centre on Housing Rights and Evictions -- COHRE (2002), Albania: Resolving the Question of Land and Property Restitution and Compensation, raport i pėrgatitur pėr Bankėn Botėrore dhe OSBE, fq. 7 13Neni 41 thotė: "1. E drejta e pronėsisė private garantohet. 2. Prona mund tė merret si dhurate, trashėgim, blerje, apo me mėnyra tė tjera klasike tė dhėna nga Kodi Civil. 3. Ligji mund tė ofrojė shpronėsim apo kufizim nė ushtrim tė tė drejtės sė pronės vetėm pėr interes publik. 4. Shpronėsimet apo Kufizimet e njė tė drejte pronėsie janė vetėm kundrejt kompensimit tė drejtė. 5. Nė rast mosmarrėveshjesh lidhur me sasinė e kompensimit, njė ankesė mund tė mbushet nė gjykatė." 14Referencat nga rasti ligjor i Konventės Evropiane pėr tė Drejtat e njeriut janė marrė nga Qendra e tė Drejtave dhe Dėbimeve Shtėpiake (COHRE) (2002) Albania: Resolving the Question of Land and Property Restitution and Compensation, raport i pėrgatitur pėr Bankėn Botėrore dhe OSBE. 15 Jonas v. Czech Republic App 23063/93, E ComHR; Nohejl v. Czech Republic, App No. 23889, EurComHR). 90 kompensim i fortė nė ēdo rrethanė, sepse objektet legjitime tė internisti publik mund tė pėrbėnin njė shumė, e cila ishte mė e vogėl sesa vlera e plotė e tregut. 16 Pėr tė pėrcaktuar shkallėn e kompensimit iu referua rasteve tė Gjykatės Evropiane, nė tė cilėn vlera e pronės ėshtė llogaritur qė tė kompensojė ndėrhyrjen nė tė drejtat e pronės. Nė kėto raste qasja e gjykatės bazohej `nė vlerėn e tregut' e cila mund tė negociohej nė shitje si njė datė e gabuar.17 Pėr tė aplikuar kėtė metodė vlerėsimi gjykata kėrkon dy kushte. Sė pari, tė tregojė se nė pėrcaktimin e pėrshtatshmėrisė sė njė akti tė caktuar nga njė shtet qė kishte tė bėnte me ēėshtje tė tokės dhe pronės, ēdo ndėrhyrje nė ushtrimin e kėtyre tė drejtave duhet tė ngrejė njė balance tė drejtė midis qėllimit qė duhet arritur dhe natyrės sė aktit. Pyetja kyē ishte nėse ndėrhyrja do tė merrte njė balancė tė drejtė, proporcionale midis tė drejtave tė viktimės dhe interesit tė pėrgjithshėm.18 Sė dyti, ēdo pretendues pėr rikthim apo kompensim duhet tė ketė tė drejtėn e njė gjyqi tė pavarur dhe tė paanshėm qė do tė pėrcaktojė ankesat e tij nė mėnyrė tė shpejtė dhe efektive. Ky udhėzim i gjykatės Evropiane ndikoi nė debatin kushtetues.. Pėr shkak tė shqetėsimeve sociale qė po ngriheshin kundėr shtetit pėr ēėshtje tė rikthim\kompensimit, hartuesit e Kushtetutės sė 1998 pėrfshijnė nenin 181, i cili i kėrkonte Parlamentit qė "para fundit tė Nėntor 2001" tė kish aprovuar "ligje pėr rregullimin e drejtė tė ēėshtjeve tė ndryshme qė lidheshin me shpronėsimet dhe konfiskimet qė kishin ndodhur para miratimit tė kėsaj Kushtetute". Pak pėrpara skadimit tė afatit kushtetues Nėntor 2001, Kėshilli i Ministrave aprovoi amendamente pėr dy ligjet kryesore tė kthimit dhe kompensimit. Ata ngritėn njė Komision te posaēėm Parlamentar pėr tė rishikuar projekt-amendamentet (komisioni "Ad Hoc). Puna e tij supozohej tė mbaronte nga fundi i Nėntorit 2002. Megjithatė, mundimi i qeverisė dhe Komisionit "Ad Hoc" u cenuan nga paaftėsia pėr ta shqyrtuar ēėshtjen nė njė mėnyrė analitike. Komisioni nuk arriti tė identifikonte problemet e legjislacionit nė fuqi dhe nuk realizoi njė pėrshkrim tė pjesshėm ose tė plotė tė situatės. Nė veēanti, nuk kishte inventar tė tokės shtetėrore e cila do tė pėrdorej pėr kompensim. Nuk kishte konsiderata se si tė gjendeshin kompensime monetare ose se si tė pėrcaktohej vlera e tokės bujqėsore dhe urbane e cila nuk do tė mund tė kthehej. Nuk u pėrmendėn fshatrat dhe komunat, ku Ligjit nr. 7501 pėr shpėrndarjen e tokės nuk ishte implementuar. Nga perspektiva e komunitetit ndėrkombėtar, OSBE- prezenca nė Shqipėri- ka marrė rolin udhėheqės nė adresimin e shpėrndarjes sė pronės dhe ēėshtjeve tė kompensimit. Me asistencėn e saj nė vitin 2003, qeveria organizoi njė model tė ri pėr tė shqyrtuar pyetjet ēėshtjet e shpėrndarjes dhe kompensimit. Njė vendimi rėndėsishėm caktoi qė tė pėrfshiheshin tre partitė kryesore politike nė hartimin e procesit tė rishikimit tė ligjit Pėr Rikthimin dhe Kompensimin. Njė Grup Ekspertėsh Teknik (Technical Expert Group (TEG)) i pėrbėrė nga 2 ekspert tė huaj dhe 5 shqiptar u themelua pėr tė hartuar njė ligj tė ri duke pėrdorur amendamentet e draftit tė prezantuar nga kėshilli i ministrave dhe duke kundėrshtuar projekt-ligjin e paraqitur nė emėr tė grupeve tė interesit tė ish-pronarėve. Ekspertėt Shqiptar pėrfshinin pėrfaqėsues tė Partisė Demokratike, Partisė Socialiste dhe Republikane. TEG analizoi tė dhėnat nė pėrdorim, u takua me grupet e ndryshme tė interesit dhe hartoi njė projekt-ligj. Ligji i rishikuar nr. 9235 Pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronės u aprovua pas diskutimesh nė parlament me disa ndryshime. 19 16 Papachelas v. Greece (1990) 30 EHRR 923, EctHR. 17Shih Dinah Shelton (2000) Remedies in International Human Rights Law, Oxford Press, fq. 24. 18Centre on Housing Rights and Evictions -- COHRE (2002), Albania: Resolving the Question of Land and Property Restitution and Compensation, raport i pėrgatitur pėr Banka Botėrore dhe OSBE, fq. 13. 19Ligji nr. 9235 i dt. 29 korrik 2004, Pėr kthimin dhe kompensimin e pronave. 91 Ligji nr. 9235 pėrfshin kthimin/kompensimin e pronės sė patundshme tė konfiskuar, shtetėzuar, apo shpronėsuar me akte ligjore apo nėn-ligjore, vendime kriminale tė gjykatave ose ndonjė mėnyrė tjetėr e pa drejtė pas 29 Nėntorit 1944. Ligji parashikon procedurat nė tė cilat do tė bazohet kthimi dhe kompensimi i pronės. Ligji nuk ndalon mė mbretin apo institucionet fetare tė pretendojnė kthimin\kompensimin e pronės dhe eliminonte kufizimin prej 10,000 metėr katror pėr kthim tė tokės urbane, sipas ligjit tė vitit 1993. Ligji nuk ndryshonte pėrjashtimin e tokės bujqėsore tė shpėrndarė sipas ligjit 7501 dhe ligje tė tjera tė privatizimit tė tokės bujqėsore pas 1991. Njė tjetėr klauzolė e ligjit tė ri, qė kufizon kompensimin e tokės bujqėsore deri nė 60 hektar, u propozua dhe aprovua nė momentet e fundit pa ndonjė debat tė plotė.20 Ligji nr. 9235 krijon Komitetin Shtetėror pėr Kthimin dhe Kompensimin (Komiteti Shtetėror) si dhe tė 12 komisioneve lokale pėr ēdo qark qė gjykojnė pretendimet pėr kthim dhe kompensim. Ėshtė shtuar njė proces i ri apelimi administrativ dhe parlamenti ka aprovuar njė metodė tė re vlerėsimi bazuar nė vlerėn aktuale tė tregut. Ligji kėrkon qė tė gjithė pretendimet tė jenė dorėzuar deri nė 15 shtator 2005 dhe kėrkesa pėr rishikimin e pretendimeve ekzistuese duhet tė jetė dorėzuar deri nė 15 mars 2005. Qėllimi i ligjit ėshtė qė tė lejojė njė vit e gjashtė muaj respektivisht qė subjektet e shpronėsuara tė pėrpilojnė dhe dorėzojnė dokumentacionin dhe kėrkesat. Megjithatė zbatimi i ligjit ėshtė mbrapa me kalendarin dhe kanė kaluar disa afate. Dėshtimi pėr tė krijuar komisionet lokale dhe pėr tė punėsuar stafin nė nivelin e komitetit shtetėror brenda afateve tė pėrcaktuara nga ligji, tregon se institucioni nuk ėshtė i pėrgatitur tu shėrbejė qytetarėve siē kėrkohet. Ėshtė paraqitur njė amendament pėr ligjin nė parlament nė prill tė 2005 nė mėnyrė qė tė shtyhet afati me njė vit por amendamenti akoma nuk ėshtė vendosur nė axhendėn e komisionit parlamentar. Pėrveē progresit tė ngadalshėm tė komisioneve lokale ka pasiguri pėr klauzolat e ligjit 9235. Dy peticione janė paraqitur Gjykatės Kushtetuese Shqiptare qė i gjithė ligji apo disa klauzola tė deklarohen jo-kushtetuese. Nė Shkurt tė 2005, Gjykata Kushtetuese dėgjoi peticionin e shoqatės "Pronėsi me Drejtėsi" me qėllim pėr tė pezulluar ligjin pėr shkak tė vazhdimi tė pėrjashtimit tė kthimit tė tokės bujqėsore. Njė peticion i dytė dėrguar nga "Shoqata e Qiraxhinjve" pėrfaqėsonte njerėzit qė aktualisht jetojnė nė vilat apo prona tė tjera tė ish- pronarėve. Ata thonė se ligji do t'i bėjė tė pastrehė ( njė cėnim i tė drejtės kushtetuese pėr banesė) sepse ato do duhet t'i lėnė kėto prona brenda dy viteve. Dėgjimi i kėsaj ēėshtjeje u bė nė prill 2005 . Deri nė ditėn kur ky raport u pėrgatit, Gjykata Kushtetuese nuk kishte marrė ndonjė vendim pėr asnjėrin nga peticionet. Metodologjia e Vlerėsimit Njė nga rregullat mė tė rėndėsishme pėr zbatimin e kėrkuar tė ligjit nr. 9235 ėshtė metodologjia pėr vlerėsimin e tokės nė mėnyrė qė tė kalkulohet kompensimi. Kjo metodologji duhet tė hartohet nga komiteti shtetėror dhe aprovohet nga parlamenti. Pavarėsisht faktit se nuk ka pasur ndonjė inventar tė tokave shtetėrore tė disponueshme pėr kompensim, ka shumė gjasa qė shumė pak tokė e mirė nuk ėshtė shpėrndarė akoma. Nė zonat rurale zakonisht shteti zotėron akoma vetėm toka nė zonat e largėta malore dhe toka bujqėsore tė refuzuara. Kthimi i tokės prej kėtyre mbetjeve ka shumė pak gjasa tė kėnaq ish-pronarėt. Ėshtė e nevojshme qė pagesat me para tė plotėsojnė pretendimet e tyre. 20Siē shėnohet nė seksionin e mėparshėm, ECHR lejon njė qeveri tė kufizojė kthim/kompensimin. Nė kėtė rast ishte mėnyra se si kufizimi u shtua qė ishte problematike, nė minutėn e fundit dhe pa debate tė mėparshme, sesa substanca. 92 Gjithsesi duke zbatuar rregullin e ekuilibrit proporcional, metoda e pėrdorur pėr llogaritjen e vlerės sė tokės dhe kompensimit korrespondues duhet parė nga pikėpamja e ndikimit mbi buxhetin e shtetit. Buxheti i shtetit do ta mbart kėtė barrė nė dy mėnyra: pagesat e para direkte pėr ish-pronarėt do tė bėhen gjatė dhjetė vjetėve tė pėrcaktuara nė ligj pėr pėrfundimin e programit tė kompensimit. Do tė ketė humbje nė tė ardhurat e shtetit tė cilat mund tė vijnė nga shitja e pronave qė janė dhėnė si kompensime me tokė alternative. Komiteti Shtetėror ka bėrė gati pėr shqyrtim projekt-metodologjinė e vlerėsimit. Kjo metodologji ėshtė kontraversiale sepse ēmimet qė aplikohen janė shumė tė lartė; deri nė 700 Euro pėr metėr katror nė tokat urbane dhe 30000 Euro pėr hektar pėr tokėn bujqėsore. Metodologjia nuk ėshtė rishikuar nga oponentė tė pavarur dhe as nuk ėshtė bėrė ndonjė llogaritje se sa para ėshtė i detyruar shteti tė paguaj gjatė dhjetė vjetėve si rezultat i kėsaj metodologjie. Kryetari i Komitetit Shtetėror shprehu fillimisht gatishmėrinė pėr tė dorėzuar projekt metodologjinė pėr rishikim tė pavarur qė u financua nga projekti i shėrbimeve bujqėsore i bankės botėrore. Kjo metodologji ėshtė diskutuar edhe nga dy komisione parlamentare--Komisioni i Veprimtarisė Prodhuese, Tregtisė dhe Mjedisit dhe Komisioni i Ekonomisė dhe Financave. Tė dyja komisionet e ndėrprenė diskutimet meqenėse kjo mund tė parandalonte pėrfundimin e punės para zgjedhjeve tė planifikuara pėr verė 2005. Llogaritje tė pėrafėrta mund tė bėhen pėr sasinė e kompensimit nė para, duke pėrdorur tė dhėna nga pretendimet e bėra deri nė ligjin e vitit 1993 dhe ēmimit aktual tė tokės i nxjerrė nga zbatimi i projekt-metodologjisė tė vlerėsimit. Kėto llogaritje tregojnė qė kompensimi nė para mund tė arrij qindra milion dollarė. Nė qoftė se metodologjia e vlerėsimit do tė aprovohet pėrpara shpėrndarjes sė parlamentit nė Maj 2005. Shteti do tė jetė i detyruar tė financojė njė paketė shumė tė madhe kompensimi. Do tė ishte jo realiste tė prisje qė buxheti i shtetit Shqiptar tė mund tė pėrballoje njė barrė tė tillė financiare. Megjithatė, procesi qė ka debatuar ēėshtje tė kthimit dhe kompensimit nuk e ka trajtuar kėtė ēėshtje Kthimi/Kompensimi dhe Zhvillimi i Turizmit Ēėshtjet e kthimit dhe kompensimit kanė prekur mundėsitė pėr zhvillimin e turizmit nė dy mėnyra. Sė pari, nė disa zona bregdetare, ka mosmarrėveshje pėr pronėsinė e tokės midis pretenduesve tė tokės bujqėsore sipas ligjit 7501, ish-pronarėve, dhe shtetit si zotėrues i tokave tė klasifikuara si pyje ose kullota. Sė dyti, meqenėse tokat shtetėrore nė kėto zona janė ndėrmjet zotėrimeve tė pakta shtetėrore akoma tėrheqėse si kthime tė mundshme toke, ka ne interesim tė madh pėr tė rregulluar parimin qė kėto zona do tu jepen ish-pronarėve. Pėr kėtė arsye, Kthimi/kompensimi do tė kenė rėndėsi tė madhe nė procesin e planifikimit tė sektorit tė turizmit dhe nė formulimin e planeve tė menaxhimit tė zonės bregdetare. 1 Politika e qeverisė pėr tė shmangur kthimin e pyjeve dhe kullotave pėrgjatė bregdetit ka hasur nė kundėrshtimin ka rezultuar nė kundėrshtimin e banorėve vendas ndaj shumicės sė zhvillimeve nė kėto zona. Mė poshtė janė disa nga vėzhgimet mbi pronėsinė e tokės dhe kundėrshtimet e popullsisė ndaj qeverisė nė zonėn kryesore tė projektit, vija-bregdetare Vlorė-Sarandė: 1. Ēdo fshat ėshtė unik nė mėnyrėn se si e ka zbatuar ose jo procesin e reformės sė tokės. Prandaj ėshtė shumė e vėshtirė tė bėhen pėrgjithėsime. Shumica e fshatrave duket se ka konsensus qė ligji nr. 7501 nuk ėshtė i pranueshėm pėr shkak tė veēantive tė zotėrimeve 1Kėto do tė jenė subjekt i Projektit tė Menaxhimit dhe Pastrimit tė Zonave Bregdetare i Bankės Botėrore (ICZMCP), 93 tė vogla, mungesės sė pronarėve tė mėdhenj tė tokave, perspektivės sė zhvillimit tė turizmit mė shumė se sa zhvilli bujqėsore dhe pėr arsye historike. Nė disa vende si pėr shembull, nė Himarė gjatė 14 viteve tė fundit janė ngritur tre komisione tė ndryshme pėr tokėn tė cilat kanė bėrė tre ndarje tė ndryshme tė dokumentacionit tė ndarjes sė tokės. 2. Prezenca e familjeve "tė reja" qė janė transferuar nė ato zona gjatė regjimit socialist pėr tė punuar nėpėr kooperativa e komplikon dinamikėn nė fshat. Fshatrat duken nė njė mendje pėr sa i takon besimit se njė kthim i plotė ėshtė zgjidhja e vetme dhe janė tė gatshėm pėr kompromis me familjet `e reja' qė gėzojnė tė drejta formale sipas ligji nr. 7501. Akomodimi i familjeve tė reja mund ta komplikojė mundėsinė e gjetjes sė kompromisit pėr kėtė ēėshtje. 3. Banorė vendas ankohen se janė bėrė abuzime tė shumta me shpėrndarjen e tokės dhe procesit tė privatizimit. Megjithėse nuk janė identifikuar raste konkrete. Duket se ka evidenca pėr disa lloj veprimesh. Sė pari, disa toka tė klasifikuara si pyje ose kullota (subjekt pėr kthim) janė ri-klasifikuar si bujqėsore (tė pėrjashtuara nga kthimi) por subjekt pėr shpėrndarje sipas ligjit nr. 7501). Sė dyti, komitetet e kthimit thjeshti nuk i kanė shqyrtuar disa aplikime. Sė treti, vendimet e gjykatės ­vėrtetim i faktit--u ka dhėnė tokė personave pa pretendim pėr pronėsi tė mėparshme. Sė katėrti, agjencitė shtetėrore (si ministria e mbrojtjes) qė kanė pasur juridiksion mbi disa toka dhe struktura kanė transferuar tė drejta te persona, nė kundėrshtim me pretendimet e ish-pronarėve. 4. Nė vitin 2004, nė fshatin Palas pėrmes njė iniciative lokale u krijua njė komision i ri tokė pėr tė dhėnė dokumentacion tė ri pronėsie bazuar nė tė drejtat e trashėguara dhe kufijtė historik. Shumica e fshatrave kanė dokumente tė periudhės 1957-1959 qė tregojnė parcelat e trashėguara qė ēdo familje i ka dhėnė kooperativės. Bazuar nė kėtė dokumentacion Palasa po shpėrndan tapi tė reja. Megjithatė nuk ka gjasa qė kjo ndarje e re tė aprovohet nga institucionet e qeverisjes vendore. 5. Regjistrimi i parė ka pėrfunduar vetėm nė njė fshat, Qeparo, ndėrsa tė gjitha kontratat e tjera duhej tė anuloheshin sipas projektit tė mėparshėm tė Regjistrimeve tė Para tė USAID. Kryeplaku i kėtij fshati pretendon se 93% e popullsisė ėshtė e kėnaqur me shpėrndarjen e tokės sipas ligjit 7501 dhe si rrjedhim edhe regjistrimin e parė, por njė grup fshatarėsh i hedhin kėto statistika. Fshatarėt thonė se ėshtė pėrdorur forcė nga policė tė maskuar qė ishin dėrguar ne Qeparo pėr tė qetėsuar trazirat e shkaktuara nga regjistrimi i parė i 2003. Ėshtė e qartė qė ēėshtjet e kthimit dhe kompensimit duhet tė zgjidhen nė zonė dhe pushteti vendor dhe popullsia duhet tė jenė aktive pėr planet e zhvillimit pėrndryshe kundėrshtimi pėr projektin e Menaxhimit tė Integruar tė Zonave Bregdetare do tė vazhdojė. Mundėsia pėr dhunė ėshtė reale ashtu siē u dėshmua nė trazirat Mars 2005 nė Nivicė/Kakome. 94 Shtojca 12. Nėn-ndarjet Informale dhe Ndėrtimet Ilegale Ndėrtime ilegale dhe nėn-ndarje infromale tė tokės kanė ndodhur nė gjithė Shqipėrinė nė formėn e ndėrtesave tė vetmuara tė ndėrtuara pėrgjatė autostradave, nė formėn e shtėpive dhe ndėrtimeve tė tjera mbi tokat jashtė vijės se verdhė tė fshatrave dhe nė formėn e zonave urbane tė pėrqendruara nė peri feri tė qyteteve dhe nė disa zona tė turizmit bregdetar. Shumė shpesh, ndėrtime tė tilla kanė zėnė vend ose janė bėrė pa kanalizimet e pėrshtatshme, linja ujėsjellėsi, rrugė dhe infrastrukturė tjetėr thelbėsore. Pėrqendrimi i ndėrtesave tė tilla mund tė ēojė nė dėmtime tė ambientit dhe rreziqe pėr shėndetin . Kėshtu, trajtimi i problemeve tė vendbanimeve informale dhe tė ndėrtimeve ilegale ka qenė njė prioritet pėr qeverinė. Njė varg projektesh janė zbatuar nė zona specifike peri-urbane me synim qė tė pėrcaktohet kostoja efektive e infrastrukturės retroaktive dhe qė tė bėhet e mundur legalizimi i tė drejtave qytetare pėr okupim dhe pėrdorim. Iniciativa mė e madhe pėr tė adresuar problemet e vendndodhjeve ilegale ka qenė adaptimi i ligjit nr. 9304, Pėr Legalizimin dhe Urbanizimin e Zonave.1 Ky ligj pėrmban procedurat sipas tė cilave zonat informale mund tė ripėrcaktohen si zona urbane, duke lejuar kėshtu personat qė kanė ndėrtuar shtėpi e ndėrtesa tė tjera pėr shėrbime e tregti t'i legalizojnė ato. Ligji parashikon njė procedurė me tre element paralel: ri-planifikim i zonės informale pėr tė siguruar funksionimin e duhur tė saj si njė lagje urbane me infrastrukturėn e nevojshme sjelljen e ndėrtesave ekzistuese nė pėrshtatje me standardet e ndėrtimit dhe pėrdorimit tė tokės dhe legalizimin e tyre sipas ligjit administrativ; dhe vendosjen e tė drejtave tė personave qė zėnė tokėn dhe ndėrtesat nė mėnyrė qė ata tė arrijnė pėrputhje me ligjin civil. Ligji pėrshkruan njė procedurė nė tė cilėn agjencitė bashkiake dhe shtetėrore duhet tė ndėrmarrin aksione tė njėkohshme me aksionet e palėve private, nė mėnyrė qė tė harmonizojnė tė tre elementet e legalizimit. Procesi ilustrohet, me periudhat e tij kohore qė nga data efektive e ligjit, nė tabelėn e mėposhtme: Tabela 12-1. Procedura pėr legalizimin e parcelave tė tokės dhe ndėrtesave nė zonat informale Veprime tė qytetarėve Veprime tė strukturave administrative Koha 1. Qytetarėt dorėzojnė format ku 3 muaj deklarojnė tokėn dhe ndėrtesat ilegale 2. Pushteti lokal shqyrton deklarimet dhe 6 muaj pas afatit dorėzon njė kėrkesė nė Kėshillin e tė dorėzimit nga Rregullimit tė Territorit (KRT) qė t'i qytetarėt legalizojė pronat. 3. KRT ekzaminon kėrkesat dhe vendos (a) pėr pėrcaktimin e zonės urbane dhe (b) nėse duhet bėrė studimi urban pėr zonėn. 4. Pushteti lokal pėrgatit studimin urban dhe 6 muaj pas KRT e aprovon caktimit tė zonės 5. KRTSH aprovon studimin urban. 4 muaj 1Ligji nr. 9304 dt. 29 Tetor 2004, Pėr Legalizimin dhe Urbanizimin e Zonave Informale. 95 6. Pushteti lokal prish ēdo ndėrtesė qė ndodhet nė zonat ku duhet tė kalojnė rrugė apo ngrihen shėrbime publike, nė pėrshtatje me studimin urban. 7. Qytetarėt pėrgatisin 7. KRTSH fton qytetarėt tė dorėzojnė Njė vit dokumentet teknike dhe ligjore aplikimet dhe legalizojnė ndėrtesat dhe pėr dorėzimin e aplikimeve nė copat e tokės nė zonė. pushtetin lokal. Ata arrijnė marrėveshje me pronarin e tokės (shteti apo privati), ku ėshtė ngritur ndėrtesa. 8. Kur plotėsohen kushtet nga qytetarėt (arrihet marrėveshja me pronarėt e tokės), pushteti lokal lėshon lejen e legalizimit pėr qytetarėt. 9. Qytetarėt regjistrojnė nė IPRS certifikatėn e legalizimit dhe marrėveshjen e pronės (kontrata e blerje/shitjes, kontrata e qirasė, etj.) Siē pėrcaktohet nė ligj, kjo procedurė duket se bėn tė mundur legalizimin e disa prej mijėra shtėpive ekzistuese dhe parcelave tė tokės. Ligji hyri nė fuqi nė Janar 2005 kur erdhi afati i pėrfundimit 24 Mars, qytetarėt kishin dorėzuar 54 mijė aplikime dhe deklarime. Kjo pėrbėn 60 deri nė 70 pėr qind e gati 90,000 mijė pronave tė parashikuara nga ky ligj. Ka dėshmi se disa njerėz nuk arritėn tė dorėzonin aplikimin si formė e protestės politike kurse tė tjerė mendonin se pronat e tyre nuk duhet tė klasifikoheshin nė njė kategori "ilegale" sepse ata kanė pretendime tė bazuara te rikthimi ose te pėrkatėsia sipas ligjit tė shpėrndarjes dhe privatizimit tė tokės dhe shtėpive. Ėshtė interesant se sė paku nė njė distrikt tė Korēės dorėzimi i aplikimeve arriti 100% sepse njerėzit jashtė zonės infromale shpresonin tė bėheshin pjesė e programit. Nė njė numėr zonash, mbėshtetur nga aplikimet e marra, skuadrat e profesionistėve kanė filluar detyrėn teknike pėr pėrgatitjen e dokumentacionit tė aprovimit zonave dhe studimeve urbane. Profesionistėt presin njė rezultat tė pėrzier sepse pėrpilimi ekzistues i tė dhėnave varjon nė zona tė ndryshme. Nė disa zona, ka pasur projekte nė tė cilat sondazhet dhe hartat janė kryer. Nė kėto zona detyrat teknike qė mund tė ndeshen janė si mė poshtė: nė zonėn e kėnetės nė periferi tė Durrėsit qytetarėt kanė dorėzuar mė shumė se njė mijė vetė deklarime tė cilat pėrcaktojnė vendndodhjen, pėrmasėn dhe kufijtė e parcelave dhe shtėpive tė tyre. Meqenėse kjo zonė ishte subjekt i regjistrimit tė parė nė projektin e USAID ne 2004, ekziston njė hartė e zonės qė ka gjithė pasuritė e matura dhe tė shėnuara. Tė dhėnat nė format e vetė aplikimit mund tė verifikohen lehtė dhe tė korrigjohen duke ju referuar hartės sė regjistrit. Nė zona tė tjera pa njė hartė monitorimi, detyra do tė jetė mė e vėshtirė dhe rezultati mė pak i saktė. Njė ēėshtje e dytė qė e rėndėsishme pėr rezultatet e procesit ėshtė niveli dhe mėnyra e pagesės qė do tė kėrkohet nga qytetarėt pėr tė arritur tė drejtat e tyre mbi tokėn. Ligji specifikon tre alternativa: E para, nėse toka ėshtė pronė e shtetit, atėherė qytetari do tė paguaj me vlerėn e tregut pėr tė blerė pronėsinė, qoftė njėherėsh qoftė nė disa faza (sipas njė vendimi tė Kėshillit tė Ministrave). Nė mėnyrė alternative, mund tė ketė njė marrėveshje qiraje me paguesit periodik tė qirasė. 96 E dyta , nėse njė palė private ėshtė njohur si pronar i ligjshėm, atėherė qytetari duhet tė negocioi pėr tė arritur njė marrėveshje pėr ta shitur tokėn ose pėr ta dhėnė me qira. Kėto negociata ka gjasė tė ndryshojnė duke u mbėshtetur nė faktin nėse qytetari, qė ka zėnė tokėn, ka njė marrėveshje direkte me pronarin, ka pasur njė marrėveshje me njė zaptues mė tė hershėm nė njė "zinxhir" transaksionesh , apo ka zėnė tokė nė marrėdhėnie armiqėsore me pronarin. E treta, nėse qytetari pushtues dhe pronari privat nuk janė nė gjendje tė arrijnė marrėveshje, atėherė ligji lejon shtetin tė ndėrhyjė duke i blerė tokėn pronarit tė ligjshėm me njė ēmim tė kalkuluar sipas "metodologjisė tė kthim-kompensimit" (qė ėshtė ēmimi i mbėshtetur nė vlerėn e tokės pa urbanizmin). Shteti pas kėsaj do t'ia shesė tokėn qytetarit zaptues i cili duhet tė paguaj vlerėn aktuale tė tregut (si tė urbanizuar). Njė tjetėr ēėshtje e kostos, qė ka tė ngjarė tė ndikojė nė suksesin e legalizimit tė zotėrimeve tė qytetarėve, pėrfshin nivelet e punės teknike, tė sondazheve dhe kostove administrative qė qytetarėt do tė duhet tė paguajnė. Ligji bėn tė qartė se qytetari do tė jetė pėrgjegjės pėr tė plotėsuar "dokumentacionin e plotė teknik dhe Ligjor" nė pėrputhje me format e aprovuara nga Kėshilli i Ministrave.2 Duhet tė pranuar se ligji Pėr Legalizimin dhe Urbanizimin e Zonave Informale nuk vepron direkt me problemet e infrastrukturės sė pamjaftueshme dhe integrimin e kėtyre zonave informale nė sisteme urbane. Ai vetėm siguron se njė studim pėr planifikimin urban mund tė kryhet dhe pastaj pas pėrfundimit, qeveria vendore do tė ndėrmarrė aksionet e nevojshme pėr te lėvizur ndėrtesat dhe strukturat qė bien nė kėto godina publike. Kjo ėshtė njė dobėsi domethėnėse nė proces sepse zbeh metodologjitė e planifikimit urban dhe nuk siguron mekanizma pėr financimin dhe planifikimin kapital qė do tė duhet pėr infrastrukturėn. Kudo nė botė programet e "ri-zhvillimit" urban zakonisht pėrmbajnė njė komponent me anė tė tė cilit fitimet ne vlerė nga toka dhe pasuria, tė realizuara me anė tė urbanizimit tė premtuar, shpėrndahen. Pronari i pasurisė private ose zaptuesi lejohet tė pėrfitojė nga vlerėsimi i pasurisė si nė incientivė pėr pjesėmarrjen e tij/saj nė skemė. Nė tė njėjtėn kohė disa nga vlerat e fituara transferohen(nėpėrmjet njė takse ose kostoje pėrdorimi) nė njė fond qė paguan pėr infrastrukturėn e nevojshme pėr rehabilitimin e zonės. Zakonisht kostot e infrastrukturės paguhen menjėherė nga fondet e marra dhe taksa ose kostoja e pėrdorimit, qė mblidhen mė pas nga pronarėt e pasurisė pėrdoren pėr tė paguar principialin dhe interesat e kredisė. Ky element mungon nė ligjin shqiptar dhe nuk do tė sigurohet nga procesi i planifikimit urban. 2Ligji nr. 9304 dt 28 Tetor 2004, Neni 7. Projekte tė mėparshme tė ligjit i referoheshin pėrgjegjėsisė te qytetarėve pėr te paguar kostot. Kjo referencė u hodh poshtė nė versionin final. 97 Shtojca 13. Tatimet mbi Tokėn dhe Pronėn Taksat mbi pronėn dhe tokėn janė parashikuar si burime potenciale tė tė ardhurave pėr vetė-qeverisjen lokale, por ato akoma nuk kanė luajtur njė rol tė rėndėsishėm. Ligji nr. 7805 i vitit 1994 fillimisht autorizoi taksimin e tokės dhe ndėrtesave nė bazė tė njė tarife fikse pėr metėr katror pėr godinat dhe pėr hektar pėr tokat. Ai gjithashtu autorizoi njė taksė pėr transaksionet gjatė sė cilave transferohej pronėsia. Megjithatė, tatimi i tokės nė bazė tė kėtij ligji u anulua mė vonė.1 Nė mėnyrė tė ngjashme tatimi i tokės bujqėsore u ndėrpre. Bazuar nė ligjin e vitit 1994, fitimi nga taksat pėr ndėrtimet u nda midis qeverisė qendrore, qė mbajti 40 pėr qind dhe bashkive. Gjatė konsiderimit tė ligjeve pėr qeverisjen vendore, problemet mbi taksimin e pronės dhe tokave janė bėrė njė ēėshtje domethėnėse. Amendimet pėr Ligjet nr. 7805, adaptuar nė 1999, transferuan taksat e ndėrtesave pėr bashkitė.2 Nė 2002, taksimi lokal u rishikua tėrėsisht me adaptimin e ligjit Pėr Sistemin e Taksave Lokale3. Ky ligj transferoi nė kontrollin e bashkive katėr kategori tė taksave tė pronės dhe tokės: Taksa pėr pronėn e patundshme, duke pėrfshirė taksat pėr ndėrtesat dhe taksat pėr tokėn bujqėsore; Taksa montimin e ndėrtimeve tė reja me sistemet e infrastrukturės; Taksa pėr transferimin e tė drejtave tė pronėsisė. Kohėt e fundit, ligji Pėr Tatimin mbi Vlerėn e Shtuar ėshtė amenduar pėr tė siguruar qė, pas Dhjetorit 2005, ndėrtesat industriale dhe komerciale (jo rezidenciale) do tė paguajnė TVSH kur shiten.4 TVSH-ja nuk do tė mblidhet kundrejt pagimeve tė qirasė nė ēdo godinė. Implementimi i kėtyre taksave nga departamentet lokale tė financės ka qenė i ngadaltė dhe i aplikuar nė mėnyrė tė pabarabartė. Departamenti i Tatimeve nė Ministrinė e Financės raporton se pėr 2003 dhe 2004, janė mbledhur fitime tė pamjaftueshme si pėr tokėn ashtu dhe pėr ndėrtesat, kryesisht sepse nuk ka pasur asnjė fitim kombėtar tė mbledhur.5 Ka bashki qė filluan mbledhjen e taksave pėr pronėn. Gjatė 2004 dhe 2005, Bashkia e Elbasanit vendosi njė taksė prej $ 5/pėr vit pėr pronė, qė konsiderohet si njė fillim i mirė por nė tė njėjtėn kohė ka njė akoma njė rrugė tė gjatė pėr tė bėrė. Njė familje qė ka njė apartament prej 65 m2 paguan tė njėjtėn sasi si njė familje qė ka njė vilė. Plotėsimi i regjistrimeve tė para pėr tė gjitha pronat do tė krijojė njė bazė tė mirė pėr njė proces te drejtė taksimi pėr pronėn. Taksa pėr transaksionet e pronės sė patundshme mblidhet nė mėnyrė uniforme rreth e rrotull vendit me mbledhjen nga ana e IPRS nė kohėn kur regjistrohet transferimi. Megjithatė, qytetarėt dhe firmat i shmangen kėsaj takse duke mos regjistruar transaksionet e tyre ose duke i strukturuar ato si marrėveshje sipėrmarrje (kontrata , qira) dhe jo transferime shitje. Ky ėshtė njė model i pėrhapur i evazionit tė taksės pėrmes transaksioneve informale.6 Nė vitin 2003, taksa pėr tokėn bujqėsore u rivendos por programi CARDS i BE ka raportuar se implementimi i tij ėshtė limituar pėr shkak tė vėshtirėsive nė pėrcaktimin e pronarėve 1Ligji nr. 7805 i dt. 16 mars 1994 modifikuar nga ligji nr. 8344 i dt. 13 maj 1998. 2Ligji nr. 8344 i dt. 13 maj 1998, Pėr ndryshime nė ligjin nr. 7805 Pėr taksat. 3Ligji nr. 8982 i dt. 12 dhjetor 2002, Pėr Sistemin e taksave lokale. 4Ligji nr. 7982 i dt. 27 prill 1995, Pėr Taksen e Vlerės sė shtuar, Neni 20. 5Faqja e internetit e departamentit tė Taksave, www.tatime.gov.al. 6Shih Klarita Gerxhani (2004) Tax Evasion in Transition: Outcome of an Institutional Clash (Testing Feige's Conjecture in Albania), European Economic Review, Vol. 48 fq. 729-754. 98 tė tokave.7 Dobėsi tė tjera nė taksat pėr tokėn dhe pronėn lokale duken se qėndrojnė nė metodat e vlerėsimit tė tyre dhe kėmbėnguljen e pėrjashtimeve ligjore.8 Vlerėsimi i saktė i pronės frenohet nga mungesa e informacionit mbi ēmimet e tregut dhe qiratė, pamjaftueshmėrinė e parametrave qė pėrcaktojnė pronat, dhe mungesa e tė dhėnave tė besueshme kadastrale. 9 Pėr tė ilustruar situatėn e fitimeve lokale te nxjerra nga kostot dhe taksat mbi pronėn dhe tokėn, paraqiten fitimet e mėposhtme nga Qyteti i Tiranės pėr vitin 2004.10 Tabela 13-1. Qyteti i Tiranės, Kategori tė zgjedhura tė tė ardhurave, 2004 Burimi: www.tirana.gov.al. Kategoria Tė ardhura (lek) Tė ardhura totale nga tė gjitha burimet 4,698 mil Tė ardhura nga tė gjitha taksat lokale 2,997 mil -- taksa tė paguara nga zotėruesit e pronave 300 mil -- taksa pėr transaksione tė pronės sė patundshme (ndryshim 75 mil pronėsie) -- taksa pėr vendosjen e shėrbimeve nė godinat e reja 900 mil Tė ardhura jo nga taksat 539 mil -- pagesa pėr regjistrimin e lejeve tė ndėrtimit 42 mil -- pagesa pėr studime dhe leje te planifikimit urban 20 mil -- tė ardhura nga dhėnia e parcelave tė tokės dhe ndėrtesave 20 mil Tė ardhura tė transferuara nga buxheti i shtetit 1,161 mil Taksa pėr tokėn dhe pronėn, e cila merret nga objektet jo rezidenciale, mbledh vetėm rreth 3 milion $ dhe ėshtė mė pak se 5 pėr qind e fitimit total te qytetit dhe 10 e fitimit nga tė gjitha taksat. Taksa mbi transaksionin e pronės mbledh mė pak se $750,000. Kjo shifėr duket shumė e ulėt nė vlerėn e raportuar tė tokave, ndėrtesave dhe apartamenteve tė qytetit. Mund tė kundėrshtohet me nivelin mė substancial tė fitimeve nga kostot e montimit. Mos-barazia ėshtė njė indikator tjetėr i mėnyrės se si po ndodhin transaksionet e tokės dhe pronės me metoda informale. Midis projekteve tė asistuara nga ndėrkombėtarėt, programi i Bashkimit Evropian CARDS ka pėrmirėsuar mbledhjen e taksave dhe buxhetin, njė nga elementėt e tij prioritar. Rėndėsi i ėshtė dhėnė ndihmės nė trajnim, administrim dhe instalimin e kompjuterėve pėr Administratėn e Taksimit Direkt nė nivel kombėtar, dhe nuk ėshtė raportuar ndonjė ndihmė e veēantė pėr administratėn e qeverisjes vendore.11 USAID po mundėson asistencė pėr katėr administrata bashkiake nė ri-organizimin e buxhetit dhe departamenteve tė tyre tė financės nė Projektin e Asistencės pėr Qeverisjen Lokale.12 7Programi CARDS i Bashkimit Evropian (2004), Stabilization and Association Report 2004, Commission Staff Working Paper on Albania, fq. 17, http://europa.eu.int. 8Shih studimin e 2004 study of Albanian local government, Decentralization in Transition, the World Bank report no. 27885, Part VI, www.worldbank.org.al. 9Shih World Bank (2004) Albania: Decentralization in Transition, report no. 27885, nė paragrafin 51. 10Shih faqen e internetit tė Bashkisė sė Tiranės, www.tirana.gov.al. 11Shih www.tatime.gov.al. 12Urban Institute (2003), Quarterly Reports on the Albania Local Government Assistance Project, pėrgatitur pėr USAID, www.dec.org. 99 Shtojca 14. Financa e hipotekimeve dhe projekteve Deri mė sot, hipotekimet nė Shqipėri janė nė njė nivel shumė tė ulėt. Nga tė dhėnat rreth pėrdoruesve tė IPRS arrihet nė konkluzionin se 4900 hipotekime janė regjistruar nė 2003 dhe vetėm 518 nė 8- mujorin e parė tė 2004.13 Shumica e hipotekimeve janė regjistruar nė hipotekat urbane, ē'ka tregon se kėto hipotekime pėrfshijnė shitje apartamentesh.14 Nuk ka evidencė pėr tokė nė zonat rurale qė ėshtė hipotekuar. Disa studiues marrin si shkak pėr huanė e ulėt tė hipotekimeve nivelin e ulėt tė sistemit bankar dhe aftėsitė e kufizuara tė biznesit pėr tė thithur kapital.15 Kjo situatė ėshtė duke ndryshuar siē tregojnė dhe studimet vlerėsuese tė bėra sė fundmi.16 Nė sektorin e banimit, Revista e Biznesit Monitor raporton se hipotekimet e apartamenteve janė rreth 60 pėr qind e vlerės sė pronave dhe rreth 100000 Euro janė tė vlefshme me njė periudhė shlyerje prej 15 vjetėsh.17 Ka edhe faktorė tė tjerė qė luajnė njė rol nė limitimin e hipotekimeve. Nuk ka ligj mbi hipotekimet, dhe detyrimet e Kodit Civil pėr sa i pėrket " garancisė bankare" shėrbejnė si baza ligjore pėr ēdo marrėveshje kolaterale. Procedurat pėr mbylljen e marrėveshjes janė gjithashtu tė paqarta, dhe zgjasin pėr disa vjet.18 Njė tjetėr problem i cituar nga pėrfaqėsues bankarė ėshtė vėshtirėsia pėr t'u marrė me zyrėn e pėrmbarimit pėr ekzekutimin e vendimit gjyqėsor pėr heqjen e tė drejtės sė pronėsisė.19 Nė kėtė kontekst projektuesit e projekteve nė Shqipėri kanė hartuar strategji praktike. Nė mėnyrė tipike projektuesi i njė bllok apartamentesh ose i njė blloku zyrash bėn njė marrėveshje fillestare me pronarėt e tokės pėr tė pasur bashkė sheshin e ndėrtimit. Zbatuesi i projektit bėn njė premtim kontraktual se do tė transferojė nė pėrfundim tė projektit njė numėr apartamentesh ose zyrash secilit pronar. Kur lėshohen lejet e ndėrtimit ndėrtuesi i "para-shet" apartamentet ose zyrat qiraxhive tė cilėt paguajnė me kėste ndėrkohė qė ndėrtesa nė fjalė ndėrtohet. Secili kėst pagesash financon fazėn tjetėr tė ndėrtimit. Nė fund, transferimet e apartamenteve ose zyrave bėhen nė emėr tė pronarit tė tokės ose aksionerėve tė cilėt i transferojnė kėto tek qiraxhitė. Meqenėse asnjė nga kontratat nuk bien nėn detyrimet e kodit civil, ato nuk janė te regjistruara dhe pronari dhe qiraxhiu nuk kanė mbrojtje nga kodi civil deri nė fund. Pėr tė pėrmirėsuar kėtė problem dhe pėr t'i bėrė para-shitjet mė tėrheqėse pėr blerėsin, parlamenti kaloi njė amendim tė Ligjit pėr Ndėrtimin, i sponsorizuar nga Shoqata Kombėtare e Ndėrtimit.20 Ligji autorizon IPRS-nė qė tė krijojnė njė sistem pėr "regjistrimin e pėrkohshėm" pėr kontratat e ndėrtimit dhe kontratat e para- 13Numri mė i lartė i hipotekimeve u regjistrua nė 2001 (rreth 6,000) dhe nė 2002 (rreth 7,900). 14Shih kronikėn e lajmeve (2004), Tė blesh shtėpi nė Tiranė , Monitor, nr. 84, Gusht 2003 nė fq. 84. 15Shih Zhvillimi i ndėrrjmarrjeve dhe i tregut tė eskportit tė shėrbimeve -- EDEM (2004), Pyetėsor pėr tė hipotekuarit nė Shqipėri., http://www.dec.org. 16Bashkimi Evropian (2004), Raporti i Stabilizim Associmit, Commission Staff Working Paper for Albania fq. 16, http://europa.eu.int. 17Shih kronikėn e Lajmeve (2004), Tė blesh shtėpi nė Tiranė, Monitor, no. 84, Gusht 2003 fq. 84. 18Shih Renee Giovanelli and David Bledsoe ( ) Reforma mbi tokėn nė Evropėn Lindore--Ballkani Perėndimor (RDI) 19Njė aspekt i kėsaj ēėshtjeje ėshtė se pėrmbaruesit nuk kanė mjete transporti, dhe banka u jep atyre makinėn pėr tė vajtur nė vendin e duhur. Programi CARDS ka raportuar njė pėrmirėsim nė volumin e gjykimeve tė suskesshme. Shih, Programin CARDS (2004), European Commission Staff Working Paper, Raporti i asocim-stabilizimit., www.europa.eu.int. 20Ligji nr. 8402 i 10 Shtator 1998 ( i amenduar nga ligji nr. 9200 i 26 Shkurtit tė 2004, Pėr Kontrollin dhe Disiplinimin e Punėve tė Ndėrtimit, Neni 12/1. 100 shitjes. IPRS nuk ka krijuar ende njė rregullore dhe procedura standarde pėr "regjistrimin e pėrkohshėm". Pėrveē hipotekimeve, ka evidenca pėr njė rritje tė huave bankare pėr sa i pėrket sektorit tė agro-biznesit, duke pėrfshirė kėtu dhe njė rritje prej 22 pėr qind te huave pėr mirėmbajtjen e makinerive tė blojės, pėrpunim bulmetrash dhe ndėrmarrje pėr pėrpunimin e mishit.21 Sipėrmarrje me partneritet ndėrkombėtar nė fushėn e hipotekimit, ekzistojnė si trajnues tė bankave pėr zhvillimin e formave dhe procedurave pėr huazimin nė pėrgjithėsi22. Ka disa projekte qė asistojnė zhvillimin e unioneve te kreditimit siē janė Shoqata e Kursim Kreditit e financuar nga Banka Botėrore, Projekti Mikrokredit, i cili ka organizuar struktura pėr kursimet dhe kreditė nė 401 fshatra, dhe programi PSHM i USAID, i cili shtrihet nė rreth 5000 mikro- ndėrmarrje tė krijuara me kredi23. Duke qenė se klientela ka pasur rritje dhe disa ndėrmarrje kanė evoluar nė ndėrmarrje qė kanė nevojė pėr kredi nė shkallė te gjerė, janė pėrgatitur rreth njėqind aplikime me hipotekim dhe rreth njėmijė raste me garanci pėr kredi mė pak se 300.000 Lekė.24 21Programi CARDS (2004), Komisioni i Bashkimit Evropian. Working Paper, Raporti i Stabilizm Associmit, fq. 26. 22Shih Projekti i Bizneseve tė vogla tė kredituara nė Shqipėri dhe Projektet e asistencės--- PSHM (2003), Raporti i katėrt i ēerekvitit i pėrgatitur pėr USAID, http://www.dec.org. 23Shih Raportin e Zhvillimit tė ndėrrjmarrjeve dhe tregut tė eskportit tė shėrbimeve -- EDEM (2004) EDEM (2004), Pyetėsor i kredimarrėsve nė Shqipėri, Raport i USAID, http://www.dec.org. 24Informacion i dhėnė nga Projekti pėr Kreditimin e Biznesit tė vogėl dhe projektet e ndihmės---PSHM. 101 Shtojca 15: Zonat e Turizmit Bregdetar Zonat Bregdetare dhe zonat e turizmit nuk janė sinonime, megjithėse nė terma praktikė mund tė konsiderohen bashkė, meqenėse zonat mė me perspektivė pėr turizmin shtrihen nė zonėn e Mesdheut. Zonat bregdetare nuk kanė asnjė pėrkufizim nė ligj por njihen si koncept planifikimi nė dokumente politikash dhe marrėveshje ndėrkombėtare.1 Nė zonat pėrkatėse, kėto dy koncepte i janė mbivendosur pyetjes se pėrgjithshme tė pronėsisė, tė tokės, dhe tė ligjeve mbi mjedisin dhe programeve pėr mbrojtjen e resurseve tokėsore dhe ujore. Si rrjedhojė zonat bregdetare dhe zonat e tyre turistike pėrbėjnė njė strukturė komplekse pėr mirėmbajtjen, rregullimin, planifikimin, dhe rregullimin e tokės. Ligji mbi Zonat me Prioritet zhvillimin e Turizmit pėrcakton njė regjim special pėr pėrdorimin dhe zhvillimin, me qėllimin qė tė sigurojė se investimi nė kėto zona do tė japė pėrfitim tė gjerė pėr shoqėrinė shqiptare, dhe nuk do tė jetė vetėm pėrfitim pėr pronarėt dhe investitorėt. Ligji gjithashtu pėrfshin nevojėn pėr njė regjim tė veēantė pėr mbrojtjen e mjedisit nė kėto zona. Pėr tė dyja kėto qėllime, ligji autorizon Ministrinė e Rregullimit tė Territorit dhe Turizmit qė tė bėjė identifikimin e zonave duke u bazuar nė njė proces planifikimi, si dhe tė vendosė standardet pėr tė ardhmen e tyre bazuar nė njė Strategji pėr Zhvillimin e Turizmit. Njė regjim pėr kontrollin e pėrdorimit tė tokės, qė pėrcakton se pėrse mund dhe pėrse nuk mund tė pėrdoret toka, mund tė pėrshtatet pėr ēdo zonė. Pėrdorimet e lejuara mund tė pėrfshijnė agrikulturėn, pyjėzimin dhe kullotat si kushte fillestare, dhe hotele, kampe dhe pėrdorime tė tjera tė ngjashme qė mund tė pėrshkruhen si aktivitete pėr t'u promovuar pėr turizmin. Nė ēdo rast kur njė aktivitet i promovuar propozohet, Ministria mund tė ndėrhyjė "si pėrfaqėsuesi i pronarit tė tokės" pėr tė mbyllur njė kontratė qiraje pėr zhvilluesin e projektit.2 Nė kėtė mėnyrė Ministria luan njė rol tė dyfishtė si planifikues/rregullues dhe si partner biznesi. Duhet vėnė nė dukje se ligji ekzistues nuk ėshtė i aftė tė mbrojė interesin publik as nga pikėpamja investuese as nga ajo ambientaliste. Shembuj tė paaftėsisė ligjore nė tė dyja drejtimet janė evidentuar nė verėn e 2004. Komisioni i Rregullimit tė Territorit (KKRT) nė rang kombėtar po shqyrtonte njė aplikim pėr tė aprovuar vendin dhe pėr tė autorizuar planifikimin e projektit pėr njė resort tė madh nė fshatin Kakome.3 Aprovimi i kėsaj lejeje do tė kishte efektin ligjor tė rezervimit tė tokės pėr pėrdorim sipas propozimit dhe pėr pėrdoruesin gjatė periudhės se planifikimit dhe dizenjimit tė projektit. Nė njė aspekt tė kundėrshtueshėm tė ēėshtjes, KKRT-ja i kėrkoi aplikantit qė tė mblidhte dokumentimin e pronėsisė sė tokės nga arkivat e komiteteve rajonale dhe lokale, nga arkivat e komitetit pėr kthim tė pronave, dhe nga Ministritė e tjera (por jo nga IPRS). KRT mė pas deklaroi shtetin si pronar tė tė gjithė tokės, pavarėsisht se dokumentet tregonin se kishte konflikt ndėrmjet disa palėve si pronarėt e tokės, fshatarėt e zonės, dhe agjencive shtetėrore dhe persona tė tjerė, si dhe Ministria e Mbrojtjes. Procedura e pazakontė dhe inkonsistente me kodin civil ėshtė tani subjekt i gjyqėsorit. Nė njė pjesė tjetėr tė bregdetit ne jug tė Durrėsit, Komisioni Rajonal i Rregullimit tė Territorit i Tiranės urdhėroi zyrtarėt bashkiakė nė komunėn Golem qė tė ndalonin nxjerrjen e lejeve pėr nėnndarjen e tokės dhe pėr ndėrtimin e hoteleve dhe kampeve buzė detit. KRT zbuloi modelin e veprimeve tė ndėrlidhura: Sė pari, zyrtarėt komunarė dhe rajonalė tė administrimit tė tokės u duhej tė ndėrronin kategorinė nė kadastėr pėr njė copė toke, e cila emėrohej nga pyjore ne 1Ligji nr. 7665 i 21 Janarit tė 1993 Pėr Zonat me prioritet zhvillimin turistik. 2Ligji nr. 8402, Neni 7. 3Detaje rreth kėsaj cėshtjeje janė subjekt i shumė artikujve te gazetave "Shekulli," "Zeri i Popullit" dhe "Koha Jone" nė Korrik- Gusht, 2004. 102 bujqėsore, duke lejuar pronėsinė private. Me pas IPRS-ja e rrethit do tė regjistronte transaksionet duke ndryshuar pronarėt pėr parcelat e tokės nė fjalė. Zyra e planifikimit urban te komunės do tė nxirrte njė aprovim studimi (njėlloj si tė ishte bėrė njė studim i pjesshėm) dhe do t'i jepte njė certifikatė qė i verifikonte autoritetit administrative tė drejtėn pėr ndėrtim nė tokėn nė fjalė (njėlloj si tė ishte tokė pėr ndėrtim). Ndėrtimi do tė bėhej dhe me njė aplikim si "pėr fakt i kryer" KRT do tė legalizonte ndėrtimin.4 Kundėrshti tė tilla tė ngjashme janė pėrsėritur nė njė sėrė zonash tė tjera bregdetare. Duket se zinxhiri administrativ aktual ėshtė i paaftė qė tė zgjidhė konfliktet nė lidhje me pronėsinė e tokave dhe nė adresimin e ēėshtjeve tė planifikimit dhe mbrojtjes mjedisore.5 Nė fakt sistemi i njė roli tė dyanshėm tė shtetit si rregullues dhe si partner nė marrėveshje investimi ka treguar nivel tė lartė korrupsioni nė tė gjitha strukturat. Projekte me partnerė ndėrkombėtare nė zonat bregdetare, kanė tentuar tė paraqesin koncepte tė reja dhe procedura planifikimi me qėllim qė t'i bėjnė proceset e administrimit tė tokės mė transparente dhe tė pėrfshijnė grupe tė tjerė qytetarėsh, ndėrmarrjesh dhe OJF-sh. Pėr mė tepėr ka pasur pėrpjekje pėr tė forcuar autoritetin dhe kapacitetin institucional tė Ministrisė pėr Mbrojtjen e Mjedisit nė kėto fusha. Deri kėtu megjithatė kėndvėshtrimet e reja duket se janė te limituara vetėm nė kontekstin e projekteve ndėrkombėtare dhe metodat e tyre tė planifikimit tė pjesėmarrjes nuk janė pėrfshirė as nė ligj dhe as nė procedura administrative ose nė rutinėn e praktikave te ndonjė njėsie vendore qė ka nėn kontroll zonat bregdetare. 4 Raport Gazeta e 18 Gushtit tė 2004, " Komisioni i Tiranės ndėrpret masakrėn e Golemit," Zeri i Popullit fq. 3. 5 Shih Qendra pėr tė drejtėn e strehimit dhe pronėsisė mbi shtėpinė--COHRE (2002) Shqipėri: Zgjidhja e problemit tė pronėsisė sė tokės dhe kthimit dhe kompensimit tė pronave, fq. 18. 103 Shtojca 16. Administrimi i tokės rurale dhe kontrollet e pėrdorimit tė tokės Hyrje Pėrpara 1991, kooperativat dhe fermat shtetėrore vendosnin mbi pėrdorimin, vendosjen, kultivimin, dhe zhvillimin e tokės, sipas standardeve, metodave, dhe urdhrave tė burokracisė qendrore tė bujqėsisė. Kur pronėsia e strategjive bujqėsore u kaloi familjeve fermere u pa e nevojshme tė ri-konsideroheshin mekanizmat e kontrollit nė lidhje me institucionet e reja nėn pronėsi private. Shqipėria mund tė shikonte eksperiencat e shteteve civile nėpėr botė, tė cilėt kanė njė strukturė me dy pjesė. Sė pari ato organizojnė tokėn qė ėshtė pronė private me anė tė rregulloreve tė pre-identifikuara dhe barazisht tė aplikueshme dhe ofron shtim vullnetar tė shėrbimeve pėr asistimin e fermerėve gjatė menaxhimit. Sė dyti, ato menaxhojnė tokėn qė ėshtė pronė shtetėrore duke vendosur nivele graduale tė mbrojtjes sė mjedisit; kontroll komuniteti dhe ndarje tė resurseve lokale; si dhe njė sistem tė hapur dhe tė gjerė nė shtrirje pėr sa i pėrket bėrjes porosi pėr pėrdorimin e resurseve nė fjalė. Bazuar nė modelet e ligjit civil, Shqipėria ka lanēuar disa reforma qė janė duke e ēuar sistemin e saj nė drejtim tė njė sistemi pėr menaxhimin dhe rregullimin e tokės tė tipit dualist. Megjithatė ky proces ėshtė akoma nė tranzicion dhe mbetet ende njė strukturė komplekse, qė bashkon elementė tė kontrollit administrativ tė sistemit tė shkuar me elemente tė reja tė rregullimit dhe menaxhimit. Si nė aspekte tė tjera tė ligjit pėr tokėn dhe pronėn, struktura bazė kategorizohet nė disa ligje, rregullore dhe procedura administrative qė aplikohen pėr: Toka bujqėsore, tė kultivuara, kopshte me bimė shumė vjeēare dhe hardhi Kullota; Pyje; Toka tė lidhura me trupa ujorė; Toka qė kėrkojnė mbrojtjen e tipareve specifike tė mjedisit Njėsitė administrative, duke qenė se kanė fuqi tė menaxhojnė dhe rregullojnė tokėn janė gjithashtu tė pėrcaktuara nė bazė kategorish. Megjithatė, ne kategoritė e pėrdorura nuk bėhet dallim midis metodave tė menaxhimit dhe rregullimit tė bazuara nė atė nė qoftė se toka ėshtė private, shtetėrore ose nė pronėsi tė komunės. Njėsitė burokratike pėrdorin tė njėjtat metodologji dhe organizojnė tė njėjtat sisteme arkivimi pėr tė gjithė parcelat tokėsore, pa marrė parasysh statusin e pronėsimit dhe dallimin midis pronave publike dhe atyre jo-publike nė pronėsi tė shtetit dhe njėsive vendore. Agjencitė e administrimit rural Menaxhimi dhe rregullimi i tokės rurale mund tė imagjinohet si njė hartė me tre tregues nė tė cilėn (1) disa agjenci shtetėrore kanė juridiksion mbi territore gjeografike tė pėrcaktuara sipas kategorive tė pėrdorimit tė tokės; (2) administrimi komunal, bashkiak, dhe rajonal qė kanė juridiksion tė pėrbashkėt mbi toka qė shtrihen nė kufijtė administrativė tė bashkive dhe komunave dhe baskive pėrkatėse; dhe (3) disa pak njėsi, nė veēanti Ministria e Mjedisit, qė ka autoritet pėr probleme dhe resurse specifike pavarėsisht rretheve ku ato janė vendosur. Dy agjencitė kryesore janė Agjencia e Administrimit tė Tokės dhe e Sektorėve tė Mbrojtur (rajonale) dhe zyrat lokale, tė cilat kanė juridiksion mbi toka bujqėsore (lokale), si dhe Drejtoria e Pyjeve dhe Kullotave, me njėsi shtetėrore rajonale dhe lokale. Tokat pėr shtėpi banimi, tregti, shėrbime dhe industri nė kufijtė e fshatit, janė nėn juridiksion tė Komitetit te Rregullimit tė Territorit. Tokat nė zonat e mbrojtura janė tė administruara nga grupet menaxhuese, tė krijuara pėr secilin 104 park, rezervat ose territor tjetėr tė mbrojtur. Ministria e Mjedisit ka njė rol nė rritje pėr sa i pėrket menaxhimit resurseve dhe adresimit tė problemeve tė ndotjes dhe degradimit qė janė tė pranishme nė zona si kėneta dhe zona tė ndotura industrialisht. Agjencitė pėr Administrimin dhe Mbrojtjen e Tokės, dhe Drejtoria e Pyjeve dhe Kullotave varen nga Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit. Megjithatė kėto agjenci kanė marrėdhėnie tė ndryshme me administratat komunare dhe bashkiake. Degėt rajonale pėr Administrimin dhe Mbrojtjen e Tokės janė tė varura pėr sa i pėrket drejtimit tė politikave dhe pėrkufizimit tė punės sė tyre nga administrate e qarkut. Zyrat lokale pėr Administrimin dhe Mbrojtjen e Tokės drejtohen nga kryekomunari ose kryebashkiaku. Standardet teknike dhe metodologjike si dhe personeli dhe standardet e menaxhimit vendosen pėr tė dy njėsitė nga Ministria, nėpėrmjet Drejtorisė sė Administrimit tė Tokės pranė kėsaj njėsie. Ministria gjithashtu ndan buxhetin pėr seksionet dhe zyrat. Drejtoritė e Pyjeve dhe Kullotave janė mė hierarkike dhe kanė lidhje mė tė pakėta varėsie me bashkitė, komunat dhe administratat rajonale. Drejtoria e Pėrgjithshme e Pyjeve dhe Kullotave brenda Ministrisė sė Bujqėsisė dhe Ushqimit vendos politikat e pėrgjithshme si dhe standartet teknike dhe metodologjike. Drejtoritė rajonale dhe zyrat lokale kanė detyra tė veēanta lidhur me kullotat dhe pyjet nėn pronėsi shtetėror, si dhe pėr kullotat dhe pyjet qė janė transferuar nė kontrollin e komunave. Diferenca nė strukturėn juridike tė kėtyre njėsive kryesore ėshtė rezultat i dy faktorėve. Sė pari, shteti ka marrė nėn kontrollin e tij direkt territore tė mėdha pyjesh dhe kullotash, tė cilat duhet tė menaxhoheshin direkt nga Drejtoria e Pyjeve dhe Kullotave. Nė kontrast, pjesa mė e madhe e tokės bujqėsore ėshtė nė pronėsi private dhe tokat e "refuzuara" nėn pronėsinė shtetėrore janė vėnė nėn kontrollin e komunave. Sė dyti, parcelat e tokės bujqėsore janė pėrcaktuar brenda kufijve tė territoreve administrative tė komunave bashkive, dhe qarqeve. Nė kontrast, ndarja e territoreve tė pyjeve dhe kullotave pėr qėllime menaxhimi ndjek linjat e veēorive topografike the natyrore, tė cilat nuk janė tė njėjta me kufijtė administrativė. Pėrkundėr kėtyre diferencave, nga pikėpamja e familjeve fermere, fshatarėve tė moshuar dhe administratat e komunave, problemet e pėrdorimit dhe alokimit te tokės bujqėsore, pyjeve dhe kullotave janė tė lidhura mes tyre. Njė administratė e menaxhimit tė tokės rurale e orientuar nga shėrbimet mund tė kėrkojė punė tė mirėorganizuar nė skuadėr midis stafeve lokale dhe rajonale. Niveli i bashkėpunimit dhe aktiviteteve tė pėrbashkėta tė agjencive ndryshon nga rajoni nė rajon dhe nga komuna nė komunė dhe duket se kjo ėshtė rezultat i kreativitetit dhe aftėsive menaxhuese tė udhėheqjes rajonale komunale. Administrimi dhe mbrojtja e tokės bujqėsore Fushat e kultivuara, kopshtet me bime shumėvjeēare dhe vreshtat menaxhohen nga ligji nr. 7501, i cili kėrkon qe ēdo pronar toke duhet ta pėrdorė atė vetėm pėr qėllime bujqėsore, pėr te ruajtur dhe rritur prodhueshmėrinė si dhe "ta mbrojė dhe sistemojė tokėn sipas projekteve tė ndryshme"1 Ligji kėrkon qė seksioni i Administrimit dhe Mbrojtjes sė tokės nė Ministrinė Bujqėsisė dhe Ushqimit tė mbajė kadastrėn e tokės si metodė parėsore e mbikėqyrjes shtetėrore.2 1Ligji nr. 7501 dt 19 korrik 1991, Pėr tokėn, Neni 11. 2Ligji nr. 7501, Neni 9. 105 Seksionet dhe zyrat e Administrimit dhe Mbrojtjes sė Tokės kanė judiriksion mbi gjithė tokėn- private, shtetėrore, komunale e bashkiake.3 Nė vazhdim tė pėrgjegjėsive tė tyre pėr mirėmbajtjen e kadastrės dhe pėrgatitjen e hartave dhe sistemeve gjeografike, seksionet rajonale, duhet tė ndėrmarrin studimet teknike, tė cilat mbėshtesin vendimet mbi ndėrtimin dhe programet pėr pėrmirėsimin e cilėsisė dhe konsolidimin e tokės.4 Ato mund tė bėjnė vlerėsim tė tokės pėr synime taksimi, shpronėsimi dhe caktime tė kompensimit dhe gjobave pėr dėmtime tė cilėsisė sė tokės. Zyrat rajonale tė Menaxhimit dhe Mbrojtjes sė Tokės kanė autoritetin e dhėnies tė licencave pėr pyjet dhe tokat komunale si dhe tė ēdo toke bujqėsore shtetėrore.5 Pritet qė ato tė monitorojnė pėrdorimin e tokės nga secili pronar nė pėrputhje me ligjin e mbrojtjes sė mjedisit, regullave pėr pėrdorimin e tokės dhe ruajtjes sė cilėsisė, si dhe respektimin e kushteve tė tjera, pėrfshirė kontratė qiraje, marrėveshje pėrdorimi ose transferim tė kushtėzuar pronėsie. Ato duhet tė hetojnė ankimet pėr mospėrdorim ose keqpėrdorim tė tokės si dhe tė vendosin procedura ligjore, tė cilat mund tė ēojnė nė e tė drejtave tė pėrdorimit tė tokės nga shkelėsi. Nė 2004, autorizimi i fuqisė punėtore pėr administrimin dhe mbrojtjen e tokės pėrbėhej nga 102 pozicione nė 12 seksione rajonale dhe 102 vende nė 36 zyra lokale. Metodologjia e administrimit tė tokės pėrfshin regjistrimin e informacionit rreth kushteve tė tokės tė bazuara nė testimin e dheut dhe analizat e prodhimit tė tė lashtave. Pėrmes njė procesi te quajtur "matia bontimi" parcelave ose ngastrave u jepet koficenti i prodhueshmėrisė, i cili me pas regjistrohet nė kadastra si bazė.6 Me pas, ne programet e monitorimit periodik dhe tė ritestimit, progresi pėr pėrmirėsimin e tokės ose probleme qe ēojnė nė degradimin e saj konstatohen dhe merren masat e duhura, mbėshtetje ose sanksione pėr shkelje. Kadastra e tokės merret si instrumenti qendror i kontrollit. Kėrkohet informacioni i mėposhtėm pėr ēdo kategori parcele: Pronėsia, Pėrdorimi (sipas klasifikimit dhe nėn-klasifikimit), Vendndodhjen (pozicionin, kufijtė, koordinatat) Karakteristikat fizike dhe pėrmbajtja e dheut, Vlera Dėmi mjedisor ose rreziqet ne rast se parcela ėshtė ne zonė tė rrezikshme.7 Nga kadastra, seksioni i administrimit tė tokės pritet tė japė informacionin pėrkatės stafit tė tij ose agjencive tė tjera qė kanė plane ose studime pėr zonėn e tokės nė fjalė. Kėto studime pritet tė sigurojnė vėrtetimin pėr njė sėrė veprimesh: Ndryshimin e kategorizimit tė njė parcele toke bujqėsore nė njė kategori tjetėr rurale (pyje, kullotė, zonė e mbrojtur). Kjo duhet bėrė nga Kėshilli i Komunės ose i Qarkut, tė cilit i jepet leja finale pėr kėtė qėllim nga Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit. 3Ligji nr. 8752, dt 26 mars 2001, Per krijimin dhe funksionet e Agjencive pėr administrimin dhe mbrojtjen e tokės. 4Ligji nr. 8752, neni 12; Vendimi i Keshillit te Ministrave nr. 532 i 31 tetor 2002, Per funksionimin e Seksioneve te rretheve dhe zyrave locale te administrimit dhe mbrojtjes se tokes. 5Ligji nr. 8752 i 26 mars 2001, neni 13. 6Sic duket metodologjia nuk ka ndryshuar qe nga epoka e komunizimit, dhe relevanca e saj ne kontekstin e parcelave te vogla, vihet ne dyshim. 7Regulloret e Keshillit te Ministrave, Nr. 532 i 31 tetor 2002, Per ushtrimin e funksioneve te zyrave te menaxhimit dhe mbrojtjes se tokes ne bashki/komuna. 106 Ndryshime tė tokave tė kategorive tė tjera nė tokė bujqėsore, me tė njėjtėn procedure tė propozimit nga Kėshilli i Komunės/Rrethit dhe me aprovimin e Ministrisė sė Bujqėsisė dhe Ushqimit. Riklasifikimi i tokės ugare dhe tė papėrdorur pėr pėrdorim pyjor. Ndryshim destinacioni i njė parcele toke bujqėsore pėr lejimin e ndėrtimit siē shkruhet nė ligjin pėr Planifikimin Urban. Ndryshime tė tilla nuk mund tė autorizohet pėr parcelat e tokės me kualitet tė lartė dheu. Pėr ēdo ndryshim tė propozuar, seksioni i qarkut pėr Administrimin dhe Mbrojtjen e Tokės mbikėqyr pėrgatitjen e njė raporti teknik nga Instituti pėr Studimin e Tokės nė bashkėpunim me Departamentin e Bujqėsisė dhe Ushqimit nė Ministri. Ministria aprovon masėn pėrfundimtare nė formė tė njė "urdhėrese te vecante." Nė praktikė duket se Zyrat e Administrimit tė Tokės dhe Seksionet nuk janė tė pėrfshirė nė analizėn sistematike tė dheut dhe nė mbledhjen e informatave. Nė fakt, vėmendja e tyre u kushtohet aplikimeve rast-pas-rasti (pėr tė cilat paguhen dhe taksa). Njė numėr i madh i kėtyre aplikimeve vijnė nga qytetarė qė kanė nevojė pėr certifikata, pėr tė deklaruar pronėsinė mbi tokėn, pėr tė mbėshtetur aplikimin pėr asistencėn sociale. Zyrat procedojnė aplikimet pėr ndryshim pėrdorimi nga bujqėsor nė ndėrtim, nė rastet mė tė shumta pėr legalizimin e shtėpive tashmė tė ndėrtuara.8 Administrimi dhe rregullimi i pyjeve dhe kullotave Pėr pyjet dhe kullotat, ligjet dallojnė ndėrmjet funksioneve administrative, tė lidhura me tokėn shtetėrore, komunale dhe private, por nė praktikė pėr tė tre kategoritė aplikohet metodė e njėjtė menaxhimi. Pėr sa i pėrket kullotave Ligji nr. 7917 i jep Drejtorisė sė Pyjeve dhe Kullotave pėrgjegjėsinė pėr tė mbajtur inventarin e kullotave shtetėrore dhe komunale dhe tė krijojė plane menaxhimi ose tė asistojė komunat nė krijimin e planeve tė tilla9 Planet janė baza mbi tė cilat aksionet pėr mbrojtjen dhe pėrdorimin e kullotave janė kryer, pėrfshire dhe llogaritjen e numrit tė kokėve blegtori qė mund tė mbajė kullota. Drejtoria ka autoritet nė pėrputhje me planin qė tė bėjė rinovime infrastrukture dhe tė lėshojė leje pėr minierė dhe pėrdorim tė resurseve tė tjera. Ligji gjithashtu pėrfshin njė proces tė vazhdueshėm tė vlerėsimit kadastral tė tokės dhe tė formulimit tė planeve pėr kullimin, vaditjen, ose punimet pėr kontrollin e erozionit, pėr tė rritur cilėsinė e tokės dhe pėr mbrojtjen e saj. Ēdo pronar privat kullotash kėrkohet tė jetė "i pėrfshirė nė strategjinė e pėrgjithshme pėr zhvillimin e kullotave dhe livadheve."10 Pėr sa i pėrket pyjeve, Ligji nr. 7623 pėrmbledh njė sistem tė njėjtė menaxhimi qė pėrfshin krijimin e planeve 10 vjeēare tė menaxhimit, inventarizimin e resurseve dhe regjistrimin e tė dhėnave nė njė kadastėr pyjore dhe monitorimin periodik pėr kushtet nė terren, pėr krahasim me tė dhėnat bazė.11 Nė tė dyja rastet e kullotave dhe pyjeve, pritet qė termat dhe kushtet e pėrdorimit tė pėrdorimit tė resurseve, tė pėrfshira nė planet e menaxhimit, duhet tė jenė kusht pėr ēdo kontratė qiraje, tė drejtė pėrdorimi ose licencė qė i jepet njė qytetari ose person juridik. Kėshtu pėrdoruesi pėrfundimtar i kullotės ose pyllit duhet tė jetė i pėrgjegjshėm pėr mbrojtjen e resurseve dhe pėr pėrmirėsimin e dherave dhe tė kualitetit tė resurseve. Presupozohet qė pasi kontratat e qirasė dhe tė drejtat e pėrdorimit janė lėshuar shėrbimet e inspektimit dhe policia pyjore mund tė 8Informacion i dhene nga Ejup Hamza, profesor i vezhgimit dhe rregullimit te tokes ne Universitetin Teknik te Tiranes dhe ish zyres se IPRS ne rrethin e Librazhdit. 9Ligji nr. 7917 i 13 prill 1995, Per kullotat dhe tokat kullosore, neni 9-15. 10Ligji nr. 7917, neni 10. 11Ligji nr. 7623 dt. 13 tetor 1992, Per Pyjet dhe policine pyjore. 107 kontrollojnė terrenin periodikisht pėr tė pėrcaktuar nėse termat dhe kushtet e kontratės po pėrmbushen si dhe pėr tė marrė masa sanksionuese nė rast se vihen re shkelje. Mbetet e paqartė nė qoftė se metodologjitė e vlerėsimit tė pyjeve dhe resurseve, menaxhimi i kadastrave, pėrgatitja e planeve, dhe monitorimi i vazhdueshėm si dhe vlerėsimi kundrejt tė dhėnave bazė mund tė rezultojė nė njė vėrtetim shkeljeje dhe nė sanksione ligjore. Njė aspekt i rėndėsishėm i menaxhimit tė pėrdorimit qė ligjet i trajtojnė disi ndryshe pėr sa i pėrket pyjeve e kullotave ėshtė procedura pėr ndryshimin e destinacionit tė pėrdorimit. Ligji nr. 7917 lejon ndryshime nė pėrdorimin e zonave tė kullotave qė lejohen nga tre nivele autoritetesh: Zonat deri nė 10 hektarė, ndryshimet mund tė aprovohen nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Pyjeve dhe Kullotave; Zonat nga 10 deri nė 50 hektarė, nga Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit; Zona mbi 50 hektarė nga Kėshilli i Ministrave.12 Ligji nr. 7623 pėrcakton se zonat pyjore mund tu ndryshohet destinacioni i pėrdorimit pėr pėrdorime tė tjera nga autoritetet e mėposhtme: Zonat me kualitet tė ulėt pyjor me mė pak se 5 hektarė nga Drejtori i Pėrgjithshėm; Zona midis 5 dhe 50 hektarė nga Ministri i Bujqėsisė dhe Ushqimit; Zonat mbi 50 hektarė nga Kėshilli i Ministrave. Bazat pėr autorizimin e njė ndryshimi nė kullota ose zona pyjore nuk caktohen. Megjithatė, ligjet marrin si tė qenė se evidenca vėrtetuese duhet tė jetė prodhuar bazuar nė metodologjitė e matjes sė resurseve, tė tregoje se resurset e vendit, subjekt pėr ndryshime, janė tė njė kualiteti mė tė ulėt dhe se ndryshimi nuk to tė ketė impakt negativ nė zona tė tjera tė kualitetit tė lartė. Nė praktikė ėshtė bėrė progres nė vlerėsimin e kushteve tė pyjeve nė pėrgjithėsi dhe pėr zonat pyjore me kualitet mė tė lartė qė janė pėrzgjedhur si zona tė mbrojtura duke u bazuar nė standardet e klasifikimit ndėrkombėtar.13 Duke pėrgatitur transferimin e pyjeve komunale dhe kullotave, Drejtoria e Pyjeve dhe Kullotave ėshtė marrė me pėrgatitjen e planeve 10 vjecare tė bazuar nė njė vlerėsim tė resurseve nė krahasim me kėrkesat e popullatės lokale. Nuk ka vlerėsim mbi mjaftueshmėrinė e kėtyre planeve. Ndėrtimi dhe zhvillimi nė tokėn rurale Vendosja e ndėrtesave dhe infrastrukturės nė tokat bujqėsore ėshtė subjekt i sanksioneve tė Ligjit nr. 7501, i cili ndalon ndėrtimin e kantiereve, ndėrtimeve pėr shėrbime sociale dhe qėllime tė tjera jo bujqėsore jashtė vijės sė verdhė, e cila kufizon njė fshat ose vendbanim urban.14 Ndėrtesat dhe ndėrtesa tė lidhura me bujqėsinė janė subjekt i procesit tė pajisjes me leje, siē vendos Kėshilli i Ministrave. Kjo kėrkon njė rishikim tė planeve dhe lejeve tė ndėrtimit tė dhėna nga Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit. Personat qė shkelin kėto procedura janė subjekt i sanksioneve administrative, pėrfshirė dhe caktimin e gjobave dhe konfiskimin e tė drejtės qė ata kanė mbi tokėn nė qoftė se iu janė dhėnė mė parė tė drejta mbi tė (nė qoftė se nuk janė uzurpuesit ilegalė tė tokės nė fjalė).15 12Ligji nr. 7917, neni 8. 13Shih Konferenca Ministeriale per Mbrojtjen e Pyjeve ne Evrope (2003), raport mbi Menaxhimin e Qendrueshem te Pyjeve, www.unece.org. 14Ligji nr. 7501 i 19 korrik 1991, Per token, neni 14. Ky ndalim cfaqet edhe ne ligjin nr. 8405 te 17 shtator 1998, Per planifikimin urban, neni 33. 15Ligji nr. 7501, nenet 15-23. 108 Pėr tė pėrfituar njė leje pėr ndėrtim ndėrtesash ose pėr pėrmirėsime tė tjera tė tokės rurale, pronari i tokės ose zhvilluesi aplikon tek zyra komunare pėr Menaxhimin dhe Mbrojtjen e Tokės, e cila shikon aplikimin nė bashkėpunim me seksionin rajonal tė Zyrės pėr Menaxhimin dhe Mbrojtjen e Tokės.16 Agjencitė shikojnė pėrshtatshmėrinė e konstruksionit pėr ekonominė rurale, kėrkesat teknike dhe pėrputhshmėrinė me kodin e ndėrtimit, standardet e mjedisit dhe infrastrukturės, si dhe vendosjen nė tokė bujqėsore tė kualitetit tė lartė, tė mesėm ose tė ulėt Nė rast se aplikimi propozon ndėrtimin e njė ndėrtese jo pėr pėrdorim bujqėsor, atėherė, duhet tė ketė njė aplikim shtesė pėr ndryshim nė klasifikimin e tokės pyjore ose kullotės. Kjo kėrkon vėrtetim tė arsyeve ekonomike pėr ndryshimin si dhe pėr arsyen e pazėvendėsueshme pėr tė pėrdorur toka tė kualitetit tė lartė, tė mesėm ose tė ulėt pėr ndėrtimin nė fjalė. Ministri i Bujqėsisė duhet tė marrė vendime mbi lejen e ndėrtimit ose mbi tė lejen e ndėrtimit dhe atė pėr ndryshim tė destinacionit tė pėrdorimit tė tokės. Duket qartė se provizionet e Ligjit nr. 7501, i cili ndalon pėrdorimin jo bujqėsor tė tokės bujqėsore, ėshtė shkelur shpesh. Ligji limiton ndėrtimin e shtėpive nė territoret jashtė vijės sė verdhė tė fshatit, por duket se sipas traditės sė lashte Shqiptare, familjet preferojnė ti ndėrtojnė shtėpitė e tyre nė fusha. Aktivitetet me partneritet ndėrkombėtar Nė fushėn e menaxhimit tė pyjeve dhe kullotave, ka njė sėrė projektesh tė qeverisė qė janė ndėrmarr me mbėshtetjen e partnerėve ndėrkombėtarė, tė cilėt kanė pėr qėllim tė ngrėnė aftėsitė teknike tė Drejtorisė sė Pyjeve dhe kullotave si dhe tė sigurojnė marrėdhėnie pune me administratat e komunave dhe bashkive. Qeveria ka marrė njė kredi tė Bankės Botėrore pėr njė projekt pyjor, i bashkėfinancuar nga qeveria Italiane, qė ka sjellė asistencė teknike Drejtorisė sė Pyjeve nė lidhje me transferimin e pyjeve dhe kullotave komunave si dhe nė ndėrtimin e aftėsive tė saj menaxhuese dhe planifikuese. Rreth 330 000 hektarė tokė pyjore i ėshtė transferuar pėr menaxhim komunave si dhe ėshtė lehtėsuar zhvillimi i planeve menaxhuese pėr 126 komunave. Projekti ka financuar gjithashtu investime nė kėto komuna pėr restaurimin e pyjeve dhe kullotave tė zgjedhura me njė vlerė prej 3.72 milionė dollarė. Nė 2004, projekti ka kompletuar 21 plane pėr menaxhim pyjesh tė lartė. Njė demonstrim i zvogėlimit tė sipėrfaqes pyjore u zhvillua mbi 2,600 hektarė.17 Projekti i Zhvillimit tė Pyjeve Private i USAID asistoi nė zhvillimin e sektorit agro- pyjor privat si dhe nė transferimin e pyjeve dhe kullotave komunave. Asistencė u ėshtė dhėnė dhe agjencive shtetėrore dhe administrative komunare, dhe qytetarė lokalė u organizuan nė Shoqata e Pėrdoruesve tė Pyjeve Komunalė, qė u bėnė firmėtarėt e aktmarrėveshjeve pėr pėrdorim pyjesh me komunat. Partnerė tė ndryshėm ndėrkombėtarė kanė mbėshtetur iniciativat e qeverisė pėr tė bėrė tė mundur njė bashkėpunim mė tė ngushtė ndėrmjet Drejtorisė sė Pyjeve dhe Kullotave dhe agjencive tė tjera, administratės lokale dhe organizatave jo qeveritare nė lidhje me probleme tė ndryshme tė mjedisit. Pėr shembull projektet pėr ujėndarėset nė liqenet e Ohrit dhe tė Prespės kanė pasur si objektiv pėr tė forcuar menaxhimin dhe planifikimin e pyjeve dhe kullotave, si dhe kullimin dhe mbrojtjen e cilėsisė sė ujit dhe menaxhimin nė shkallė rrethi tė tokės. Nė tė njėjtėn mėnyrė Projekti pėr Menaxhimin e Ujėmbledhėsve i USAID ka treguar modele tė bashkėpunimit ndėrmjet agjencive. 16Keshilli i Ministrave, vendimi nr. 532 i 31 tetor 2002, Per Krijimi i Funksioneve te Administrimit dhe mbrojtjes se Tokes. 17Shih projekti i pyejeve Shqiperia, www.esteri.it. 109 Menaxhimi i tokės bujqėsore, pyjeve dhe kullotave nė praktikė Raportet mbi rrjedhojat e rikonstruktimit administrativ dhe rikonstruktimin e aftėsive teknike nga projekte tė ndryshme tregojnė njė pikturė mikse. Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit ka raportuar progres sinjifikativ nė kompletimin e planeve menaxhues pėr pyjet dhe kullotat, nė menaxhimin e zonave pyjore dhe nė ripyllėzim.18 Raporte tė tjera vlerėsues tė pėrgatitura pėr organizatat ndėrkombėtare tregojnė njė rritje tė vazhdueshme tė erozionit tė dheut dhe tė degradimit, si rrjedhojė e mbi-shtresėzimit dhe i paaftėsisė sė administratės pėr kontrollin e lėvizjes sė bagėtive nė zonat pyjore.19 Nė rast se agjencitė ndėrkombėtare kanė raportuar nė favor tė adoptimit nga qeveria Shqiptare tė strategjive pėr pėrmirėsimin e tokės, nuk ka ende njė regjistrim tė arritjeve.20 Mekanizmat e administrimit tė tokės rurale janė kritikuar pėr mungesė planifikimi tė pėrshtatshėm, mungesė tė kritereve tė qarta pėr monitorim dhe sanksionim si dhe njė mungesė tė incentivave ekonomike qė njerėzit tė respektojnė ligjin.21 Qė prej njė viti ėshtė vendosur Nė Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit, Departamenti i Zhvillimit Rural. Nėn udhėheqjen e kėtij departamenti duhet tė ngrihet njė strukturė mė e mirė planifikimi pėr tu ndjekur nė tė ardhmen. Vėmendje duhet ti kushtohet gjithashtu problemeve tė dukshme nė kategorinė e strukturės administrative. Ndarja e pėrgjegjėsive pėr menaxhimin e pyjeve dhe kullotave, dhe pėr menaxhimin e tokės bujqėsore duket si njė zgjidhje logjike pėr aspektet e aktivitetit shkencor dhe teknik, ku ka nevojė pėr ekspertizė tė veēantė. Nė tė njėjtėn mėnyrė administrimi i tokave tė mbrojtura dhe tokave tė braktisura me anė tė kontrollit direkt shtetėror ka nevojė pėr njėsi administrimi tė posaēme. Megjithatė, nė nivel komune, pyjet, kullotat dhe toka bujqėsore pėrdoren pėrditė nga qytetarėt dhe gjendja e tyre ekonomike pėrfshin aktivitet nė tė tre kėto fusha. Duke pasur marrėdhėnie tė veēanta ligjore, zyra, sisteme tė mbledhjes sė tė dhėnave dhe planifikimit, duket se resurset pėrdoren nė mėnyrė mė pak efecientė si dhe pėrfshihet mė shumė staf nė funksione administrative menaxhimi, nė vend qė tė rritet asistenca pėr fermerėt dhe qytetarėt.. Ndėrmjet drejtorive tė kullotave dhe pyjeve dhe njėsive pėr mbrojtjen dhe administrimin e tokės ka njė kombinim pėrgjegjėsish qė duket se krijojnė keqkuptime. Pėr shembull, kėto struktura duhet tė marrin dhe mbledhin tė dhėna mbi pėrdorimin dhe kushtet e tokės pėr tė bėrė kadastrėn dhe pėr pėrpilimin e vlerėsimeve, si dhe tė monitorojnė dhe pėrcaktojnė shkeljet. Fuqia e dytė hedh poshtė tė parėn- Pse duhet qė njė qytetar tė bashkėpunojė pėr tė dhėnė informacion qė mund tė pėrdoret pėr sanksionim? Nė tė njėjtėn mėnyrė atyre u janė dhėnė fuqi pėr tė negociuar kontratat e qirasė dhe licencat si pėrfaqėsues tė shtetit--duke pasur parasysh njė interes n. maksimizimin e prodhimit dhe tė tė ardhurave. Nė tė njėjtėn kohė ata kanė pėrgjegjėsi pėr pėrcaktimin, monitorimin dhe pėrforcimin e kėrkesave dhe sanksionimeve mjedisore. Nė kėtė kontekst objektiviteti i vlerėsimit qė ata i bėjnė tokės dhe mbrojtja e tyre mjedisore ėshtė thellėsisht e dyshueshme.22 18Ministria e Bujqesise dhe Ushqimit e Shqiperise (2002), Raporti vjetor fq. 85-88; (2003) 19Shih Andrea Saludi (2004) County Pasture and Forest Resource Profile, Albania, www.FAO.org. gjithashtu shih ARD, Inc. (2003) Albania Biodiversity Assessment, raport i pergatiur per USAID. 20Shih Economic Commission for Europe (2002) Environmental Performance Review, Albania. 21Harold Lemel,, (2005), Compilation of Reports, Findings and Proposals on Land Tenure and Organizational Issues, Projekti i Zhvillimit te Burimeve Natyrore i Bankes boterore, fq. 38-39 22Analiza te tjera per mekanizmat e dobet dhe kontradiktorre te mbrojtjes se tokes dhe zbatimit te tyre nga Seksionet dhe zyrat e menaxhimit dhe mbrojtjes se tokes mund te gjenden tek Patrick McAuslan (2003) Albania Land Use Policy: Land and Natural Resource Law in Albania, Europe Aid project 112672, AgroTec Sp.A Rome ne fq. 14-16. 110 Shtojca 17. Pėrdorimi i tokės urbane dhe rregullorja e zhvillimit Struktura e pronėsisė sė tokės Urbane Toka urbane dhe pronat konsistojnė nė tokė, ndėrtesa dhe njėsi tė pronėsisė sė veēantė tė shtrira brenda kufijve tė vijės sė verdhė tė vendbanimeve -- qytete, qyteza dhe fshatra. Toka klasifikohet nė tre kategori (1) truall, (2) tokė pėr pėrdorim publik, dhe (3) tokė bujqėsore. Midis kufijve urbanė toka bujqėsore ka njė status rezervė me potencial tė ardhshėm pėrdorimi pas transformimit tė saj nė truall gjatė procesit tė zhvillimit tė planifikimit urban. Ēdo kategori nėndahet sipas origjinės nė njė nga programet, duke pėrcaktuar tė drejtat e pronėsisė.. Trualli pėrfshin tokė banimi, tė dhėnė fillimisht nė pronėsi tė qytetarit; tokė industriale/komerciale dhe pronė e marrė nga programet e privatizimit tė ndėrmarrjeve dhe institucioneve. Toka pėr pėrdorim publik vendoset nė procese te inventarit tė pronave shtetėrore dhe transferimi i tė drejtave bashkive. Pasi regjistrimi merr pjesė toka dhe pronat qė nuk janė kategorizuar si pėr pėrdorim publik, janė subjekt pėr transaksione. Sidoqoftė, pėr qėllime tė pėrdorimit tė tokės (ndėrtime tė ardhshme, rindėrtime dhe juridiksion administrative) marrin karakteristika ligjore tė veēanta.. Si ilustrim i pėrmbajtjes sė tokės dhe njėsive tė pronėsisė nė juridiksion urban, statistikat e mėposhtme janė mbledhur nga tė dhėnat e regjistrimit tė parė tė 16 zonave kadastrale urbane nė 2004: Tabela 17-1. Struktura e Pronave Urbane, 2004 Burimi: Projekti ROI (USAID) Kategorizimi i pronave: Numri Pėrqindj pronave a Sipas pronėsisė Tė gjithė pronėsitė. 88 140 100.0 Pronat private tė qytetarėve 65 015 73.8 -- Prona tė paverifikuara tė qytetarėve 10 902 Pronėsi nė juridiksion tė personave 6 493 07.4 juridikė Pronėsi shtetėrore 16 721 19.0 Sipas njėsisė Njėsi apartamentesh 37 607 42.7 Truall (tokė me status zhvillimi) 34 680 39.3 Ndėrtime nė tokė 12 168 13.8 -- Ndėrtime me pronėsi tė ndryshme nga 2 123 02.4 trualli Rrugė (hapėsira publike) 2 885 03.3 Status ilegal Ndėrtime ilegale 17 994 20.4 Planifikim nė kontekstin e tranzicionit Planifikimi hapėsinor dhe urban nė Shqipėri po kalon njė tranzicion dhe pėrpjekje tė ndryshme tė bėra pėr tė pėrshtatur principet dhe praktikat e planifikimit me ligjin e ri civil dhe me mekanizmat e tregut. Mė parė, shteti ishte i vetmi burim qė inicionte tė gjithė planet e zhvillimit dhe projektet. Ēdo veprim i shtetit gjenerohej nga planifikimi ekonomik qendror dhe ishin teorikisht plotėsisht tė koordinueshme me veprime tė tjera tė nevojshme nė njė kohe dhe 111 pėrdorim racional resursesh dhe kohe. Toka, e nevojshme pėr zgjerimin e qytetit dhe facilitetet jo- bujqėsore nė zonat rurale, ishte ideuar njė proces i planifikimit "shkencor", i bazuar nė nevoja funksionale dhe i planuar si dhe mbrojtja e resurseve pėr agrikulturė dhe mbrojtje ambienti. Pasi tė ishte identifikuar, toka iu merrej pėrdoruesve aktualė dhe u ri-ndahej pėrdoruesve tė rinj me anė tė direktivave administrative. Qė nga momenti i dorėheqjes dhe i ri-ndarjes, teknikėt e planit mund tė vendosnin njė tipar tė re tė rregullimit tė tokės urbane ose tė projektimit tė projektit. Shteti ishte pronari legal nė tė dyja anėt e relacioneve themelore administrative: ana e garantimit tė lejes dhe ana e aplikantit. Njėsia e administrimit, e fuqizuar pėr dhėnien e lejeve pėrcaktoi standardet pėr performancėn metodologjike dhe teknike dhe urdhėronte profesionistėt (arkitektėt, inxhinierėt) qė prezantonin aplikuesin pėr tė konfirmuar planin e projektit sipas urdhrave. Ndėrmarrja ose agjencia "aplikuese" kishte pėrgjegjėsinė pėr tė ndėrtuar nė pėrputhje me planet dhe tė mbulonte tė gjithė kostot duke pėrfshirė ēdo nevojė infrastrukturore pėr tė kompletuar planin e ri urban. Prezantimi i ligjit civil dhe i marrėdhėnieve ekonomike tė tregut ka ndryshuar tėrėsisht kontekstin nė tė cilėn planifikimi dhe kontrollet e pėrdorimit tė tokės ndodhin. Iniciativa pėr zhvillim tani del nga vendimet e marra nga njė sėrė personash tė pavarur- sipėrmarrės, ndėrtues, investuesit, familjarėt, pronarėt e tokės; si dhe administratat shtetėrore, rajonale dhe bashkiake. Propozimet pėr projekte nuk ndodhin nė sekuenca logjike ose nė koordinim me aksione tė tjera. Toka nė tė cilėn projektet urbane dhe rurale propozohen, ėshtė e ndarė nė parcela me pronėsi tė disa pronarėve, qiraxhinjve dhe pėrdoruesish, tė cilėt disponojnė tė drejta tė pėrcaktuara dhe nuk mund tė jenė subjekt marrjeje me forcė tė tokės ose tė bėrjes sė marrėveshjeve pėr kompensim me tokė tjetėr nė bazė tė urdhėresave administrative. Pėrkundrazi proceset e planifikimit tė cilat koordinojnė veprimet dhe sigurojnė zgjerime tė zakonshme qyteti, duhet tė aplikojnė me anė vendimesh individuale ndėrmjet rregulloreve, blerjesh shtetėrore tė tė drejtės sė pronėsimit me anė tė kompensimit me mjete ekonomike dhe metoda tė tjera indirekte. Veprimet e shtetit dhe agjencive bashkiake duhet tė respektojnė tė drejtat e pronėsisė dhe tė njohė statusin e pavarur te qytetarėve, ndėrmarrjeve dhe organizatave. Ndryshimet e fundit nė Ligjin Shqiptar tė planifikimit urban janė evidence qė tregojnė se ligjvėnėsit, administratorėt, dhe profesionistėt e planifikimit po kuptojnė problemet e tranzicionit. Megjithatė puna e pėrshtatjes sė mekanizmave tė rinj ligjorė, rregulloret dhe incentivat ekonomike procedojnė ngadalė. Ligji pėr Planifikimin Urban i 1993 Ligji pėr Planifikimin Urban i 1993 ishte shkalla e parė nė ndryshimin e strukturės sė direktivave administrative nė forma tė reja lejesh administrative dhe marrėdhėnie ligjore.23 Ky ligj u ka njohur qytetarėve (familjeve), ndėrmarrjeve, organizatave dhe personave tė tjerė juridikė t. drejtėn pėr tė qenė aplikantė qė posedojnė tė drejtėn pėr tokėn dhe pronėsinė reale si dhe u njeh atyre tė drejtėn "civile" pėr procedura uniforme dhe standarte. Ky ligj gjithashtu njeh se lejet dhe aprovimet, e lėshuara nga agjencitė qeveritare pėrkatėse, nuk do tė kenė tė njėjtin aplikim si "urdhėresat" ndaj profesionalėve, tė cilėt janė nėn kontratė me aplikantin. Ligji i 1992 nuk pati sukses sepse ai nuk qartėsoi pėrmbajtjen dhe domethėnien ligjore tė lejeve dhe aprovimeve. Hartuesit e ligjit pėrshtatėn njė fjalor tė ri or ata mbajtėn tė pandryshuar sistemin e vjetėr nė shqyrtim bazė- pėr-bazė. Ligji vazhdon tė marrė si tė qenė se tė gjitha tė drejtat pėr pėrdorim dhe zhvillim tė pronės ishin formuar dhe kontrolluar nga ligji administrativ dhe qė ligji civil nuk i jep tė drejtė pėr mbrojtje pronarėve ose pėrdoruesve tė tokės urbane. 23 Ligji nr. 7693 i 20 prill 1993, Per planifikimin urban. 112 Ligji pėr Planifikimin Urban i 1998 Ligji pėr Planifikimin Urban i 1998 adresoi disa nga problemet e ligjit tė 1993.24 Nė veēanti Nenet 30-33 pėrfshijnė deklarime se si planifikimi urban dhe procesi i lejes janė tė lidhura me tė drejtat bazė tė pronarit tė tokės. Kėto nene theksojnė principet e mėposhtėm: qė zhvillimi i tokės nė pronėsi publike dhe private janė subjekt i tė njėjtit sistem planifikimi dhe lejesh (Neni 30); qė procesi i shpronėsimit tė tokės private dhe shtetėrore duhet tė zhvillohet konform planeve (ashtu si edhe procesi i zhvillimit duhet tė ndjekė planin) (Neni 32); qė pronėsia e tokės brenda vijės sė konstruktimit janė tė titulluara pėr tė ndėrmarrė studime urbane (me anė tė njė kontrate me profesionistėt) (Neni 32); qė pronarėt e tokės jashtė vijės sė konstruksionit ndalohen qė tė ndėrmarrin zhvillim urban nė kėto toka pėrveē kur kjo lejohet nga njė studim ose masterplan rajonal (i nisur nga shteti ose qeverisja vendore) (Neni 33). Kėto kushte janė sinjifikante sepse theksojnė bazat e marrėdhėnies nė terma ligjorė dhe jo administrative. Megjithatė, kėto sigurojnė vetėm principet bazė dhe pėrkufizimet e pėrmbajtjes sė tė drejtave tė pronarėve dhe pėrdoruesve tė tokės urbane janė ende nė zhvillim. Sot, qytetet Shqiptare nuk kanė mekanizma tė kuptueshėm dhe eficientė pėr planifikimin e pėrdorimit dhe planifikimit, si dhe e zhvillimit tė rregullave pėr tokėn urbane. Sistemi i pakompletuar pėrshkruhet nė paragrafėt e mėposhtėm. Juridiksionin mbi zhvillimin urban Nė ēdo qytet ose fshat tė klasifikuar si vendbanim urban, Komisioni i Rregullimit tė Territorit (KRRT) ka fuqi pėr tė riparė propozimet pėr arsyet e pėrdorimit tė tokės dhe planet e ndėrtimit. Kėto borde qė kanė nė pėrbėrje udhėheqėsit e agjencive tė pėrhershme qė ekzistojnė nė nivel qarku dhe nė nivel kombėtar, me fuqi tė pėrkufizuara nga masa dhe kategorizimi i pėrdorimit tė propozimit pėr zhvillim. Pėr shembull KRRT-ja e bashkisė ka fuqinė pėr tė aprovuar njė studim parcial urban pėr njė lagje tė qytetit. KRRT-ja rajonale mund tė aprovojė njė studim urban pėr njė komunė. KRRT-ja e Republikės mund tė aprovojė ēdo plan urban pėr njė qytet me njė popullsi mbi 50, 000 dhe pėr ēdo zonė zhvillimi e mė shumė se 15 hektarėve. Eksperienca teknike pėr KRRT jepet nga Seksioni i Planifikimit Urban nė qarqe dhe qytete tė mėdha; dhe nga Zyra e Planifikimit Urban pėr qyteza dhe komuna. Procedura e Planifikimit Urban Ligji pėr Planifikimin Urban dhe Rregulloret pėr Planifikimin e Qytetit, i miratuar nga Kėshilli i Ministrave, Pėrshkruan hierarkinė e planeve hapėsinore dhe procesit tė lejeve, e cila aplikon planet parcelave specifike tė tokės dhe projekteve.25 Struktura ėshtė si mė poshtė (1) Studimet Rajonale Urbane dhe Mjedisore (2) Master Planet (3) Plan Rregullimet e pėrgjithshme Vija e ndėrtimit urban (vija e verdhė) 24Ligji nr. 8405 i 17 shtator 1998, Per planifikimin urban. 25Ligji nr. 8405; Vendim i Keshillit te Ministrave nr. 722 i 19 nentor 1998, Mbi rregulloret e Planifikimit Urban. 113 Vija sub-urbane Zonat Funksionale (4) Studime tė pjesshme te Zhvillimit Urban Pėrdorime tė lejuara dhe parametra tė zhvillimit tė parcelave tė tokės Leje pėr vendosjen e vendit (5) Leje Ndėrtimi Sistemi supozohet tė punojė nė mėnyrėn e mėposhtme: Zyra e Seksionit tė Planifikimit Urban, nė bashkėpunim me Institutin Kombėtar tė Planifikimit Urban dhe institute tė tjera, pėrgatisin Studimet Rajonale, Urbane dhe Mjedisore pėr territore me zonė shtrirje tė madhe ­ qarqe, , mė shumė se njė qark ose mė shumė se njė njėsi bashkiake. Kėto plane janė aprovuar nga KRRT-ja kombėtare dhe rajonale. Ata vlerėsojnė kapacitetin dhe limitimet e tokės nė territorin e pėrcaktuar dhe me infrastrukturėn ekzistente pėr tė mbėshtetur pėrdorimin e kategorive tė ndryshme- bujqėsi, pyje, zhvillim urban, turizėm, miniera, etj. Ata parashikojnė rritjen nė ēdo kategori gjatė njė periudhe prej 20 vjetėsh dhe pėrcaktojnė tokėn, resurset natyrore, dhe infrastrukturėn e duhur. Tė bazuar nė kėto analiza, ata identifikojnė vendet mė tė pėrshtatshme pėr tipat e ndryshėm tė zhvillimit dhe sistemeve infrastrukturorė, dhe zonave ku zhvillimi duhet tė diskurajohet ose ndalohet pėr mbrojtjen e vlerave mjedisore historike dhe vlera me tipare tė tjera. Sė bashku me Studimet Rajonale tė Urbanistikės dhe Mjedisit mund tė pėrgatiten Masterplane. Kėto tė fundit pėrmbajnė shumė nga analizat e mėparshme tė tokės, resurseve, dhe kapacitetin e infrastrukturės si dhe tė impakteve potenciale. Megjithatė, ata fokusohen nė sektorė specifikė ose nė probleme zhvillimi dhe mund tė pėrfshijnė territorin e njė zone tė vetme ose toka (dhe trupa ujorė) me karakteristika tė veēanta. Bazuar ne Studimet Rajonale Urbane dhe Mjedisore dhe pėr ēdo Masterplan njė Plan pėr Rregullim tė Pėrgjithshėm pėrgatitet pėr c\do qytet, i aprovuar nga KRRT-ja e Republikės, dhe pėr ēdo vendbanim mė tė vogėl plani aprovohet nga KRRT-ja rajonale. Ky plan vendos vijat pėr ndėrtim urban (vijėn e verdhė), brenda sė cilės sistemi i infrastrukturės urbane do tė shtrihet nė mėnyrė qė tė lejojė ndėrtimin e shtėpive, njėsi tregtare, industriale dhe shėrbimesh pėr 15 vjet. Plani gjithashtu vendos vijėn suburbane, mė tej nė periferi tė qytetit. Brenda kėsaj linje pėrfshihen territoret e identifikuara pėr ekspansion urban tė termit tė gjatė si dhe pėr vendndodhjet e disa faciliteteve qė janė pėr ish-pėrdorim urban (varreza, varreza plehrash etj). Vija e ndėrtimit dhe vija suburbane kanė status ligjor tė ndryshėm. Nė vijėn e ndėrtimit pėrfshihen territoret nė tė cilat zhvillimi i banesave urbane, facilitetet e industrisė dhe tregtisė lejohen. Nė parcelat e tokės nė kėtė zonė mund tė ndėrtohet pasi sipėrmarrėsi ka marrė lejen e aprovimit tė vendit tė ndėrtimit dhe lejen e ndėrtimit. Brenda vijės suburbane, toka mban klasifikimin e saj rural, por agjencitė qeveritare (duke pėrfshirė dhe administratėn komunare) duhet tė rregullojnė planet e tyre dhe masat rregullatorė pėr tė siguruar se pėrdorimi aktual i kėtyre tokave nuk dėmton urbanizimin e ardhshėm tė saj si dhe pėrdorimin e saj pėr infrastrukturėn urbane. Brenda vijės sė verdhė Plani i Rregullimit tė Pėrgjithshėm ndan territorin nė zona funksionale. Pėr secilėn zonė identifikohen llojet predominante tė pėrdorimit, dhe ndėrtesat kryesore standarde qė mund tė ndėrtohen nė tė. Standardet specifike pėr kėto zona funksionale ose pėr pjesė tė tyre mund tė pėrfshihen nė Studime Parciale Urbane. Kėto pėrfshijnė maksimumin e lartėsisė sė ndėrtesave, dimensione tė tjera tė ndėrtesave, dhe sasia dhe vendosja e hapėsirės rrethuese pėr secilėn ndėrtesė, distancat ndėrmjet fasadave tė ndėrtesave dhe rrugėt ndėrmjet ndėrtesave. Procedura pėr aprovimin e njė zhvillimi (ose e ndryshimit tė pėrdorimit tė tokės) 114 Kur njė pronar toke, pėrdorues toke ose ndėrtues propozon njė pėrdorim tė ri tė tokės ose njė projekt ndėrtimi brenda vijės sė verdhė ai/ajo duhet tė mbushi njė aplikim me Seksionin e Planifikimit Urban ose Zyrėn lokale tė Planifikimit Urban tė qarkut/qytetit pėrkatės pėr njė leje tė truallit. Formulari pėrmban pėrshkrimin e vendndodhjes sė projektit, planin e projektit, dhe duhet tė pėrshkruajė se si projekti i propozuar do tė pėrmbushi standardet e nevojshme. Ka dy mėnyra sipas sė cilave standarde precize qė i aplikohen tokės nė fjalė vendosen. Nė rast se ekziston njė Plan Rregullim i Pėrgjithshėm, Masterplan ose plan i pjesshėm studimi urban pėr zonėn nė tė cilėn do tė ndodhė zhvillimi, atėherė leja e pėrdorimit dhe parametrat e zhvillimit tė vendosur nė kėto plane do tė pėrshtaten dhe pėr parcelėn nė fjalė. Pėr shembull nė rast se Plani i Pėrgjithshėm Rregullues thekson njė standart dendėsie prej "x" persona pėr hektar ose pėr bllok, niveli proporcional i kėtij numri duhet tė llogaritet pėr parcelėn specifike. Zakonisht kjo bėhet me lehtėsi pėr projektet qė propozojnė tipa rutinė zhvillimesh (shtėpi e dyqane tė vegjėl). Pėr zhvillime tė shkallės mė tė gjerė dhe pėr zona ku planet ekzistues nuk sigurojnė udhėzime tė plota, aplikanti duhet tė provojė propozimin e tij duke pėrgatitur njė Studim Urban tė Pjesshėm, tė bazuar nė njė urdhėresė tė nxjerrė nga KRRT. Ky plan i shkallės sė vogėl mund tė mbulojė njė lagje, bllok, parcela tė ndryshme toke, ose anėt specifike. Ai niset nga hierarkia e planeve ekzistuese ēdo princip tė pėrgjithshėm qė justifikon pėrdorimin e propozuar tė parcelave tė tokės dhe parametrat e zhvillimit. Kur plani mbaron, ai duhet aprovuar nga KRRT dhe pastaj ky plan ėshtė baza e lejes sė vendndodhjes sė projektit dhe ēdo "kusht pėr zhvillimin urban", tė cilat pėrcaktohen nga Seksioni ose Zyra e Planifikimit Urban. Arkitektėt e projektit duhet tė ndjekin kushtet e zhvillimit urban nė dizenjimin e ndėrtesave dhe infrastrukturės. Dizenjimi i tyre u prezantohet KRRT-sė bashkiake, tė qarkut ose rajonale pėrkatėse pėr aprovim i cili lėshohet nė formėn e njė lejeje qėndrimi. Probleme me procesin e zhvillimit urban Nė teori hierarkia e studimeve urbane bėn tė mundur pėr qytetarėt dhe ndėrmarrjet tė cilat propozojė projekte pėr pėrdorimin e tokės, dhe pėr zyrtarėt qeveritarė, qė rishikojnė dhe aprovojė aplikimet, qė tė kenė si guidė principe dhe standarde tė provuara shkencėrisht. Nė realitet duke pasur parasysh limitimet e resurseve dhe limitimin e seksioneve dhe zyrave tė planifikimit urban, ka pak plane bashkėkohorė qė janė pėrgatitur dhe miratuar. Pėr mė tepėr ėshtė bėrė njė punė e limituar pėr pėrshtatjen e metodologjive tė planifikimit me konteksti e ri tė ligjit civil mbi pronėsinė e pronės dhe me konceptet e reja tė planifikimit si ai i "njė ambienti optimal." Domethėnė planifikimi ėshtė njė gurdė shumė e dobėt dhe shumica e vendimeve mbi tokė janė vendime ad hoc dhe tė influencuara nga praktika tė korruptuara, ose janė tė gjitha jashtė sistemit tė pėrcaktuar. Problemi kryesor ėshtė se konceptet ligjore dhe metodologjitė e planifikimit nuk janė nė pėrputhje me realitetin hapėsinor, karakteristikat e tokės dhe, funksionet dinamike tė jetės urbane. Pėrpjekje tė ndryshme janė bėrė nga projekte pėr tė prezantuar koncepte tė reja si "zonimi" dhe "planifikimi strategjik"--nuk kanė qenė tė suksesshme. Problemet ligjore duket se janė nė pėrkufizimin e padiferencuar tė statusit dhe pėrmbajtjes sė planeve tė ndryshme dhe tė studimeve urbane, tė cila kėrkohen me ligj. Ligji i 1998 identifikon tre kategori planesh qė kanė pėr qėllim tė shėrbejnė si vėrtetim pėr tė gjithė masat e qeverisė qė prekin pėrdorimin dhe zhvillimin e tokės si dhe pėr masat rregulluese. Kėto pėrfshijnė (1) Studimet Urbane Rajonale, (3) Masterplanet dhe, Planet e Rregullimit tė Pėrgjithshėm pėr qytetet. Secili prej tyre supozohet se trajton njė territor me njė shkallė tė ndryshme dhe balancon projektimin e zhvillimit me resurset tokėsore nė territorin nė fjalė. Ligji 115 ėshtė tėrėsisht kompleks kur ndan detyrat pėr krijimin e kėtij plani dhe detyrat pėr miratim KRRT-ve tė ndryshme. Si rezultat ka mbivendosje tė konsiderueshme juridiksionesh. Vetė plani i tretė-- Plani i Rregullimit te Pėrgjithshėm te njė qyteti--rezulton nė krijimin e rregullave me pasoja ligjore nė vendosjen e "vijės sė verdhė" duke ndarė tokėn nė tė cilėn zhvillimi lejohet nga toka ku zhvillimi ndalohet. Pavarėsisht kėtij ndryshimi sinjifikativ, ligji pėrshkruan statusin ligjor tė tė tre planeve me tė njėjtėn frazė--"Ato janė dokument teknikė qė pėrcaktojnė marrėdhėniet nė fushėn e zhvillimit urban."26 Kjo gjuhė duke se nėnkupton se marrėdhėniet e krijuara nga kėto plane janė vetėm administrative--qė domethėnė se planet janė vetėm me pasoja pėr agjencitė qeveritare. Kėto plane nuk rregullojnė sjelljen e personave (ose agjencive) tė cilat janė nė pronėsi ose nė kontroll tė tokės dhe pronės. Megjithatė ėshtė e dukshme se njė studim rajonal, i cili analizon tė dhėnat mbi kapacitetin e tokės nė shkallė tė gjerė (1:50 000 ose 1:20 000) nuk mund tė vendosi rregulla pėr pėrdorimin e tokės nė tė njėjtėn mėnyrė si njė plan rregullimi i pėrgjithshėm i cili analizon zonėn nė detaje (1:1 000 or 1:500). Duke pėrshkruar pėrmbajtjen e tyre dhe qartėsuar shkallėn e planeve, Rregulloret mbi Planifikimin Urban shfaqin idetė bazė se secili nga kėto plane konsiston nė njė kuti hartash, qė pėrmbajnė data kuantiative kategorizimi tė treguara nė formė grafike. Kjo ishte praktika e pėrbashkėt e tė gjitha vendeve tė Evropės Lindore gjatė epokės komuniste. Kjo do tė thoshte se planet duheshin lexuar dhe pėrdorur vetėm nga profesionistėt--arkitektėt, gjeografėt, topografėt etj ­ tė cilėt do tė pėrgatisnin vėrtetimin pėr vendndodhjen dhe dizenjimin e projektit. Kėto nuk ishin dokumente qė do tė shėrbenin si guidė vendimmarrėse nga personat privatė, ose tė shėrbenin pėr njė funksion edukativ ose avokativ, duke lejuar partitė e interesuara qė tė arrinin konsensus pėr tė ardhmen e qytetit ose qarkut tė tyre. Duke pėrshkruar planet si "teknike" pyetja kryesore e statusit ligjor mbetet pa pėrgjigje. Pyetja ėshtė nė qoftė se elementėt e ndryshėm tė planeve tė cilat kanė pėr qėllim masat ose sanksionimet, kanė fuqinė ligjore pėr kėtė ? Ka disa mekanizma kryesorė: Vija e ndėrtimit (vija e verdhė); Vija suburbane; Caktimi i zonave natyrore tė mbrojtura; Pėrshkrimi i standardeve pėr vend ndėrtimet, masėn e ndėrtimit dhe karakterin nė zona tė ndryshme funksionale. Duket se kėto masa nuk janė nė fuqi nė formėn e rregulloreve tė pėrgjithshme, qė pėrshkruajnė dhe prekin tė drejtat e pronarit tė tokės, pėrdoruesit tė tokės dhe ndėrtuesit. Kėto nuk bėhen karakteristika legale tė tokės, derisa disa procedura tė tjera bėhen pėr ti vendosur kushtet dhe limitet. Duke pasur parasysh kėtė, ėshtė e nevojshme pėr ēdo projekt zhvillimi dhe pėr ēdo pėrdorim toke pėr tė kaluar njė procedurė aprovimi tė pėrcaktuar sipas vendndodhjes, e cila krijon tė drejtat e pėrdorimit dhe vė parametrat e zhvillimit vetėm pėr vendin e paracaktuar. Ajo qė krijohet prej kėsaj ėshtė njė sistem pėrmes sė cilit ēdo zhvillim dhe pėrdorim i tokės ėshtė i hapur pėr negociata pa disiplinė. Nė teori hierarkia e planeve vendos gjithė kushtet dhe limitimet e nevojshme pėr tė mbrojtur ambientin, sigurimin e infrastrukturės sė plotė dhe dizenjimit. Nė realitet duke qenė se planet janė obsolete, seksionet dhe zyrat e planifikimit urban dhe KRRT-tė punojnė nė vakum. Nė kushtet kaotike tė migrimit tė popullsisė, kėrkesave pakufi pėr shtėpi dhe biznes, nuk ėshtė pėr tu habitur se sistemit ka ose ėshtė duke degjeneruar nė korrupsion. 26Ligji nr. 8405, neni 5. 116 Si njė zgjidhje, projekte tė ndryshme janė marrė pėr tė prezantuar procese tė reja planifikim dhe ligjore pėr procesin e pėrdorimit tė tokės dhe e rregulloreve pėr zhvillim. Me sponsorizimin e USAID-it, u ndėrmor njė projekt pėr aplikimin e "ndarjes nė zona" tė qytetit tė Tiranės.27 Ky projekt pati si qėllim tė krijonte njė sistem nė tė cilin tė drejtat e pėrdorimit tė tokės urbane dhe parametrat e zhvillimit mund tė para-caktoheshin nė baze tė zonės pėrkatėse. Kjo do tė kishte ndryshuar natyrėn e procesit tė planifikimit dhe aprovimit tė projektit, duke lėvizur ekskluzivitetin e kėtyre procedurave nga KRRT-tė dhe Zyrat dhe Seksionet e Planifikimit Urban dhe duke u dhėnė pronarėve dhe sipėrmarrėsve tė projekteve nė toka aftėsinė pėr tė ditur (garantuar nga ligji civil) sesi toka mund tė pėrdorej ose zhvillohej. Megjithėse njė draft "rregullimi zonal" pėr Tiranėn u pėrgatit, ai nuk u aprovua. Eksperimentimi tregon se nuk ėshtė e mundur tė pėrshtatėsh "zonimin" me kushtet aktuale tė qytetit, duke pasur parasysh fragmentimin e tokės, dhe mospasjen e njė ndarjeje tė saktė tė pronės private nga ajo publike. Ka pasur progres nė aplikimin e metodave tė "planifikimit strategjik" tė Tiranės dhe qarkut tė saj28 dhe nė njė shkallė mė tė vogėl nė Pogradec.29 Projektet e planifikimit strategjik kanė pėrfshirė pikėpamje pjesėmarrėse, sipas sė cilave, qytetarėt, ndėrmarrjet dhe OJF-tė janė tė pranishėm si "kryesorėt" sė bashku me agjencitė bashkiake gjatė krijimit tė planeve.30 Kėto projekte kanė dhe metodologji tė reja pėr tė matur ndryshimet dinamike urbane--duke pėrfshirė konsiderimin e trafikut tė makinave dhe tė zhvillimin tė pronėsisė private. Kur tė dhėnat pėr karakteristikat e pronėsisė dhe pėrdorimit tė tokės bėhen mė tė qarta--me kompletimin e regjistrimit tė parė nė zonat urbane dhe me pėrpjekje tė tjera pėr pėrpilimin e hartave pėr zonat urbane--kėndvėshtrimet reja mund tė ēojnė nė hartimi e planeve mė efektive. Kėto plane mund tė udhėheqin proceset marrjes sė tokės dh pronėsisė mbi tė pėr mėnyrat e duhura dhe mekanizmat e duhur pėr racionalizimin e pronėsisė mbi tokėn duke ri-konsoliduar shkėmbimin e tokės. Studimet urbane, tė marra pėr tė vėrtetuar transformimin e zhvillimit ilegal tė periferive urbane nė zona urbane, janė duke eksperimentuar kėtė lloj kėndvėshtrimi.31 Planet pėr periferitė urbane do tė lejojnė "vijėn e verdhė" qė tė zhvendoset nė drejtim tė komunave tė mėparshme rurale duke bėrė tė mundur kėshtu autorizimin e ndryshimit tė pėrdorimit tė parcelave tė tokės nė Truall. Partneriteti ndėrkombėtar. Kjo cėshtje nuk ėshtė trajtuar nė tabelėn 3 Nė territoret urbanė, mbėshtetja e partnerėve ndėrkombėtarė ėshtė fokusuar nė iniciativat e qeverisė qė kanė pėr qėllim zhvillimin e njė qeverisjeje tė mirė urbane. Qeveria Holandeze ka ndihmuar pėr njė program tė implementuar nga Ministria e Qeverisjes Lokale dhe Decentralizimit dhe nga Shoqata e Bashkive tė Shqipėrisė nė bashkėpunim me Institutin pėr Zhvillimin e Habitatit. Sė. fundmi programi ėshtė fokusuar nė punėn e pėrbashkėt me bashkitė e Fierit dhe Elbasanit pėr njė pėrfshirje aktive tė bashkive nė forcimin e qeverisjes urbane. Ky program do tė shėrbejė si model pėr bashkitė e tjera tė Republikės. Programi do tė fokusohet nė shtimin e kapaciteti njerėzor nė planifikimin strategjik tė zhvillimit tė qytetit nė mėnyre pjesėmarrėse. Njė grant nga qeveria Holandeze i administruar nga IDA, ka pėr qėllim tė mbėshtesė Planin Rregullues te Qytetit tė Tiranės. Plani rregullues do tė analizojė pėrdorimin aktual tė tokės, 27Instituti Urban (2001), Regullimi zonal i qytetit te Tiranes , pergatitur me asistencen e Urban Housing dhe projektit zhvillomor te USAID. 28PADCO (2002), Plan strategjik i Tiranes se Madhe, pergatitur me ndihmen e projektit te Bankes Boterore Menaxhimi i Tokes Urbane dhe Institutit Urban. Shih Besnik Aliaj, Keida Lulo dhe Genc Myftiu (2003), Tirana: Sfida e Zhvillimit Urban, pergatitur me asistence e SIDA dhe Co-Plan. 29Qyteti i Pogradecit (2000), Plani Strategjij per Zhvillimin ekonomik, pergatitur me ndihmen e GTZ. 30PNUD ka perdorur metoda te ngjashme te planifikimit me pjesemarrje publike ne krijimin e planeve te Mijevjecarit per rajone te ndryshme, perfshire Elbasanin, Korcen dhe Kukesin. 31Shih Planin e Pjesshem Urban te Bathores, pergatitur nga Projekti i Bankes Boterore i Menaxhimit te tokes urbane me Co-Plan. 117 situatėn demografike dhe kapacitetin e infrastrukturės ekzistuese dhe asaj tė planifikuar nė Tiranė, nė pikėvėshtrimin e jetės kulturore, administrative, politike, ekonomike, dhe sociale tė kryeqytetit. Sė fundmi njė mision i Bankės Botėrore rishikoi njė iniciativė tė qeverisė pėr njė projekt pėr Menaxhimin e Tokės dhe Zhvillimin Urban qė ka pėr qėllim tė adresojė ēėshtjet nė njė mėnyrė tė kuptueshme duke kombinuar operimin e tokės dhe atė urban. Qėllimi kryesor i programit tė propozuar ėshtė qė tė promovojė njė rritje tė vazhdueshme tė ekonomisė me anė tė zhvillimit tė njė tregu efecient tė tokės dhe pronės duke forcuar kapacitetin dhe bazėn e resurseve pėr bashkitė dhe duke pėrmirėsuar infrastrukturėn urbane dhe prodhueshmėrinė. 118 Shtojca 18. Mbrojtja e mjedisit dhe pėrdormi i tokės Qė nė 1992, Shqipėria ėshtė pėrpjekur tė pėrfshijė nė sistemet e saj tė menaxhimit tė tokės dhe resurseve mekanizma tė rinj pėr mbrojtje e ambientit dhe pėr konsiderimin e impakteve mbi mjedisin. Ajo ka bėrė rishikime tė ndryshme tė ligjit pėr Mbrojtjen e Mjedisit, dhe ka riorganizuar agjencitė pėrgjegjėse pėr politikat dhe koordinimin e aktiviteteve mbrojtėse tė mjedisit. Ligji pėr Mbrojtjen e Mjedisit ,pėrfshin strukturėn e politikave tė pėrgjithshme pėr mbrojtjen e tė gjithė elementėve tė ambientit, si dhe bėn pėrgjegjės ēdo person qė pėrdor resurse natyrore pėr evitimin e akteve qė mund tė shkaktojnė dėmtime, ndotje ose pėrkeqėsim tė cilėsive natyrore.1 Ligji pėrmbledh 3 mekanizma administrativė kryesorė: Njė sistem pėr monitorimin e kushteve tė mjedisit, inspektimeve mjedisore, si dhe zbatimin e standardeve ligjore; Njė sistem pėr leje ambienti qė lejojnė pėrdorimin e resurseve; dhe pėrgatitjen e Matjes sė Impaktit mbi Mjedisin si pjesė e planifikimit pėr zhvillime tė reja dhe programe pėr shfrytėzimin e resurseve. Ligji kėrkon hartimin dhe miratimin e legjislaturės sė re pėr caktimin e detajeve pėr secilin prej mekanizmave. Kėto mekanizma nuk janė ende nė praktikė dhe nuk ėshtė e qartė se sa gjerėsisht do tė pėrfshihen nė to aktivitetet e pėrdorimit dhe tė rregullimit tė pėrdorimit tė tokės, menaxhimi i tokės dhe mbrojtja e dherave, dhe sesi do tė bashkėpunojė Ministria me agjencitė e tjera, duke pasur kontroll direkt mbi tokėn e kategorive tė ndryshme. Strukturat Administrative Ministria e Mbrojtjes sė Mjedisit ėshtė njė njėsi e vogėl me mpak se 110 anėtarė.2 Ajo ėshtė e organizuar nė gjashtė drejtori, tė cilat pėrfshijnė: Drejtorinė e Kontrollit tė Ndotjes; Drejtorinė e Menaxhimit tė Biodiversitetit dhe Resurseve Natyrore, Drejtorinė e Vlerėsimit tė Mjedisit dhe Informacionit, dhe Drejtorinė e Implementimit tė Politikės dhe Projekteve Mjedisore Kjo Ministri ka njė Inspektorat Mjedisi pėr implementim dhe njė Njėsi pėr Menaxhimin e Projekteve qė administron projektet me partneritet ndėrkombėtar. Nė nivel administrate Qarku, ka 123 Njėsi Rajonale Mjedisi. Kėto njėsi kanė pėrparėsinė kryesore pėr tė monitoruar kushtet e ambientit nė rajonet qė kanė nėn juridiksion si dhe pėr tė implementuar ligjet dhe standardet mjedisore, dhe pėr tė marrė pjesė nė aktivitete tė planifikimit lokal dhe rajonal. Ēdo komunė dhe bashki ėshtė e autorizuar pėr tė pasur njė agjenci lokale ambienti. Megjithatė Ministria nuk ka staf teknik dhe as mundėsi pėr tė transferuar resurset pėr aktivitete lokale. 1 Ligji nr. 7664 i 1993 amenduar nga ligji nr. 8364 i 1 korrik 1998 dhe ligji nr. 8934 i 5 Shtator 2002, Per mbrojtjen e mjedisit. 2 Ministria u krijua ne 2002 me ligjin nr. 8934. Ajo zevendesoi Agjencine Kombetare te Mjedisit, krijuar me ligj nr. 8364 i 1998; i cili pasonte Komitetin e Ruajtjes dhe Mbrojtjes se Mjedisit, te krijuar se pari sipas ligjit nr. 7664 te 1993. 119 Brenda Kėshillit tė Ministrave ka njė Kėshill tė veēantė Kombėtar pėr Mjedisin i cili ka si pėrgjegjėsi politikat e pėrgjithshme mjedisore duke qenė se ka lidhje me misionin e tė gjithė Ministrive dhe agjencive. Kėshilli punon me Ministrinė e Mbrojtjes sė Ambientit pėr tė vendosur politika tė gjera dhe nė veēanti ata pėrgatisin sė bashku Strategjinė Mjedisore Kombėtare. Nėn udhėheqjen e Kryeministrit njė komitet inter-sektorial implementon Planin Kombėtar pėr Politikat Mjedisore. Insitucione tė tjera tė pavarura pėrfshijnė Qendrėn Mjedisore pėr Administrim dhe Teknika, qė ėshtė instituti mė i madh pėr sa i pėrket Mjedisit. Plani Kombėtar i Politikave Mjedisore Dokumenti i parė mjedisor ėshtė Plani Kombėtar i Politikave Mjedisore, njė plan dhjetė vjeēar i pėrgatitur nga Ministria dhe nga Kėshilli Pėr Mbrojtjen e Mjedisit dhe i miratuar nga Kėshilli i Ministrave. PKPM-ja e parė u hartua nga Komiteti pėr Ruajtjen dhe Mbrojtjen e Ambientit tė Shqipėrisė nė 1993 dhe ėshtė rishikuar nė 2001. PKPM-ja ėshtė i shoqėruar nga njė sėrė planesh politikash specifike qė pėrfshijnė Planin pėr Menaxhimin e Ndotjeve, Planin Kombėtar pėr Politikat Shėndetėsore dhe Mjedisore, Planin pėr Biodiversitetin, DHE Planin pėr Menaxhimin e Zonave Bregdetare.3 Proceset dhe procedurat Ligji pėr Mbrojtjen e Mjedisit pėrcakton tetė kategori planifikimi, mekanizmash administrativė dhe rregullues, tė cilėt kanė pėr synim tė kontrollojnė aktivitetet e qeverisė dhe aktivitetet private qė kanė impakt mbi mjedisin. Ato reflektojnė konceptet dhe praktikat e mbrojtjes mjedisore, qė janė prezentė nė ligjet e vendeve tė tjera Evropiane dhe janė tė pėrfshira nė njė sėrė Konventash Evropiane dhe tė OKB-sė. Ato imponojnė pėrgjegjėsi pėr tė tre nivelet e qeverisjes ­qendror, rajonal, dhe bashkiak--me Ministrinė e Mbrojtjes sė Mjedisit e cila vepron si njė koordinues sė bashku me Administratat Rajonale tė Mjedisit qė janė nė vartėsi tė saj. Kategoritė janė si mė poshtė: (1) Strategjia kombėtare dhe plan i veprimit nė mbrojtjen e ambientit dhe pan-veprime mjedisore lokale; (2) Pėrfshirja e konsiderimeve tė Mjedisit nė tė gjitha strategjitė sektoriale pėr zhvillimin ekonomik dhe social;4 (3) Matjen e Impaktit Mjedisor, i cili duhet tė pėrgatitet pėr tė gjitha projektet qė prekin mjedisin; (4) Matja Strategjike e Impaktit mbi Mjedisin, i cili duhet pėrgatitur pėr tė gjithė politikat qeveritare, planet dhe programet;5 (5) Matje te Mjedisit, tė lėshuara nga Ministri i Mjedisit nė mbyllje tė rishikimit tė plan- aksioneve pėr mjedisin;6 (6) Leje mjedisore tė lėshuara pėr aktivitete, tė cilėt kanė qenė mė parė subjekt i Matjes sė Impaktit tė Ambientit dhe pritet qė tė prekin mjedisin;7 (7) Pranim;8 3Nje pershkrimi plote i NEAP, dokumentave qe lidhem me te dhe programeve te ndryshme mjedisore nderkombetare dhe konventave, ne te cilat Shqiperiaits merr pjese, mund te gjenden tek Regional Environmental Center for Central and Eastern Europe (2000) Albania Country Report, www.REC.org. 4Ligji nr. 8364, neni 9. 5Ligji nr. 8364, neni 28. 6Ligji nr. 8364, neni 34. 7Ligji nr. 8364, neni 34-41. 8Ligji nr. 8364, neni 45. 120 (8) Fuqia pėr tė adoptuar standarde mjedisore normative-teknike pėr tė rregulluar aktivitetet qė prekin mjedisin.9 Kėto mekanizma nuk po pėrdoren rutinė. Megjithatė qeveria ka dhėnė fjalėn pėr tė forcuar monitorimin dhe kontrollin si dhe pėr tė thelluar aftėsinė e saj ndėrtuese tė institucioneve.10 Nė kontekstin e njė numri projektesh tė mbėshtetur nga partnerėt ndėrkombėtarė tė zhvillimit., metoda tė planifikimit tė mjedisit, matės tė impaktit dhe rregullore po demonstrohen. Legjislacion i ri ėshtė pėrgatitur dhe aprovuar pėr disa aspekte specifike tė pėrdorimit dhe rregullimit tė resurseve, duke pėrdorur mekanizmat pėr mbrojtjen e mjedisit. Mė domethėnėsja e kėtyre ėshtė rregullimi i burimeve ujore. Kontrolli i resurseve ujore rregullohet nėpėrmjet tre ligjeve, tė cilat bėjnė tė mundur pasjen e sistemeve tė ndarė pėr administrimin e pėrdorimit dhe pėr mbrojtjen e urave sipėrfaqėsore dhe nėntokėsore nė pėrgjithėsi, pėr vaditje bujqėsore dhe pėr ujin e pijshėm dhe mbledhjen e urave tė zeza. Nga perspektiva e impaktit tė planifikimit dhe kontrollit tė pėrdorimit tė tokės nė kualitetin e urave, sistemi kryesor rregullues vendoset nga ligji Pėr Resurset Ujore i 1996. Ky ligj cakton dy kategori fuqish pėr Kėshillin Kombėtar tė Urave dhe Ministrinė e Shėndetėsisė si dhe Ministrinė e Mbrojtjes sė Mjedisit: Fuqi pėr tė dizenjuar territore tė cilat kanė nevojė pėr disa sanksionime pėr tė mbrojtur resurset ujore; Fuqi pėr imponimin e kėrkesave pėr dizenjim, pajisje dhe standarde funksionale pėr projekte ndėrtimi dhe disa tipa industrie si miniera dhe pėrdorime tė tjera. Pesė kategori territoresh mund tė pėrzgjidhen nga Kėshilli Kombėtar i Urave, bazuar mbi propozime dhe studime tė Kėshillave tė Baseneve Ujorė zonalė. Kėto janė: (1) Zonat qė rrethojnė resurset ujore burimore; (2) Zonat e "mbrojtjes emergjente", ku ka kushte qė mund tė. jenė tė dėmshme pėr shėndetin ose burime ndotjeje serioze; (3) Pjesė tė basenit ujėmbledhės, ose zona kufizuese me vija uji ose lumenj qė kėrkojnė mbrojtje speciale pėr shkak tė karakteristikave natyrore ose interesit ekologjik; (4) Kėneta; (5) Brigje liqenesh, lumenjsh dhe vijash uji.11 Kategoria e parė e zonave qė rrethojnė burimet e furnizimit me ujė nėndahet pėr mė tepėr nė: (a) Zona qė kufizojnė menjėherė burimet ujore, qė janė nėn kontroll tė njėsisė sė burimit ujor; (b) Zonat pėrreth nė tė cilat ndėrtimi i ndėrtesave ndalohet dhe funksione tė tjera bujqėsore dhe urbane janė tė pakta ose tė ndaluara; dhe (c) Zona tė largėta ku aktivitetet bujqėsore dhe urbane mund tė zhvillohen me leje. Nė pėrkufizimin e tė gjitha kėtyre zonave, Kėshilli Kombėtar i Urave mund tė krijojė ligje ose rregullore qė shtrėngojnė aktivitetet dhe zhvillimin nė zonat e mėsipėrme, ose qė pėrkufizojnė 9Ligji nr. 8364. neni 50. 10Keshilli i Ministrave i Shqiperise (2003), Raporti i Ecurise per zbatimin e SKZHES dhe Plan i prioriteteve, paragrafet 182-187www.keshilli.gov.al. 11Ligji nr. 8093 i 21 mars 1996, Per burimet ujore, nenet 40 - 49. 121 masa speciale mbrojtėse (dizenjimi, konstruksioni, dhe instalimi i mjeteve, si dhe regjime monitorimi dhe veprim funksional) pėr aktivitetet e lejuara. Nė cok rast kur njė territor ujor i mbrojtur identifikohet, tė gjithė studimet dhe punėt urbane nė vazhdim, qė pėrfshijnė territorin nė fjalė duhet tė njohin ekzistencėn dhe tė pėrfshijnė tė njėjtat kufizime dhe masa mbrojtėse.12 Megjithatė nuk ka asnjė klauzolė paralele nė ligjin pėr Planifikimin Urban. Matja e impaktit mbi mjedisin Procedura e matjes sė mjedisit ėshtė e aplikueshme nė njė sėrė varietesh konstruksionesh dhe mbipėrdorim resursesh, dhe kėto lloj matjesh janė rezervuar pėr iniciativa tė politikash nė shkallė tė gjerė.13 Ky proces ėshtė akoma nė zhvillim. Kryesore pėr procesin e MIM ėshtė ideja se agjencitė qeveritare nė tė gjitha nivelet, duhet tė konsiderojnė impaktin mbi mjedisin e veprimit tė propozuar, pėrpara aprovimit final. Kėto veprime, qė kanė mundėsi tė kenė impakt dėmtues mbi ambientin duhet tė studiohen nė mėnyrė qė tė pėrcaktohet nė rast se ka mė pak veprime dėmtuese alternative ose nė rast se kushte dhe limite tė ndryshme mund tė pėrfshihen pėr minimizimin e impakteve negative. Nė pėrgjithėsi ligji kėrkon sa mė poshtė: Gjithė agjencitė kombėtare, rajonale dhe bashkiake do tė rregullojnė procedurat e tyre vendimmarrėse pėr tė siguruar konsiderimin e duhur ligjor pėr ēdo aksion duke pėrfshirė ndryshimet potenciale nė kushtet mjedisore. Veprimet pėrfshijnė pėrgatitjen e planeve dhe strategjive pėr pėrdorimin e resurseve dhe tokės; hartimin dhe financimin e projekteve pėr tė pėrmirėsuar infrastrukturėn. konstruktim tė faciliteteve dhe alternimin e relievit natyror; lėshimin e lejeve dhe licencave pėr aksione tė ndryshme pėr tu ndėrmarrė nga parti tė pavarura. Pėr projektet e njė karakteri ose mase tė atillė qė krijon impakte sinjifikante, kėrkohet njė procedurė rishikimi formale. Gjatė sė cilės informacioni mjedisor duhet tė mblidhet dhe analizohet nga ekspertėt teknikė, si dhe tė aprovohet nga Agjencitė e Mbrojtjes sė mjedisit., dhe u prezantohet vendimmarrėsve me rekomandime ose kushte obligatore. Aktivitete me partneritet ndėrkombėtar Mbėshtetja ndėrkombėtare ėshtė fokusuar nė dy kategori tė iniciativave tė qeverisė. Projekte tė ndryshėm janė drejtuar drejt krijimit dhe forcimit tė kapacitetit administrative tė Ministrisė sė Mbrojtjes sė Mjedisit.14 Projekte tė tjera janė pėrpjekur tė krijojnė marrėveshje tė tjera ndėrinstitucionale si dhe tė prezantojnė metodologji tė reja nė kontekstin e problemeve mjedisore si ndotja, "spotet e nxehta" nė zonėn e Porto Romanos ne Durrės15, nė zonėn 12Ligji nr. 8093, neni 43. 13Ligji nr. 8990 i 23 qershor 2003, Vleresimi i impaktit mbi mjedisin. 14Shih projektet e EU PHARE mbi Institutional Support for Environmental Protection and National Water Strategy project, no. AL9306 i perfunduar ne 1997. Shih gjithashtu programin e DFID, forcimi i ispektoratit te zbatimit ne Ministrine e Mbrojtjes se Mjedisits, ne 2002 dhe 2005. 15World Bank Institutional Strengthening of the Environment, 2005. 122 industriale tė Vlorės16, dhe nė pėrmirėsimin e lagunave tė Nartės17 dhe Karavastasė.18 Nė disa kėneta dhe projekte pėr kontrollimin e urave kjo mbėshtetje ka lehtėsuar krijimin e organizatave tė reja qytetare dhe biznesi qė mund tė marrin pjesė nė proceset, e planifikimit, monitorimit, dhe pėrdorimin e zonave me resurse natyrore. Nė kėtė mėnyrė, zhvillohet njė transformim gradual i strukturės tė rregullimit. Modeli tradicional i rregullimit direkt nga agjencitė administrative dhe institute kėrkimesh janė zėvendėsuar nga njė model pjesėmarrjeje mė i gjerė nė tė cilėn qeverisja lokale dhe "aktorėt e interesuar" ekonomik kanė tė gjithė njė rrol.19 Vlerėsimi Vlerėsimi i strukturės ka gjetur disa mangėsi, duke pėrfshirė dhe paaftėsinė pėr tė lejuar dhe kontrolluar funksionet.20 Njihet se ka njė mbivendosje funksionesh tė Agjencive tė Mjedisit me zyrė Lokale tė Administrimit tė Tokave dhe Seksionet e Mbrojtjes dhe Drejtorive Rajonale tė Pyjeve. Njė lidhje bashkėpunuese po hartohet nė procesin e hartimit tė ligjit tė ri pėr Ruajtjen e Dherave, nė njė projekt me asistencė nga GTZ.21 Si njė ēėshtje praktike Ministria e Mbrojtjes sė Mjedisit nuk ka staf tė mjaftueshėm dhe nuk ka kompeticion sinjifikant ndėrmjet grupeve Ministeriale. Zakonisht, projektet e mbėshtetura nga partnerėt ndėrkombėtarė tė zhvillimit kanė adresuar problemet duke dhėnė asistencė teknike dhe trajnim pėr stafet dhe duke krijuar struktura bashkėpunuese tė planifikimit dhe menaxhimit tė projektit qė bashkojnė se bashku njėsi pertinente tė tė dy ministrive me qeveritė lokale dhe rajonale, OJQ-tė dhe grupet e pėrdorimit.22 Rregulloret dhe procedurat pėr Mbrojtjen e ambientit duket se kanė pak impakt efecient sepse janė mbi-imponuara mbi strukturė ligjore dhe administrative ekzistuese, pa njė komponent tė pėrshtatshėm koordinimi.23 Gjithnjė e mė shumė duhet bėrė kujdes me mėnyrat nė tė cilat agjencitė e ndryshme dhe qytetarėt e interesuar mund tė punojnė sė bashku. 16UN Environment Program, Environmental Hot Spot Clean Up project, 2005. 17UN Development Program with Mediterranean Wetlands, Conservation of Coastal Wetlands project, 2003. 18European Union PHARE Wetland Management project, i perfunduar ne 1997. 19Ky proces pjesemarres eshte pershkruar nga Programi i UNDP (2005) Albania Country Evaluation, http://intra.UNDP.org.al. 20UN Economic Commission for Europe (2002) Memorandum of the Committee on Environmental Policy, Report CEP 2002/7, www.unece.org. 21Patrick MacAuslan (2003), Albania Land Use Policy, EuropeAid report no. 112672 fq. 48, citon UNECE (2002) raport Mbi mjedisin ne Shqiperi. 22Shih United Nations Development Program (2005) Country Evaluation, Assessment of Development Results, 2002-2004; gjithashtu Draft Country Program Document, 2006-2010; http://intra.undp.org.al. 23Harold Lemel (2005), Compilation of Reports, Findings and Proposals on Land Tenure and Organizational Issues, Projekti i Zhvillimit te Burimeve Natyrore i Bankes Boterore, fq. 42. 123